Visuotinė konferencija
Amžina tiesa
2023 m. spalio visuotinė konferencija
10:40

Amžina tiesa

Vyresnysis Džonas K. Pingris Jaunesnysis

Iš Septyniasdešimties

Mums dar niekada nebuvo taip svarbu atpažinti tiesą!

Broliai ir seserys, dėkoju jums už jūsų pasišventimą Dievui Tėvui ir Jo Sūnui Jėzui Kristui, dėkoju už jūsų meilę ir tarnystę vienų kitiems. Jūs tikrai esate nuostabūs!

Įžanga

Kai mudu su žmona Ana gavome pašaukimą tarnauti nuolatiniais misijos vadovais, mūsų šeima pasiryžo išmokti kiekvieno misionieriaus vardą ir pavardę dar prieš atvykdama į misiją. Gavome nuotraukas, pasidarėme atmintukus ir pradėjome įsiminti veidus bei vardus.

Atvykę surengėme susipažinimo konferencijas su misionieriais. Mums tarpusavyje bendraujant nugirdau mūsų devynmetį sūnų:

„Malonu susipažinti, Samai!“

„Reičel, iš kur tu esi?“

„Oho, Deividai, koks tu aukštas!“

Sunerimęs priėjau prie mūsų sūnaus ir sušnabždėjau: „Ei, nepamirškime, kad į misionierius reikia kreiptis „vyresnysis“ arba „sese“.

Jis pažvelgė į mane sumišusiu žvilgsniu ir tarė: „Tėti, maniau, kad reikėjo įsiminti jų vardus.“ Mūsų sūnus darė tai, ką manė esant teisinga pagal savo supratimą.

Tad kaip mes suprantame tiesą šiandienos pasaulyje? Mus nuolat atakuoja kategoriškos nuomonės, šališki pranešimai ir neišsamūs duomenys. Tuo pat metu šios informacijos kiekis ir šaltiniai daugėja. Mums dar niekada nebuvo taip svarbu atpažinti tiesą!

Tiesa yra labai svarbi, kad galėtume užmegzti ir stiprinti savo ryšį su Dievu, pasiekti ramybę ir džiaugsmą bei realizuoti savo dieviškąjį potencialą. Šiandien apsvarstykime šiuos klausimus:

  • Kas yra tiesa ir kodėl ji svarbi?

  • Kaip rasti tiesą?

  • Kai surandame tiesą, kaip galėtume ja dalytis?

Tiesa yra amžina

Raštuose Viešpats mus moko, kad „tiesa yra pažinimas apie dalykus – kokie jie yra ir kokie jie buvo, ir kokie jie bus“ (Doktrinos ir Sandorų 93:24). Ji „nebuvo […] sukurta ar sutverta“ (Doktrinos ir Sandorų 93:29) ir „niekada nesibaigia“ (Doktrinos ir Sandorų 88:66).1 Tiesa yra absoliuti, pastovi ir nekintanti. Kitaip tariant, tiesa yra amžina.2

Tiesa padeda mums išvengti apgaulės,3 atskirti gėrį nuo blogio,4 apsisaugoti5 ir atrasti paguodą bei išgijimą.6 Tiesa taip pat gali nukreipti mūsų veiksmus,7 gali mus išlaisvinti,8 mus pašventinti9 ir vesti į amžinąjį gyvenimą.10

Dievas apreiškia amžinąją tiesą

Amžinąją tiesą Dievas mums apreiškia per apreiškimo ryšių tinklą, kuriame dalyvauja Jis pats, Jėzus Kristus, Šventoji Dvasia, pranašai ir mes. Aptarkime skirtingus, tačiau tarpusavyje susijusius kiekvieno dalyvio vaidmenis šiame procese.

Pirma, Dievas yra amžinosios tiesos šaltinis.11 Jis ir Jo Sūnus, Jėzus Kristus,12 tobulai supranta tiesą ir visuomet veikia vadovaudamiesi tikraisiais principais ir įstatymais.13 Ši galia leidžia Jiems kurti ir valdyti pasaulius,14 taip pat tobulai mylėti, vesti mus ir rūpintis kiekvienu iš mūsų.15 Jie nori, kad mes suprastume ir taikytume tiesą, idant mes galėtume mėgautis tais palaiminimais, kuriais mėgaujasi Jie.16 Tiesą Jie gali perduoti asmeniškai arba, dažniau, per pasiuntinius, pavyzdžiui, Šventąją Dvasią, angelus ar dabartinius pranašus.

