Lub Tuam Rooj Sab Laj
Cov Xam Khoo uas Kav Tau Ntev
Kaum Hli Ntuj xyoo 2020 lub Tuam Rooj Sab Laj


Cov Xam Khoo uas Kav Tau Ntev

Yog peb thiab peb cov neeg zej zog yuav ua neej nyob raws li Vajtswv txoj lus tseeb, ces tej kev cai zoo hauv txhua lub xam khoo thiaj yuav kav ntev.

Yog ib pawg hu nkauj zoo kawg vim lawv hu nkauj txog tus Cawm Seej uas zoo kawg nkaus.

Nyob rau xyoo 2015 cov Koom Haum Ntiaj Teb tau tsim ib qho hu ua “Txoj Kev Loj Hlob uas Kav Tau Mus Txog Xyoo 2030.” Lawv piav hais tias “yog ib tug qauv rau kev thaj yeeb thiab kev vam meej rau tib neeg thiab lub ntiaj teb, tas sim no thiab yav tom ntej.” Txoj Kev Loj Hlob uas Kav Tau no muaj 17 lub hom phiaj uas yuav tsum ncav cuag ua ntej xyoo 2030, zoo li tsis muaj kev pluag, tsis muaj kev tshaib plab, kev kawm ntawv uas nyob sib txig, poj niam thiab txiv neej nyob sib txig, muaj dej uas huv thiab khoom liam sij, thiab tau hauj lwm zoo. 1

Qhov uas muaj kev loj hlob uas kav tau ntev yog ib yam tseeb ceeb thiab tsim nyog muaj. Tiam sis, qhov uas tseem ceeb dua, yog muaj cov xam khoo uas kav tau ntev. Yuav tsum muaj tej yam dab tsi thiaj muaj tau ib lub xam khoo uas vam meej, ib lub uas txhawb pab tib neeg txoj kev zoo siab, kev loj hlob, kev thaj yeeb, thiab kev nyob zoo? Peb nrhiav tau ob zag dab neeg txog cov xam khoo uas zoo li no. Peb yuav kawm tau dab tsi los ntawm ob lub no?

Yav thaum ub, tus yawg suab thiab tus yaj saub Enauj qhia txog kev ncaj ncees thiab “tsa ib lub nroog uas hu ua lub Nroog Dawb Huv, uas yog Xi-oos.” 2 Lawv hais tias “tus Tswv muab nws cov neeg hu ua Xi-oos, vim lawv koom ib siab thiab ib ntsws, thiab nyob raws li kev ncaj ncees; thiab tsis muaj cov pluag nyob hauv lawv.” 3

“Thiab tus Tswv foom koob hmoov rau thaj av, thiab nws cov neeg tau koob hmoov nyob saum tej roob, thiab saum tej chaw siab, thiab tau vam meej.” 4

Thawj ib ob pua xyoo hauv Sab Hnub Poob muaj cov neeg hu ua cov Neeg Nifais thiab Lamas uas muaj ib lub xam khoo uas vam meej thiab. Tom qab tus Cawm Seej tuaj qhuab qhia lawv, “lawv coj raws li tej lus txib uas lawv tau txais los ntawm lawv tus Tswv thiab lawv tus Vajtswv, yoo mov thiab thov Vajtswv tsis tu ncua, thiab yeej tuaj sib ntsib ua ke thov Vajtswv thiab tuaj mloog tus Tswv txoj lus. …

“Thiab twb tsis muaj tej kev xav tau luag tug, los sis tej kev sib cav sib ceg, los sis tej kev sib thab, los sis tej kev sib daj sib deev, los sis tej kev dag, los sis tej kev tua neeg, los sis ib yam kev xav tau daj tau deev li; thiab tseeb tiag ntshe twb tsis tau muaj ib co neeg uas yuav zoo siab tshaj nyob hauv tag nrho cov neeg uas Vajtswv txhais tes tau tsim los.” 5

Ob lub xam khoo no tau lub ntuj tej koob hmoov vim lawv tau ua raws li ob txoj lus txib tseem ceeb tshaj plaws uas hais tias: “Hlub tus Tswv uas yog koj tus Vajtswv kawg siab kawg ntsws, kawg plab kawg plawv thiab kawg lub dag lub zog” thiab “Hlub koj tej kwv tij zej zog ib yam li koj hlub koj lub cev.” 6 Lawv tau ua raws li Vajtswv cov lus qhia hauv lawv lub neej, thiab lawv ib leeg tau saib ib leeg tej kev xav tau ntawm sab cev nqaij daim tawv thiab sab ntsuj plig tib si. Li sau hauv Phau Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus, ob lub xam khoo no “txhua tus neeg nrhiav qhov zoo rau nws tus neeg zej zog, thiab ua txhua yam nrog lub qhov muag ntsia ntsoov rau Vajtswv lub yeeb koob.” 7

