Teisingas Bažnyčios pavadinimas
Jėzus Kristus nurodė mums vadinti Bažnyčią Jo vardu, nes tai Jo Bažnyčia, kupina Jo galios.
Mano mylimi broliai ir seserys, šią gražią šabo dieną drauge džiaugiamės daugybe Viešpaties palaimų. Esame labai dėkingi už jūsų liudijimus apie sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją, už aukas, kurias sudėjote, kad liktumėte Jo sandoros kelyje arba sugrįžtumėte į jį, ir už jūsų pasišventimo tarnystę Jo Bažnyčioje.
Šiandien jaučiuosi turįs su jumis aptarti labai svarbų dalyką. Prieš keletą savaičių išleidau pareiškimą dėl teisingo Bažnyčios pavadinimo vartojimo.1 Tai padariau, nes Viešpats man atskleidė, koks svarbus yra pavadinimas, kurį Jis davė savo Bažnyčiai, būtent Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia.2
Kaip ir tikėtasi, atsiliepimai apie šį pareiškimą ir apie pakeistą stiliaus vadovą3 buvo nevienareikšmiai. Daugelis narių nedelsdami pataisė Bažnyčios pavadinimą savo bloguose ir socialinės žiniasklaidos puslapiuose. Kiti klausė, kodėl, kai pasaulyje tiek daug svarbių įvykių, reikėjo sureikšminti kažką tokio „nereikšmingo“. O kai kurie sakė, kad tai neįvykdoma, tad neverta nė bandyti. Leiskite man paaiškinti, kodėl šis dalykas mums taip rūpi. Bet pirmiausia leiskite man pasakyti, kad šis siekis:
-
Nėra pavadinimo keitimas.
-
Nėra ženklo keitimas.
-
Nėra kosmetinis keitimas.
-
Nėra užgaida.
-
Ir tai nėra nereikšminga.
Tai yra pataisymas. Tai yra Viešpaties įsakymas. Ne Džozefas Smitas pavadino per jį atkurtąją Bažnyčią; ir ne Mormonas. Tai padarė pats Gelbėtojas, kuris pasakė: „Nes taip mano bažnyčia bus pavadinta paskutinėmis dienomis, būtent Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia.“4
Net anksčiau, 34-ais m. po Kristaus gimimo, prisikėlęs Viešpats davė panašų nurodymą Savo Bažnyčios nariams, aplankęs juos Amerikoje. Tada Jis sakė:
„Bažnyčią pavadinsite mano vardu. […]
Ir kaipgi tai būtų mano bažnyčia, jeigu ji nepavadinta mano vardu? Nes jeigu bažnyčia būtų pavadinta Mozės vardu, tai būtų Mozės bažnyčia; arba jeigu ji būtų pavadinta vyro vardu, tada ji būtų vyro bažnyčia; bet jeigu ji pavadinta mano vardu, tada ji – mano bažnyčia.“5
Taigi Bažnyčios pavadinimas nediskutuotinas. Kai Gelbėtojas aiškiai pasako, koks turi būti Jo Bažnyčios pavadinimas, ir net savo pareiškimą pradeda žodžiais „taip mano bažnyčia bus pavadinta“, Jis kalba rimtai. Ir jei mes leidžiame vartoti pravardes ir priimame ar net patys remiame tas pravardes, įžeidžiame Jį.
Kas svarbaus yra pavadinime arba, šiuo atveju, pravardėje? Svarbiausias Bažnyčios pravardžių, pavyzdžiui, „PDŠ bažnyčia“, „Mormonų Bažnyčia“ ar „Pastarųjų dienų šventųjų Bažnyčia“, trūkumas yra tas, kad nėra Gelbėtojo vardo. Viešpaties vardo pašalinimas iš Viešpaties Bažnyčios būtų didelė Šėtono pergalė. Pašalindami Gelbėtojo vardą mes nepastebimai pašaliname viską, ką Jėzus Kristus padarė dėl mūsų – netgi jo Apmokėjimą.