Antra, Šventoji Dvasia liudija apie visą tiesą.17 Ji mums tiesiogiai apreiškia tiesas ir paliudija apie kitų mokomą tiesą. Įspūdžiai iš Dvasios paprastai ateina kaip mintys į mūsų protą ir jausmai į mūsų širdį.18

Trečia, pranašai tiesą gauna iš Dievo ir ja dalijasi su mumis.19 Tiesą sužinome iš praeities pranašų per Raštus20 ir iš dabartinių pranašų per visuotines konferencijas bei kitus oficialius kanalus.

Ir galiausiai šiame procese labai svarbus vaidmuo tenka jums ir man. Dievas tikisi, kad ieškosime tiesos, ją atpažinsime ir veiksime pagal ją. Mūsų gebėjimas priimti ir taikyti tiesą priklauso nuo mūsų ryšio su Tėvu ir Sūnumi tvirtumo, nuo to, kaip reaguojame į Šventosios Dvasios įtaką, ir nuo to, kaip palaikome pastarųjų dienų pranašus.

Turime atsiminti, kad Šėtonas stengiasi mus sulaikyti nuo tiesos. Jis žino, kad be tiesos negalėsime įgyti amžinojo gyvenimo. Tiesos gijas jis supina su pasaulietiškomis filosofijomis, kad mus supainiotų ir mus atitrauktų nuo to, kas perduodama Dievo.21

Amžinosios tiesos ieškojimas, atpažinimas ir taikymas

Ieškant amžinosios tiesos,22 šie du klausimai gali padėti atpažinti, ar tam tikra sąvoka yra kilusi iš Dievo, ar iš kito šaltinio:

  • Ar šios sąvokos nuosekliai moko Raštai ir dabartiniai pranašai?

  • Ar šią sąvoką patvirtina Šventosios Dvasios liudijimas?

Doktrinines tiesas Dievas apreiškia per pranašus, o Šventoji Dvasia tas tiesas patvirtina mums ir padeda mums jas pritaikyti.23 Turime siekti ir būti pasirengę priimti šias dvasines įžvalgas, kai jos ateis.24 Dvasios liudijimui esame imliausi tuomet, kai esame nuolankūs,25 nuoširdžiai meldžiamės, studijuojame Dievo žodžius26 ir laikomės Jo įsakymų.27

Kai Šventoji Dvasia mums patvirtina tam tikrą tiesą, mūsų supratimas pagilėja, kai tą principą įgyvendiname praktiškai. Ilgainiui, kai nuosekliai gyvename pagal tą principą, įgyjame tvirtą tos tiesos pažinimą.28

Pavyzdžiui, padaręs klaidų imu gailėtis dėl blogų sprendimų. Tačiau per maldą, studijavimą ir tikėjimą Jėzumi Kristumi įgijau liudijimą apie atgailos principą.29 Toliau atgailaudamas vis geriau supratau atgailą. Jaučiausi esąs arčiau Dievo ir Jo Sūnaus. Dabar žinau, kad per Jėzų Kristų nuodėmė gali būti atleista, nes kasdien patiriu atgailos palaiminimus.30

Pasitikėjimas Dievu, kai tiesa dar neapreikšta

Ką turėtume daryti, kai nuoširdžiai ieškome dar neapreikštos tiesos? Gerai suprantu tuos iš mūsų, kurie trokšta atsakymų, kurių, atrodo, negauna.

Džozefui Smitui Viešpats patarė: „Tylėk, kol aš matysiu esant tinkama viską apie tai atskleisti“ (Doktrinos ir Sandorų 10:37).

O Emai Smit Jis paaiškino: „Nemurmėk dėl dalykų, kurių nematei, nes jie sulaikyti nuo tavęs ir nuo pasaulio, kas yra mano išmintis ateičiai“ (Doktrinos ir Sandorų 25:4).

Aš taip pat ieškojau atsakymų į širdžiai rūpimus klausimus. Į daugelį klausimų atsakymai atėjo, į kai kuriuos – ne.31 Kai pasitikime Dievo išmintimi ir meile, laikydamiesi Jo įsakymų ir pasikliaudami tuo, ką tikrai žinome, Jis padeda mums rasti ramybę, kol apreikš tiesą apie viską.32

Doktrinos ir taisyklių supratimas

Ieškant tiesos naudinga suprasti skirtumą tarp doktrinos ir taisyklių. Doktrina apima amžinąsias tiesas, tokias kaip Dievo prigimtis, išgelbėjimo planas ir Jėzaus Kristaus apmokančioji auka. Taisyklės – tai doktrinos taikymas atsižvelgiant į esamas aplinkybes. Taisyklės padeda mums tvarkingai valdyti Bažnyčią.