Tu siab kawg, ib yam li Txwj Laug Quentin L. Cook hais tag kis no, vim lub xam khoo zoo kawg nkaus uas sau tseg hauv 4 Nifais hauv Phau Ntawv Maumoos tsis tau kav ntev tshaj ob pua xyoos. Tsis paub tseeb nws puas yuav kav ntev, ib lub xam khoo zoo poob tau thaum twg los tau yog tias lawv tsis ua raws li tej kev cai uas txhawb nqa kev thaj yeeb thiab kev vam meej. Yog li ntawd, txoj kev ua raws li tus dab phem tej kev ntxias, cov neeg ntawd tau “pib sib faib mus ua tej cwb co; thiab lawv pib tsim tej koom txoos rau lawv tus kheej kom muaj nyiaj nplua nuj, thiab pib xyeej Khetos lub koom txoos tseeb.” 8

“Thiab tau muaj tias thaum peb puas xyoo tau dhau mus, cov Neeg Nifais thiab cov Neeg Lamas tau hloov los ua cov neeg phem heev ib tug xws ib tug.” 9

Thaum ib puas xyoo ntxiv dhau los mus, ntau plhom leej neeg twb tuag vim muaj kev tsov rog thiab lawv lub qub teb chaws uas muaj kev nyab xeeb txawm muaj kev sib ntaus sib tua.

Thaum xav txog qhov no thiab lwm cov yam ntxwv txog cov xam khoo uas vam meej, kuv xav tias thaum tib neeg tig mus ntawm Vajtswv thiab pib tso siab plhuav rau “neeg lub hwj chim,” yuav ntsib kev puas tsuaj xwb. Txoj kev tso siab rau neeg lub hwj chim yog thaum tib neeg tsis quav ntsej tus uas pub neeg lawv tej cai thiab lawv koob meej thiab lawv tso siab plhuav rau nyiaj txiag, hwj chim, thiab qhov uas lwm tus neeg qhuas yus (thaum luag thuam cov uas ua neej txawv qhov yus ua). Ces, tej xam khoo uas kav tau ntev feem ntau ua, zoo li Vaj Ntxwv Npeyamis hais, kom lawv “txoj kev paub txog lub yeeb koob ntawm tus uas tau tsim [lawv] yuav loj hlob, los sis kev paub txog qhov uas ncaj thiab tseeb yuav loj hlob.” 10

Tej yim neeg thiab cov koom txoos rau kev teev ntuj yog qhov uas pab tau tib neeg thiab cov xam khoo muaj tej kev ntseeg uas yuav txhawb nqa ib lub xam khoo uas kav ntev mus. Tej no yog ua raws li cov vaj lug kub, tej no muaj kev ncaj ncees, kev lav ris, thiab kev saib xyuas, kev khuv leej, kev ua txij nkawm thiab txhob deev luag poj luag txiv, saib tau lwm tus neeg rau nqi thiab khoom ntiag tug, kev pab lwm tus neeg, thiab ua tej hauj lwm zoo.

Xyoo no tus kws sau ntawv Gerard Baker sau ib zaj lus hauv The Wall Street Journal uas nws hwm nws txiv, Frederick Baker, thaum nws txiv nto txog 100 xyoo. Baker xav hais tias nws txiv ua neej nyob ntev mus thaum nws sau hais tias:

“Txawm peb tsis paub seb tib neeg yuav ua li cas thiaj ua neej nyob ntev mus, kuv xav tias yuav zoo dua yog peb yuav siv sij hawm los txiav txim seb peb yuav tsum ua li cas thiaj ua tau ib tug neeg zoo, tab txawm peb yuav nyob ntev npaum li cas los xij. Hais txog qhov no mas, kuv paub tseeb kuv txiv tau ua li cas.