Apmąstykite remdamiesi Jo planu. Ikimirtingajame gyvenime Jis buvo Jehova, Senojo Testamento Dievas. Savo Tėvo vadovaujamas Jis sukūrė šį ir kitus pasaulius.6 Jis pasirinko paklusti savo Tėvo valiai ir dėl visų Dievo vaikų padaryti tai, ko niekas kitas negalėtų! Malonėjęs ateiti į žemę kaip Tėvo Viengimis kūne, Jis buvo brutaliai išniekintas, išjuoktas, apspjaudytas ir nuplaktas. Getsemanės sode mūsų Gelbėtojas paėmė ant savęs visus skausmus, visas nuodėmes ir visus sielvartus bei kančias, kokias jūs ar aš, ar bet kuris kada nors gyvenęs ar gyvensiantis žmogus patyrė ar patirs. Dėl tos didžiulės naštos Jis kraujavo iš kiekvienos poros.7 Jo kančia buvo dar padidinta, kai Jis buvo žiauriai nukryžiuotas ant Kalvarijos kryžiaus.
Per šias nepakeliamas kančias ir prisikėlimą iš mirusiųjų – begalinį apmokėjimą – Jis suteikė nemirtingumą visiems ir išpirko visus mus iš nuodėmės pasekmių, su mūsų atgailos sąlyga.
Po Gelbėtojo Prisikėlimo ir Jo apaštalų mirties pasaulis nugrimzdo į tamsos šimtmečius. Po to, 1820 metais, Dievas Tėvas ir Jo Sūnus Jėzus Kristus pasirodė pranašui Džozefui Smitui, kad pradėtų Viešpaties Bažnyčios atkūrimą.
Po visko, ką Jis iškentė, ir po visko, ką Jis padarė dėl žmonijos, su giliu liūdesiu suvokiu, kad atkurtojoje Viešpaties Bažnyčioje nesąmoningai leidomės vadinami kitais vardais, išstumiančiais šventą Jėzaus Kristaus vardą!
Kiekvieną sekmadienį vertai priimdami sakramentą, mes iš naujo duodame šventą pažadą mūsų Dangiškajam Tėvui, kad esame pasiryžę priimti Jo Sūnaus, Jėzaus Kristaus, vardą.8 Pažadame sekti paskui Jį, atgailauti, laikytis Jo įsakymų ir visada Jį prisiminti.
Ar, pašalindami Jėzaus Kristaus vardą iš Jo Bažnyčios, mes nesąmoningai nepašaliname Jo, kaip pagrindinio savo gyvenimo orientyro?
Gelbėtojo vardo priėmimas apima ir skelbimą bei liudijimą kitiems – savo žodžiais ir darbais, – kad Jėzus yra Kristus. Ar mes tiek bijojome užgauti tuos, kurie mus vadino „mormonais“, kad užmiršome ginti patį Gelbėtoją, stoti už Jį būtent tuo vardu, kuriuo pavadinta Jo Bažnyčia?
Jei mes, kaip liaudis ir kaip žmonės, norime turėti prieigą prie Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galios, kad valytų ir gydytų, stiprintų ir augintų, ir galiausiai išaukštintų mus, turime aiškiai pripažinti Jį kaip tos galios šaltinį. Galime pradėti vadindami Jo Bažnyčią Jo duotu vardu.
Dauguma pasaulio Viešpaties Bažnyčią dabar žino kaip „Mormonų Bažnyčią“. Bet mes, kaip Viešpaties Bažnyčios nariai, žinome, kas jai vadovauja – pats Jėzus Kristus. Deja, daugelis, girdėdami vardą Mormonas, gali pamanyti, kad garbiname Mormoną. Tikrai ne! Mes gerbiame šį didį senovės Amerikos pranašą.9 Bet mes nesame Mormono mokiniai. Esame Viešpaties mokiniai.
Ankstyvosiomis atkurtosios Bažnyčios dienomis tokie žodžiai kaip Mormonų Bažnyčia ir mormonai 10 dažnai buvo vartojami kaip pravardės – įžeidžiantys, užgaulūs žodžiai, – skirti paneigti Dievo dalyvavimą atkuriant Jėzaus Kristaus Bažnyčią pastarosiomis dienomis.11
Broliai ir seserys, yra daug pasaulietiškų argumentų prieš teisingo Bažnyčios pavadinimo sugrąžinimą. Dėl skaitmeninio pasaulio, kuriame gyvename, dėl paieškos sistemos optimizavimo, kuris mums visiems padeda beveik akimirksniu surasti reikiamą informaciją, įskaitant informaciją apie Viešpaties Bažnyčią, kritikai sako, jog šiuo metu ką nors taisyti yra neišmintinga. Kiti mano, kad, būdami plačiai žinomi kaip „mormonai“ ir kaip „Mormonų Bažnyčia“, turėtume kuo geriausiai išnaudoti tai savo naudai.