Nors doktrina niekada nesikeičia, taisyklės kartkartėmis keičiasi. Veikdamas per savo pranašus, Viešpats palaiko savo doktriną ir keičia Bažnyčios taisykles, atsižvelgdamas į savo vaikų poreikius.

Deja, kartais painiojame taisykles su doktrina. Jei nesuprasime šio skirtumo, rizikuosime nusivilti, kai taisyklės pasikeis, ir net galime imti abejoti Dievo išmintimi ar pranašais kaip apreiškėjais.33

Amžinosios tiesos mokymas

Kai iš Dievo sužinome tiesą, Jis ragina mus dalytis tuo žinojimu su kitais.34 Tai darome vesdami pamokas, patardami vaikui ar aptardami Evangelijos tiesas su draugu.

Mūsų tikslas – mokyti tiesos taip, kad būtų skatinama atverčianti Šventosios Dvasios galia.35 Leiskite pasidalyti keliais paprastais Viešpaties ir Jo pranašų kvietimais, kurie gali padėti.36

  1. Susitelkite į Dangiškąjį Tėvą, Jėzų Kristų ir jų pagrindines doktrinas.37

  2. Remkitės Raštais ir pastarųjų dienų pranašų mokymais.38

  3. Remkitės doktrina, patvirtinta daugelio autoritetingų liudytojų.39

  4. Venkite spekuliacijų, asmeninių nuomonių ar pasaulietiškų idėjų.40

  5. Atskiro doktrinos punkto mokykite susijusių Evangelijos tiesų kontekste.41

  6. Naudokite Dvasios įtaką skatinančius mokymo metodus.42

  7. Kalbėkite aiškiai, kad išvengtumėte neteisingo supratimo.43

Kalbėkite tiesą meilėje

Labai svarbu, kaip mokome tiesos. Paulius ragino mus kalbėti „tiesą meilėje“ (žr. Efeziečiams 4:14–15). Tiesa geriausiai palaimins kitą žmogų, jei bus perduota su Kristaus meile.44

Be meilės mokoma tiesa gali sukelti pasmerkimo, nusivylimo ir vienatvės jausmus. Tai dažnai sukelia nepasitenkinimą, susiskaldymą ir net konfliktą. Kita vertus, meilė be tiesos yra lėkšta ir neturi augimo perspektyvos.

Mūsų dvasiniam tobulėjimui būtina ir tiesa, ir meilė.45 Tiesa duoda doktriną, principus ir įstatymus, būtinus amžinajam gyvenimui įgyti, o meilė skatina motyvaciją priimti ir veikti pagal tai, kas tikra.

Esu amžinai dėkingas tiems, kurie kantriai ir su meile mane mokė amžinosios tiesos.

Apibendrinimas

Baigdamas norėčiau pasidalyti tomis amžinosiomis tiesomis, kurios tapo mano sielos inkaru. Šias tiesas sužinojau vadovaudamasis šiandien aptartais principais.

Žinau, kad Dievas yra mūsų Dangiškasis Tėvas.46 Jis yra visa žinantis,47 visa galintis48 ir tobulai mylintis.49 Jis sukūrė planą mums įgyti amžinąjį gyvenimą ir tapti panašiems į Jį.50

Įgyvendindamas šį planą, Jis mums į pagalbą atsiuntė savo Sūnų Jėzų Kristų.51 Jėzus mokė mus vykdyti Tėvo valią52 ir mylėti vieniems kitus.53 Jis apmokėjo mūsų nuodėmes54 ir atidavė savo gyvybę ant kryžiaus.55 Po trijų dienų jis prisikėlė iš numirusių.56 Per Kristų ir Jo malonę būsime prikelti,57 mums gali būti atleista58 ir mes galime rasti stiprybės kančioje.59

Savo žemiškosios tarnystės metu Jėzus įsteigė savo Bažnyčią.60 Laikui bėgant ta Bažnyčia pasikeitė, ir tiesos buvo prarastos.61 Jėzus Kristus per pranašą Džozefą Smitą atkūrė savo Bažnyčią ir Evangelijos tiesas.62 O šiandien Kristus ir toliau vadovauja savo Bažnyčiai per dabartinius pranašus ir apaštalus.63

Žinau, kad atėję pas Kristų galiausiai galėsime ištobulėti Jame (žr. Moronio 10:32), įgyti „džiaugsmo pilnatvę“ (Doktrinos ir Sandorų 93:33) ir gauti viską, ką turi Tėvas (žr. Doktrinos ir Sandorų 84:38). Apie šias amžinąsias tiesas liudiju šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.

