PIRMOSIOS PREZIDENTŪROS ŽINIA
Jis prisikėlė
Pranašo liudijimas
Prezidento Tomo S. Monsono žodžiais tariant, „Krisčionybės trimitas skelbia“, kad Jėzus Nazarietis prisikėlė iš numirusių. „Prisikėlimo realumas teikia kiekvienam ir visiems ramybę, pranokstančią bet kokį supratimą“ (žr. Filipiečiams 4:7).1
Toliau pateiktose ištraukose Prezidentas Monsonas dalinasi liudijimu ir dėkingumu už Gelbėtojo prisikėlimą. Jis pareiškia, jog dėl to, kad Sūnus nugalėjo mirtį, visi Tėvo vaikai, atėję į žemę, gyvens vėl.
Gyvenimas po žemiškojo gyvenimo
„Manau, kad nė vienas iš mūsų iki galo negali suvokti svarbos to, ką Kristus padarė dėl mūsų Getsemanėje, bet aš kiekvieną savo gyvenimo dieną jaučiu nuoširdų dėkingumą už Jo apmokančiąją auką už mus.
Paskutinę akimirką Jis galėjo atsitraukti – bet neatsitraukė. Jis nusileido žemiau visko, kad galėtų viską išgelbėti. Tai padarydamas, Jis suteikė mums gyvenimą po šios žemiškos būties. Jis išpirko mus iš Adomo nuopuolio.
Esu nuoširdžiai dėkingas Jam. Jis mokė mus, kaip gyventi. Jis mokė mus, kaip mirti. Jis užtikrino mums išgelbėjimą.“2
Išsklaidyti mirties tamsą
„Tam tikromis aplinkybėmis, pavyzdžiui, esant sunkioms kančioms ar ligoms, mirtis ateina kaip gailestingumo angelas, bet dažniausiai apie ją galvojame kaip apie žmogiškosios laimės priešą.
Mirties tamsą visada galima išsklaidyti apreikštosios tiesos šviesa. Mokytojas sakė: „Aš esu prisikėlimas ir gyvenimas. Kas tiki mane, nors ir numirtų, bus gyvas. Ir kiekvienas, kuris gyvena ir tiki mane, neragaus mirties per amžius.“
Šis patikinimas – taip, netgi šventas patvirtinimas – apie gyvenimą anapus kapo gali suteikti ramybę, kurią Gelbėtojas pažadėjo, drąsindamas savo mokinius: „Aš jums palieku ramybę, duodu jums savo ramybę. Ne taip aš ją duodu, kaip duoda pasaulis. Tenebūgštauja jūsų širdys ir teneliūdi!“3
Jo čia nebėra
„Mūsų Gelbėtojas vėl gyvas. Atsitiko pats šlovingiausias, labiausiai guodžiantis ir patikinantis įvykis žmonijos istorijoje – pergalė prieš mirtį. Getsemanės ir Kalvarijos skausmas ir agonija buvo nušluota. Buvo užtikrintas žmonijos išgelbėjimas. Buvo ištaisytas Adomo nuopuolis.
Tuščias kapas pirmųjų Velykų rytą buvo atsakymas į Jobo klausimą: „Kai žmogus numiršta, ar bus jis vėl gyvas?“ Visiems girdintiems mano balsą pareiškiu, kad, kai žmogus numiršta, jis vėl bus gyvas. Mes žinome, nes turime apreikštos tiesos šviesą. […]
Mano mylimi broliai ir seserys, kai būsime giliausiame sielvarte, mus gali nuostabiai nuraminti šie pirmųjų Velykų rytą angelo ištarti žodžiai: „Jo čia nebėra, jis prisikėlė.“4
Visi vėl gyvens
„Juokiamės, verkiame, dirbame, žaidžiame, mylime, gyvename. Ir tada mirštame. […]
Taip ir pasiliktume mirę, jei ne vienas Žmogus ir Jo misija. Tas žmogus – tai Jėzus iš Nazareto. […]
Iš visos širdies ir sielos, kaip ypatingas liudytojas, aš karštai liudiju, kad Dievas tikrai gyvas. Jėzus yra Jo Sūnus, Tėvo Viengimis kūne. Jis yra mūsų Išpirkėjas, Jis yra mūsų Užtarėjas pas Tėvą. Tai Jis mirė ant kryžiaus, kad apmokėtų mūsų nuodėmes. Jis tapo pirmaisiais prisikėlimo vaisiais. Kadangi Jis mirė, visi vėl gyvens.“5
Asmeninis liudijimas
„Aš skelbiu savo asmeninį liudijimą, kad mirtis buvo nugalėta, kad buvo iškovota pergalė prieš kapą. Tegu žodžiai, kuriuos Jis padarė šventus ir išpildė, visiems tampa svarbia tiesa. Atminkime juos. Puoselėkime juos. Gerbkime juos. Jis prisikėlė.“6
Kaip mokyti pagal šią žinią
Pasidalinę ištraukomis iš prezidento Monsono žinios, atkreipkite dėmesį į liudijimą, kurį jis išsako apie tikrąją Velykų prasmę. Šeimos nariams galite užduoti tokius klausimus: „Ką jums reiškia tai, kad mūsų laikais gyvasis pranašas paliudijo apie šias tiesas? Kaip galite pritaikyti jas savo gyvenime?“ Pagalvokite, ar nevertėtų pridėti savo liudijimą.
Abejojantis Tomas, aut. Karlas Heinrichas Blokas