Pajutau, kad turiu ateiti
Aldas Fabijas Moraka, Nevada, JAV
Net po pustrečių metų po mano krikšto Buenos Airėse, Argentinoje, mano ausyse vis dar skambėjo vieno iš mane mokiusių misionierių žodžiai: „Žinau, kad esi misionierius.“ Taip pat prisiminiau gautą galingą atsakymą į savo maldą, kai meldžiausi, norėdamas sužinoti, ar tas širdį pervėręs jausmas iš tiesų yra tikras. Būdamas 20 metų amžiaus, žinojau, kad turiu ruoštis misijai.
Bet kaip galėčiau būti misionierius? Visai nebuvau panašus į tuos angeliškus vaikinus, kurie mane mokė Evangelijos. Ir kaip galėčiau mesti darbą? Kur gyvenčiau, grįžęs namo? Buvo labai sunku susirasti tą vietą, kurioje dabar gyvenau, nors tai tebuvo tik mažas kambarėlis vidinėje kažkieno namo pusėje.
Vieną vakarą pakeliui į namus šie jausmai ir abejonės vėl užplūdo mane. Grįžęs namo, mėginau apsispręsti. Nusprendžiau atsiklaupti ir melsti pagalbos. Besimelsdamas pajutau stiprų raginimą, kad turiu eiti aplankyti Leandrą, draugą, kuris mane labai sustiprindavo sunkiais momentais.
Tačiau mintis, kad turėsiu pabudinti jį vidurnaktį, privertė mane susilaikyti nuo tos idėjos. Žinojau, kad jis į darbą keliasi anksti, ir nedrįsau pabelsti į jo duris tokią vėlyvą valandą. Priešinausi tai minčiai, bet toliau jaučiau raginimą eiti pasimatyti su juo. Vis dėl to pasirinkau ignoruoti tą mintį.
Nusprendžiau geriau apeiti kvartalą ir pakvėpuoti šviežiu oru, tačiau prisiminęs, kad palikau atidarytas duris, pasukau namo. Kai įėjau, pamačiau Leandrą, sėdintį mano kambaryje. Dvasia palietė mane, ir man užgniaužė kvapą. Užplūdusių jausmų kiek prislopintu balsu paklausiau: „Ką čia veiki?“
Jis atsakė: „Nežinau, aš tiesiog pajutau, kad turiu ateiti tave aplankyti.“
Pasakiau jam apie mane draskančias abejones dėl misijos. Jis išsakė savo liudijimą ir mane padrąsino. Tada padėjo man užpildyti misijos dokumentus, kuriuos kitą rytą nunešiau mūsų vyskupui. Po dviejų mėnesių gavau pašaukimą tarnauti Argentinos Saltos misijoje.
Žinau, kad tą vakarą mano draugas buvo įrankiu Viešpaties rankose, ir visa širdimi žinau, kad Dangiškasis Tėvas išklauso ir atsako į maldas, kurias kalbame nuoširdžia širdimi ir su tikru ketinimu.