Išnašos

  1. Taip pat žr. Psalmių 117:2; Doktrinos ir Sandorų 1:39.

  2. „Priešingai kai kurių abejonėms, tikrai yra tokie dalykai kaip tiesa ir netiesa. Tikrai yra absoliuti tiesa – amžina tiesa. Viena iš mūsų laikų bėdų yra ta, kad per mažai žmonių žino, kur ieškoti tiesos“ (Raselas M. Nelsonas, „Tyra tiesa, tyra doktrina ir tyras apreiškimas“, 2021 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  3. Žr. Džozefas Smitas. Mato 1:37.

  4. Žr. Moronio 7:19.

  5. Žr. 2 Nefio 1:9; Doktrinos ir Sandorų 17:8.

  6. Žr. Jokūbo knygos 2:8.

  7. Žr. Psalmių 119:105; 2 Nefio 32:3.

  8. Žr. Jono 8:32; Doktrinos ir Sandorų 98:8.

  9. Žr. Jono 17:17.

  10. Žr. 2 Nefio 31:20.

  11. Žr. Doktrinos ir Sandorų 88:11–13; 93:36.

  12. Žr. Jono 5:19–20; 7:16; 8:26; 18:37; Mozės 1:6.

  13. Žr. Almos 42:12–26; Doktrinos ir Sandorų 88:41.

  14. Žr. Mozės 1:30–39.

  15. Žr. 2 Nefio 26:24.

  16. Žr. Doktrinos ir Sandorų 82:8–9.

  17. Žr. Jono 16:13; Jokūbo knygos 4:13; Moronio 10:5; Doktrinos ir Sandorų 50:14; 75:10; 76:12; 91:4; 124:97.

  18. Žr. Doktrinos ir Sandorų 6:22–23; 8:2–3.

  19. Žr. Jeremijo 1:5, 7; Amoso 3:7; Mato 28:16–20; Moronio 7:31; Doktrinos ir Sandorų 1:38; 21:1–6; 43:1–7. Pranašas yra „žmogus, pašauktas Dievo ir kalbantis Jo vardu. Kaip Dievo pasiuntinys, pranašas iš Dievo gauna įsakymus, pranašystes bei apreiškimus. Jo pareiga skelbti žmonijai Dievo valią ir tikrąjį charakterį bei atskleisti Jo darbų su jais prasmę. Pranašas smerkia nuodėmę ir nusako jos pasekmes. Jis yra teisumo šauklys. Kartais žmonijos labui pranašai gali būti įkvepiami išpranašauti ateitį. Tačiau jo pirminė pareiga yra liudyti apie Kristų. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios prezidentas yra Dievo pranašas žemėje šiandien. Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo nariai yra palaikomi kaip pranašai, regėtojai ir apreiškėjai“ (Raštų rodyklė, „Pranašas“, Evangelijos biblioteka). Šių principų pavyzdžių galima rasti Adomo (žr. Mozės 6:51–62), Henocho (žr. Mozės 6:26–36), Nojaus (žr. Mozės 8:19, 23–24), Abraomo (žr. Pradžios 12:1–3; Abraomo 2:8–9), Mozės (žr. Išėjimo 3:1–15; Mozės 1:1–6, 25–26), Petro (žr. Mato 16:13–19) ir Džozefo Smito (žr. Doktrinos ir Sandorų 5:6–10; 20:2; 21:4–6) gyvenime.

  20. Žr. 2 Timotiejui 3:16.

  21. Žr. Jono 8:44; 2 Nefio 2:18; Doktrinos ir Sandorų 93:39; Mozės 4:4.

  22. Žr. 1 Nefio 10:19. Prezidentas Dalinas H. Ouksas mokė: „Ieškodami [Dievo] tiesos ir rinkdamiesi paieškos šaltinius turime būti atsargūs. Neturėtume pasaulietiško žinomumo ar autoriteto laikyti tinkamu […] šaltiniu. […] Ieškodami tiesos religiniais klausimais, turėtume naudotis tokiai paieškai tinkamais dvasiniais metodais: malda, Šventosios Dvasios liudijimu ir Raštų bei šiuolaikinių pranašų žodžių studijavimu“ („Tiesa ir planas“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  23. Vyresnysis D. Todas Kristofersonas mokė: „Apaštalai ir pranašai […] skelb[ia] Dievo žodį. Bet mes tikime, kad vyrai ir moterys, ir net vaikai per maldą ir Raštų studijavimą gali gauti dievišką įkvėpimą ir vadovautis juo. […] Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams duodama Šventosios Dvasios dovana, kuri suteikia galimybę nuolat bendrauti su savo Dangiškuoju Tėvu. […] Tai nereiškia, kad kiekvienas narys kalba Bažnyčios vardu ar gali formuluoti jos doktrinas. Tai reiškia, kad kiekvienas gali gauti dievišką vadovavimą priimant sprendimus dėl savo gyvenimo iššūkių ir galimybių“ („Kristaus doktrina“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