“Nws ua neej nyob uas yeej rau siab ntso ua hauj lwm, tsis yog vim lwm tus neeg tshuav nws nqi; nws muaj kev lav ris rau lub xam khoo, tsis yog vam luag tej. Txoj ntsiab cai tseem ceeb tshaj plaws hauv nws lub neej uas kav ib pua xyoo no yeej muaj kev lav ris—rau nws tsev neeg, Vajtswv, thiab lub teb chaws.

“Nyob hauv ib lub caij nyoog uas tej yim neeg tawg ri niab, kuv txiv muab siab npuab rau nws tus poj niam rau 46 xyoo, ib leej txiv zoo rau rau tus me nyuam. Nws yeej nyob ntawd thiab ua siab zoo thaum kuv niam txiv xiam nkawd ib tug me nyuam. …

“Thiab hauv lub caij uas tib neeg tsis tshua nyiam txoj kev teev ntuj, kuv txiv yog ib tug neeg uas rau siab ntseeg, coj raws li cov neeg Txiv Plig tej kev cai, thiab muaj kev ntseeg ruaj khov hauv tus Tswv Yexus. Muaj tseeb tiag, tej thaum kuv xav tias nws tau ua neej nyob ntev mus vim nws twb npaj zoo tshaj peb sawv daws yuav ntsib kev tuag.

“Kuv yeej muaj hmoov—tau koob hmoov vim kuv tau kawm ntawv zoo, muaj ib yim neeg zoo kawg nkaus, thiab kev vam meej hauv lub neej no uas kuv yeej tsis tsim nyog tau. Tiam sis txawm kuv zoo siab thiab muaj kev ris txiaj npaum li cas los, kuv haj yam zoo siab thiab muaj kev ris txiaj rau tus txiv neej no, tus uas tsis ua xyem xyav, tsis xav tau nuj nqi los sis yeeb koob dab tsi, nws txawm ua neej nyob xwb—tau ib pua xyoos no—rau siab ua hauj lwm, ua raws li tej kev lav ris thiab muaj kev zoo siab ua neeg ncaj ncees.” 11

Tau ob peb xyoos no txoj kev teev ntuj thiab kev ntseeg ntuj tau poob ntau heev hauv ntau lub teb chaws. Haj yam muaj neeg coob uas xav tias txoj kev ntseeg thiab muab siab npuab rau Vajtswv tsis yog ib yam uas tib neeg xav tau lawv thiaj ua tau neeg ncaj ncees los sis muaj cov xam khoo zoo hauv lub ntiaj teb no. 12 Kuv xav tias peb sawv daws yeej lees hais tias cov uas tsis muaj ib txoj kev ntseeg ntuj yeej ua tau, thiab feem ntau yog tib neeg siab zoo. Tiam sis, peb yuav tsis sib lees hais tias, yog lam tau lam muaj li no xwb vim yeej muaj lub ntuj txoj kev pab. Qhov uas kuv hais no yog Khetos txoj Kev Kaj. Tus Cawm Seej hais tias, “Kuv yog txoj kev kaj tseeb uas ci rau txhua tus neeg uas los rau hauv lub ntiaj teb.” 13 Txawm paub los sis tsis paub, txhua tus txiv neej, poj niam thiab me nyuam hauv txhua txoj kev teev ntuj, qhov chaw, thiab sij hawm yeej muaj Khetos txoj Kev Kaj ces yog li ntawd thiaj paub qhov zoo tawm ntawm qhov phem uas feem ntau peb hu ua qhov paub ncaj thiab txhaum. 14

Txawm li cas los xij, thaum neeg muab tej kev cai cais tawm ntawm txoj kev lav ris rau Vajtswv yus thiaj muab tej cag txiav ntawm tsob ntoo. Txoj kev vam tib neeg tej kab lig kev cai yuav tsis pab ib lub xam khoo zoo kav ntev mus. Thaum tib neeg tsis muaj ib tug Vajtswv uas siab dua nws tus kheej thiab tsuas xav ua rau nws tus kheej muaj kev zoo siab thiab coj raws li nws lub siab nyiam xwb, nyob nyob ces yeej yuav muaj kev puas tsuaj.