Jei tai būtų diskusija apie žmonių įkurtos organizacijos ženklą, tie argumentai galėtų nugalėti. Bet šiuo svarbiu klausimu mes žvelgiame į Tą, kurio Bažnyčia tai yra, ir pripažįstame, kad Viešpaties keliai yra ne žmogaus keliai ir niekada tokie nebus. Jei būsime kantrūs ir jei gerai darysime savo dalį, Viešpats vadovaus mums vykdant šią svarbią užduotį. Galiausiai žinome, kad Viešpats padeda tiems, kurie stengiasi vykdyti Jo valią, kaip kad Jis padėjo Nefiui atlikti užduotį – pastatyti laivą, kad perplauktų vandenyną.12
Turėtume būti mandagūs ir kantrūs stengdamiesi ištaisyti šias klaidas. Atsakinga žiniasklaida supratingai atsilieps į mūsų prašymą.
Vienoje ankstesnėje visuotinėje konferencijoje vyresnysis Benjaminas De Hojas papasakojo tokį įvykį. Jis sakė:
„Prieš kelerius metus, kuomet tarnavau Bažnyčios Meksikoje ryšių su visuomene biure, mus pakvietė dalyvauti radijo pokalbių laidoje. [Vienas iš laidos vedėjų] paklausė: „Kodėl Bažnyčios pavadinimas toks ilgas?“ […]
Mudu su porininku šyptelėjome dėl tokio puikaus klausimo ir paaiškinome, kad Bažnyčios pavadinimas nebuvo parinktas žmogaus. […] Jį suteikė Gelbėtojas. […] Laidos vedėjas tuojau pat pagarbiai atsakė: „Mes su malonumu jį kartosime.“13
Šis pasakojimas pateikia pavyzdį. Kiekvienam iš mūsų reikės iš visų jėgų stengtis, kad ištaisytume per ilgus metus įsėlinusias klaidas.14 Likęs pasaulis gali vadovautis arba nesivadovauti mūsų prašymu vadinti mus teisingu pavadinimu. Bet būtų nesąžininga piktintis, kad didžioji pasaulio dalis vadina Bažnyčią ir jos narius neteisingais pavadinimais, jei patys taip elgiamės.
Gali praversti mūsų pataisytas stiliaus vadovas. Jame sakoma: „Minint Bažnyčią pirmą kartą vartotinas visas jos pavadinimas: „Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia“. Kai reikia ją paminėti trumpiau, raginame vartoti tokius žodžius, kaip „Bažnyčia“ ar „Jėzaus Kristaus Bažnyčia“. Pavadinimas „atkurtoji Jėzaus Kristaus Bažnyčia“ taip pat yra teisingas ir vartotinas.“15
Jei kas nors paklaustų: „Ar esate mormonas?“, galėtumėte atsakyti: „Jei klausiate, ar esu Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios narys (-ė), taip, aš esu!“
Jei kas nors paklaustų: „Ar esate pastarųjų dienų šventasis?“16, galėtumėte atsakyti: „Taip, esu. Aš tikiu Jėzų Kristų ir esu Jo atkurtosios Bažnyčios narys.“
Mano brangūs broliai ir seserys, pažadu jums, kad jei darysime viską, ką galime, kad įtvirtintume teisingą Viešpaties Bažnyčios pavadinimą, Tas, kurio tai Bažnyčia, išlies savo galią ir tokias palaimas ant pastarųjų dienų šventųjų galvų,17 kokių dar nematėme. Turėsime Dievo pažinimą ir galią, padėsiančius mums nešti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimas kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai bei paruošti pasaulį antrajam Viešpaties atėjimui.
Taigi, kas svarbaus yra pavadinime? Kalbant apie Viešpaties Bažnyčios pavadinimą, atsakymas yra „viskas!“ Jėzus Kristus nurodė mums vadinti Bažnyčią Jo vardu, nes tai Jo Bažnyčia, kupina Jo galios.
Žinau, kad Dievas gyvas. Jėzus yra Kristus. Jis vadovauja Bažnyčiai mūsų laikais. Tai liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.