  24. Žr. 2 Nefio 33:1–2.

  25. Žr. Doktrinos ir Sandorų 1:28.

  26. Žr. Moronio 10:3–5; Doktrinos ir Sandorų 9:7–9; 84:85.

  27. Žr. Doktrinos ir Sandorų 5:35; 63:23; 93:27–28. Nepaisant mūsų nuoširdžių pastangų, kai kuriems iš mūsų vis dar gali būti sunku pajusti Dvasią dėl psichikos sveikatos problemų. Depresija, nerimas ir kitos neurologinės būklės gali apsunkinti Šventosios Dvasios atpažinimą. Tokiais atvejais Viešpats kviečia mus ir toliau gyventi pagal Evangeliją, ir Jis mus palaimins (žr. Mozijo 2:41). Galime imtis papildomos veiklos, pavyzdžiui, klausytis sakralinės muzikos, tarnauti ar leisti laiką gamtoje, kuri padėtų mums pajusti Dvasios vaisius (žr. Galatams 5:22–23) ir stiprintų mūsų ryšį su Dievu.

    Vyresnysis Džefris R. Holandas pareiškė: „Tad ką geriausio galime padaryti, kai mes ar mūsų mylimieji susiduriame su protiniais ar emociniais iššūkiais? Pirmiausia, niekada nepraraskite tikėjimo savo Dangiškuoju Tėvu, kuris myli jus labiau, nei galite suvokti. […] Ištikimai laikykitės laiko patikrintų dieviškų būdų Viešpaties Dvasiai išlaikyti savo gyvenime. Prašykite patarimo tų, kurie turi jūsų dvasinės gerovės raktus. Prašykite kunigystės palaiminimų ir branginkite juos. Kiekvieną savaitę priimkite sakramentą ir tvirtai laikykitės tobulinančių Jėzaus Kristaus Apmokėjimo pažadų. Tikėkite stebuklais. Daug jų išvysdavau tada, kai visi kiti ženklai rodydavo, kad vilties nebėra. Niekada nepraraskite vilties“ („Lyg sudaužytas indas“, 2013 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  28. Žr. Jono 7:17; Almos 32:26–34. Ilgalaikėje perspektyvoje Dievas trokšta, kad tiesą įgytume „eilutę po eilutės, priesaką po priesako“, kol suprasime viską (žr. Patarlių 28:5; 2 Nefio 28:30; Doktrinos ir Sandorų 88:67; 93:28).

  29. Žr. 1 Jono 1:9–10; 2:1–2.

  30. Prezidentas Raselas M. Nelsonas paaiškino: „Niekas taip neišlaisvina, netaurina ir nėra taip svarbu asmeninei pažangai kaip reguliarus, kasdienis dėmesys atgailai. Atgaila nėra įvykis; tai procesas. Tai raktas į laimę ir proto ramybę. Sujungta su tikėjimu, atgaila padaro mums prieinamą Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią“ („Galime elgtis geriau ir būti geresni“, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

  31. Nežinau visų priežasčių, kodėl Dievas sulaiko nuo mūsų kai kurias amžinąsias tiesas, tačiau vyresnysis Orsonas F. Vitnis pateikė vieną įdomią mintį: „Tikėti nematant yra palaima, nes per tikėjimo naudojimą vyksta dvasinis tobulėjimas, vienas iš svarbiausių žmogaus žemiškosios egzistencijos tikslų, o žinojimas, užgoždamas tikėjimą, neleidžia juo naudotis ir taip trukdo tobulėti. „Žinojimas yra galia“; ir viskas turi būti sužinoma tinkamu metu. Tačiau pirmalaikis žinojimas – žinojimas netinkamu metu – yra pražūtingas ir pažangai, ir laimei“ („The Divinity of Jesus Christ“, Improvement Era, Jan. 1926, 222; taip pat žr. Liahona, Dec. 2003, 14–15).