Piv xam hais tias, ib lub xam khoo uas nyiam kev sib daj sib deev tsuas xav tau kev tso lus xwb yog ib lub xam khoo uas tab tom puas tsuaj mus. Kev deev luag poj luag txiv, nrog lwm tus neeg pw ua ke, muaj me nyuam thaum yus tsis ua ib khub niam txiv, 15 thiab kev rho me nyuam tsuas yog tej txiv qaub uas txi los vim muaj kev phem kev qias vim tib neeg nyiam sib daj sib deev. Ces txawm muaj tej yam uas tshwm sim los tawm tsam ib lub xam khoo zoo vim muaj me tub me nyuam uas loj hlob muaj kev txom nyem thiab tsis muaj leej txiv coj qhia, rau ntau tiam neeg, cov poj niam ua tus saib xyuas tag nrho, thiab tsis muaj tej kev kawm ntawv zoo, ib yam li lwm cov koom haum, yog cov uas yuav tsum pib los tu cov me nyuam vim cov tsev neeg puas tsuaj tas. 16 Ntxiv rau tej teeb meem no yog qhov uas tib neeg tej siab tawg rhe thiab poob siab tas—sab paj hlwb thiab lub siab raug cov neeg phem thiab cov neeg zoo huv tib si.

Nifais qhia hais tias:

“Kev txom nyem yuav raug tus uas cuab pob ntseg mloog neeg tej ntsiab cai, thiab tsis lees paub Vajtswv lub hwj chim, thiab lub txiaj ntsim Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv! …

“… Thiab lub ntsiab yog li no, kev txom nyem yuav raug txhua tus cov uas tshee hnyo, thiab npau taws vim Vajtswv txoj kev tseeb!” 17

Qhov fab ntxeev ces, peb txoj moo zoo rau peb cov me nyuam thiab rau tib neeg sawv daws yog “Vajtswv txoj lus tseeb” uas taw kev mus rau ib txoj kev zoo dua, los yog zoo li Povlauj hais, “ib txoj kev zoo tshaj plaws,” 18 kom tau kev zoo siab thiab lub xam khoo uas nyob zoo thiab muaj kev kaj siab lug thiab kev zoo siab tas mus ib txhis.

Vajtswv qhov tseeb yeej hais txog qhov tseeb hauv Nws txoj kev cawm seej rau Nws cov me nyuam. Cov lus tseeb no yog hais tias Vajtswv muaj sia nyob; tias Nws yog Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej rau peb cov ntsuj plig; ces vim hais tias Nws hlub peb, Nws tau muab cov lus txib rau peb uas pab kom peb muaj kev zoo siab nrog Nws; tias Yexus Khetos yog Vajtswv Tib Leeg Tub thiab peb tus Txhiv Dim; tias nws raug txom nyem thiab tuag theej peb lub txhoj yog peb yuav hloov siab lees txim; tias Nws tau sawv rov qab los, coj kev Sawv Rov Qab los rau tib neeg sawv daws; thiab tias peb yuav tau sawv ntawm Nws raug kev txiav txim, los yog hais tias, peb yuav tsum lav ris peb tej hauj lwm. 19

Cuaj xyoo tom qab “cov neeg txiav txim txoj kev kav,” nyob hauv Phau Ntawv Maumoos, tus yaj saub Amas tso nws txoj hauj lwm ua tus thawj txiav txim tseg kom nws muaj sij hawm txaus los coj kav lub Koom Txoos. Nws lub ntsiab lus yog kom los tawm tsam kev khav theeb, kev tsim txom, kev ntshaw khoom uas tib neeg pib muaj thiab cov mej zeej hauv lub Koom Txoos tau pib muaj tej no thiab. 20 Zoo li Txwj Laug Stephen D. Nadauld hais, “[Amas] tsis tau txiav txim los siv sij hawm coj kav thiab yaum nws cov neeg los ua neeg zoo, tiam sis yuav qhia Vajtswv txoj lus rau lawv, qhia cov lus qhuab qhia thiab kom lawv yuav to taub txoj kev cawm seej uas yuav ua rau lawv xav pauv lawv tus cuj pwm.” 21

Yeej muaj ntau yam peb ua tau ua cov neeg zej zog thiab pej xeem zoo kom txhawb pab thiab tshim tsa peb lub xam khoo, thiab peb yuav tsum rau siab ntso qhia txog thiab ua raws li tej lus tseeb hauv Vajtswv txoj kev cawm seej no. Zoo li hais hauv zaj nkauj hais tias:

Peb pog koob yawm txwv txoj kev ntseeg, peb yuav vam

Cov phooj ywg thiab yeeb ncuab hauv txhua yam kev kub ntxhov,

Thiab qhuab qhia txog koj, raws li txoj kev hlub,

Hais tej lus zoo thiab ua neeg tsim txiaj. 22

Yog peb thiab peb cov neeg zej zog yuav txiav txim siab thiab ua neej nyob raws li Vajtswv txoj lus tseeb, ces tej kev cai zoo hauv txhua lub xam khoo thiaj yuav kav ntev.