  32. Žr. Doktrinos ir Sandorų 76:5–10. Viešpats Hairumui Smitui taip pat patarė: „Siek ne skelbti mano žodį, bet pirma siek gauti mano žodį. […] Tylėk [ir] tyrinėk mano žodį“ (Doktrinos ir Sandorų 11:21–22). Pranašas Alma pateikia pavyzdį, kaip elgtis su neatsakytais klausimais: „Šie slėpiniai nėra man visiškai atskleisti; todėl aš susilaikysiu“ (Almos 37:11). Savo sūnui Koriantonui jis taip pat paaiškino, kad „yra daug slėpinių, kurie saugomi, tad niekas jų nežino, išskyrus patį Dievą“ (Almos 40:3). Stiprybės semiuosi ir iš Nefio reakcijos į jam pateiktą klausimą, į kurį jis negalėjo atsakyti: „Aš žinau, kad [Dievas] myli savo vaikus; tačiau aš ne viską suprantu“ (1 Nefio 11:17).

  33. Panašiai ir kultūrinės tradicijos nėra doktrina ar taisyklės. Jos gali būti naudingos, jei padeda mums laikytis doktrinos ir taisyklių, tačiau jos taip pat gali trukdyti mūsų dvasiniam augimui, jei nėra pagrįstos tikraisiais principais. Turėtume vengti tokių tradicijų, kurios nestiprina mūsų tikėjimo Jėzumi Kristumi ir nepadeda mums siekti amžinojo gyvenimo.

  34. Žr. Doktrinos ir Sandorų 15:5; 88:77–78.

  35. Žr. Doktrinos ir Sandorų 50:21–23.

  36. Pritaikyta iš dokumento „Principles for Ensuring Doctrinal Purity“, kurį 2023 m. vasarį patvirtino Pirmoji Prezidentūra ir Dvylikos Apaštalų Kvorumas.

  37. Žr. 1 Nefio 15:14. Viešpats nurodė savo tarnams vengti koncentruotis į dogmas ar sąvokas, kurios nėra svarbiausios Jo Evangelijoje: „Ir nekalbėk apie dogmas, bet skelbk atgailą ir tikėjimą Gelbėtoju, ir nuodėmių atleidimą krikštu ir ugnimi, taip, būtent Šventąja Dvasia“ (Doktrinos ir Sandorų 19:31).

    Vyresnysis Nylas L. Andersenas paaiškino: „Susitelkime į Gelbėtoją Jėzų Kristų ir Jo Apmokančiosios aukos dovaną. Tai nereiškia, kad negalima pasakoti apie kokį nors mūsų gyvenimo nutikimą ar pasidalyti kieno nors kito mintimis. Nors mūsų tema gali būti apie šeimas, tarnavimą, šventyklas ar tarnavimą misijoje, per pamaldas viskas turi būti orientuota į Viešpatį Jėzų Kristų“ („Mes kalbame apie Kristų“, 2020 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

  38. Žr. Doktrinos ir Sandorų 28:2–3, 8. Paskirtus skelbti Evangeliją žmones pranašas Alma ragino nemokyti „nieko kito, kaip tik to, ko jis mokė ir kas buvo pasakyta šventųjų pranašų burna“ (Mozijo 18:19).

    Prezidentas Henris B. Airingas pareiškė: „Pagrindinių Bažnyčios doktrinų turime mokyti taip, kaip jos išdėstytos patvirtintuose Raštuose ir pranašų, kurių pareiga skelbti doktriną, mokymuose“ („The Lord Will Multiply the Harvest“ [vakaras su visuotiniu įgaliotiniu, 1998 m. vasario 6 d.], iš Teaching Seminary: Preservice Readings [2004], 96).

    Vyresnysis D. Todas Kristofersonas paliudijo, kad „mūsų laikų Bažnyčioje, kaip ir senovėje, Kristaus doktrinos formulavimas ar doktrininių nukrypimų taisymas yra pagrįstas dievišku apreiškimu tiems, kuriuos Viešpats apdovanoja apaštališkuoju įgaliojimu“ („Kristaus doktrina“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

  39. Žr. 2 Korintiečiams 13:1; 2 Nefio 11:3; Etero 5:4; Doktrinos ir Sandorų 6:28. Vyresnysis Nylas L. Andersenas pastebėjo: „Kai kurie pradeda abejoti savo tikėjimu, kada aptinka kažkurio Bažnyčios vadovo prieš kelis dešimtmečius padarytą pareiškimą, kuris neatitinka mūsų doktrinos. Bažnyčios doktriną valdo svarbus principas. Doktrinos moko visi 15 Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo narių. Ji nėra slepiama kokioje nors miglotoje vienos kalbos pastraipoje. Tikrų principų mokoma dažnai ir tai daro ne vienas žmogus. Mūsų doktriną nesunku surasti“ („Jūsų tikėjimo išbandymas“, 2012 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

    Vyresnysis D. Todas Kristofersonas panašiai mokė: „Turime atminti, kad ne kiekvienas Bažnyčios vadovo teiginys, praeityje ar dabar, yra doktrina. Bažnyčioje suprantama, kad vieną kartą vieno vadovo išsakytas teiginys dažnai reiškia asmeninę, nors ir gerai apgalvotą, nuomonę, nesitikint, jog tai bus oficialus ar visą Bažnyčią įpareigojantis nurodymas“ („Kristaus doktrina“, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

  40. Žr. 3 Nefio 11:32, 40. Prezidentas Gordonas B. Hinklis pasakė: „Anksčiau esu kalbėjęs apie tai, kaip svarbu Bažnyčios doktriną išlaikyti tyrą. […] Man dėl to neramu. […] Maži nukrypimai doktrinos mokyme gali privesti prie didelių ir piktų melagysčių“ (Teachings of Gordon B. Hinckley [1997], 620).

    Prezidentas Dalinas H. Ouksas įspėjo, kad yra tokių, kurie „iš pranašo mokymų išsirenka kelis sakinius ir jais pasinaudoja, kad paremtų savo politinę darbotvarkę ar kitus asmeninius tikslus. […] Iškreipti pranašo žodžius, siekiant paremti asmeninę politinę, finansinę ar kitokią darbotvarkę, reiškia bandyti manipuliuoti pranašu, o ne juo sekti“ („Our Strengths Can Become Our Downfall“ [Brigham Young University fireside, June 7, 1992], 7, speeches.byu.edu).

    Prezidentas Henris B. Airingas perspėjo: „Doktrina įgauna galios, kai Šventoji Dvasia patvirtina, kad ji yra tikra. […] Kadangi mums reikia Šventosios Dvasios, turime būti atsargūs ir dėmesingi, kad neperžengtume tikrosios doktrinos mokymo ribos. Šventoji Dvasia yra Tiesos Dvasia. Vengdami spėlionių ir asmeninių aiškinimų skatiname Dvasios patvirtinimą. To pasiekti gali būti sunku. […] Yra pagunda pamėginti kažką naujo arba sensacingo. Bet Šventąją Dvasią kaip porininką pasikviečiame tik tada, kai atsargiai mokome tikros doktrinos. Vienas iš patikimiausių būdų išvengti net priartėjimo prie klaidingos doktrinos – rinktis paprastą mokymą. Dėl tokio paprastumo užtikrinamas saugumas, o prarandama nedaug“ („The Power of Teaching Doctrine“, Liahona, July 1999, 86).

    Vyresnysis Deilas G. Renlandas mokė: „Didesnio supratimo siekis yra svarbi mūsų dvasinio tobulėjimo dalis, tačiau būkite atsargūs. Mąstymas negali pakeisti apreiškimo. Spekuliacijos neprives prie didesnio dvasinio pažinimo, bet gali privesti prie apgaulės arba nukreipti mūsų dėmesį nuo to, kas buvo apreikšta“ („Jūsų dieviškoji prigimtis ir amžinoji lemtis“, 2022 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

  41. Žr. Mato 23:23. Prezidentas Džozefas F. Smitas įspėjo: „Labai neišmintinga paimti tiesos gabalėlį ir traktuoti ją taip, tarsi tai būtų visuma. […] Visi apreikštieji Kristaus Evangelijos principai yra būtini ir esminiai išgelbėjimo plane.“ Jis toliau aiškino: „Tai nėra nei gera taisyklė, nei sveika doktrina, jei paimtume kurį nors vieną iš jų, išskirtume jį iš viso Evangelijos tiesos plano, padarytume jį ypatingu pomėgiu ir kliautumėmės juo siekdami išgelbėjimo ir pažangos. […] Visi jie yra būtini“ (Gospel Doctrine, 5th ed. [1939], 122).