Vim Nws hlub peb, peb Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej txib Nws Tib Leeg Tub, Yexus Khetos, rau peb xwv kom peb yuav tau txoj sia nyob mus ib txhis. 23

“[Yexus Khetos] tsis ua ib yam dab tsi tsuas yog ua tej yam uas pab neeg ntiaj teb xwb; vim nws hlub neeg ntiaj teb, nws thiaj tso nws txoj sia xwv kom nws yuav coj tau neeg txhua tus los cuag nws. Yog li ntawd, nws tsis txwv ib tug twg kom tsis txhob los txais yuav nws txoj kev cawm seej.

“Saib seb, nws puas qw rau leej twg, hais tias: Cia li khiav ntawm kuv mus? Saib seb, kuv hais rau nej tias, Nws tsis tau hais li; tiam sis nws hais tais: Nej txhua tus uas nyob thoob plaws lub ntiaj teb cia li los cuag kuv, los yuav mis thiab zib ntab, tsis tas them nyiaj thiab tsis tas tshuav nqi.” 24

Peb thiaj li “muaj siab tiag tiag, ua lub siab mos siab muag,” 25 es hais li no los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Saib “The 17 Goals,” United Nations Department of Economic and Social Affairs qhov website, sdgs.un.org/goals.

  2. Mauxes 7:19.

  3. Mauxes 7:18.

  4. Mauxes 7:17.

  5. 4 Nifais 1:12, 16.

  6. Mathais 22:37, 39.

  7. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 82:19.

  8. 4 Nifais 1:26.

  9. 4 Nifais 1:45.

  10. Mauxiyas 4:12.

  11. Gerard Baker, “A Man for All Seasons at 100,” Wall Street Journal, Ob Hlis Ntuj 21, 2020, wsj.com.

  12. $Saib Ronald F. Inglehart, “Giving Up on God: The Global Decline of Religion,” Foreign Affairs, Cuaj Hlis Ntuj/Kaum Hli Ntuj 2020, foreignaffairs.com; kuj saib Christine Tamir, Aidan Connaughton, thiab Ariana Monique Salazar, “The Global God Divide,” Pew Research Center, July 20, 2020, qhov tseem ceeb yog daim duab “Majorities in Emerging Economies Connect Belief in God and Morality,” pewresearch.org.

  13. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 93:2; kuj saib Maulaunais 7:16, 19.

  14. Saib Boyd K. Packer, “The Light of Christ,” Liahona, Plaub Hlis Ntuj 2005, 10; kuj saib D. Todd Christofferson, “Truth Endures,” Religious Educator, phau 19, naj npawb 3 (2018), 6.

  15. Thaum kuv hais txog tus yam ntxwv no, kuv hais txog tej xwm txheej phem uas cov me nyuam raug li “txiv phem” thiab tsis hais txog cov me nyuam ntawd. Vajtswv txhua tus me nyuam muaj nqis heev, thiab txhua tus muaj nqis suav tsis txheeb tsis hais lawv yug los li cas los xij.

  16. Saib, ua piv txwv, Pew Research Center, “The Changing Profile of Unmarried Parents,” Plaub Hlis Ntuj 25, 2018, pewsocialtrends.org; Mindy E. Scott thiab lwm tus, “5 Ways Fathers Matter,” Rau Hli Ntuj 15, 2016, childtrends.org; thiab Robert Crosnoe thiab Elizabeth Wildsmith, “Nonmarital Fertility, Family Structure, and the Early School Achievement of Young Children from Different Race/Ethnic and Immigration Groups,” Applied Developmental Science, phau 15, naj npawb 3 (Xya Hli Ntuj–Cuaj Hlis Ntuj 2011), 156–70.

  17. 2 Nifais 28:26, 28.

  18. 1 Kauleethaus 12:31.

  19. Saib Amas 33:22.

  20. Saib Amas 4:6–19.

  21. Stephen D. Nadauld, Principles of Priesthood Leadership (1999), 13; kuj saib Amas 31:5.

  22. “Faith of Our Fathers,” Hymns, zaj 84.

  23. Saib Yauhas 3:16.

  24. 2 Nifais 26:24–25; kuj saib 2 Nifais 26:33.

  25. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 100:7.

Luam