    Vyresnysis Nylas A. Maksvelas aiškino: „Evangelijos principai […] reikalauja suderinimo. Atskirtus ir izoliuotus nuo kitų mokymus žmonės gali interpretuoti ir taikyti neteisiai. Meilė, jei jos nederintume su septintuoju įsakymu, gali tapti kūniška. Pagirtinas penktojo įsakymo pabrėžimas, kad reikia gerbti tėvus, jei jis nebus derinamas su pirmuoju įsakymu, gali lemti besąlygišką ištikimybę klysti linkusiems tėvams, o ne Dievui. […] Net kantrybė yra atsveriama „tinkamu laiku, kai įkvepia Šventoji Dvasia, griežtai papeikiant“ [Doktrinos ir Sandorų 121:43]“ („Behold, the Enemy Is Combined“, Ensign, May 1993, 78–79).

    Prezidentas Merionas Dž. Romnis mokė: „Tyrinėti [Raštus] siekiant išsiaiškinti, ko juose mokoma, kaip liepė Jėzus, – tai toli gražu ne paieška, kurios tikslas – rasti ištraukas, kurias būtų galima panaudoti iš anksto numatytai išvadai pagrįsti“ („Records of Great Worth“, Ensign, Sept. 1980, 3).

  42. Žr. 1 Korintiečiams 2:4; Moronio 6:9. Vyresnysis Džefris R. Holandas pabrėžė, kad Jėzaus Kristaus Evangeliją reikia perteikti taip, kad ji Šventosios Dvasios galia vestų į dvasinį ugdymą: „Viešpats niekada nėra davęs Bažnyčiai aiškesnio patarimo, kaip tą, kad Evangelijos turime mokyti „Dvasia, būtent Guodėju, kuris buvo pasiųstas mokyti tiesos.“ Ar Evangelijos mokome „tiesos Dvasia“? – teiraujasi Jis. – Ar mokome „kaip nors kitaip? Ir jei kaip nors kitaip, – įspėja Jis, – tai ne iš Dievo“ [Doktrinos ir Sandorų 50:14, 17–18]. […] Be dangaus siųstos Dvasios apšvietimo joks dvasinis mokymasis negalės įvykti. […] Būtent to iš tikrųjų nori mūsų nariai. […] Jie nori sustiprinti savo tikėjimą ir atnaujinti viltį. Trumpai tariant, jie nori būti maitinami geruoju Dievo žodžiu ir būti sustiprinti galia iš aukštybių“ („A Teacher Come from God“, Ensign, May 1998, 26).

  43. Žr. Almos 13:23. Kalbėdamas apie Dangiškąjį Tėvą, prezidentas Raselas M. Nelsonas paliudijo: „Jis kalba paprastai, tyliai ir taip stulbinančiai aiškiai, kad Jo negalime suprasti neteisingai“ („Jo klausyk!“, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

  44. Žr. Psalmių 26:3; Romiečiams 13:10; 1 Korintiečiams 13:1–8; 1 Jono 3:18.

  45. Žr. Psalmių 40:11.

  46. Žr. Romiečiams 8:16.

  47. Žr. 1 Samuelio 2:3; Mato 6:8; 2 Nefio 2:24; 9:20.

  48. Žr. Pradžios 17:1; Jeremijo 32:17; 1 Nefio 7:12; Almos 26:35.

  49. Žr. Jeremijo 31:3; 1 Jono 4:7–10; Almos 26:37.

  50. Žr. 2 Nefio 9; Doktrinos ir Sandorų 20:17–31; Mozės 6:52–62.

  51. Žr. Jono 3:16; 1 Jono 4:9–10.

  52. Žr. Jono 8:29; 3 Nefio 27:13.

  53. Žr. Jono 15:12; 1 Jono 3:11.

  54. Žr. Luko 22:39–46.

  55. Žr. Jono 19:16–30.

  56. Žr. Jono 20:1–18.

  57. Žr. 1 Korintiečiams 15:20–22; Mozijo 15:20–24; 16:7–9; Doktrinos ir Sandorų 76:16–17.

  58. Žr. Apaštalų darbų 11:17–18; 1 Timotiejui 1:14–16; Almos 34:8–10; Moronio 6:2–3, 8; Doktrinos ir Sandorų 19:13–19.

  59. Žr. Mato 11:28–30; 2 Korintiečiams 12:7–10; Filipiečiams 4:13; Almos 26:11–13.

  60. Žr. Mato 16:18–19; Efeziečiams 2:20.

  61. Žr. Mato 24:24; Apaštalų darbų 20:28–30.

  62. Žr. Doktrinos ir Sandorų 20:1–4; 21:1–7; 27:12; 110; 135:3; Džozefo Smito – Istorijos 1:1–20.

  63. Žr. Doktrinos ir Sandorų 1:14, 38; 43:1–7; 107:91–92.