Kaip kovoti su smurtu
Pateikiame keletą pasiūlymų smurto aukoms, jų vadovams Bažnyčioje ir jų šeimoms.
Getty Images iliustracija
Apie smurtą Gelbėtojas kalbėjo rimtai: „O kas pastūmėtų į nuodėmę vieną iš šitų mažutėlių, kurie tiki manim, tam būtų geriau, kad girnų akmuo būtų užkabintas jam ant kaklo ir jis būtų paskandintas jūros gelmėje“ (žr. Mato 18:6; taip pat žr. Morkaus 9:42; Luko 17:2).
Smurtas tai nederamas elgesys su kitais arba nepriežiūra (pvz., vaikų ar sutuoktinio, senjorų arba neįgaliųjų), dėl kurių patiriama fizinė, emocinė ar seksualinė skriauda. Bažnyčia užima poziciją, netoleruojančią jokios formos smurto.
Toliau pateiktos idėjos gali būti naudingos, nesvarbu, ar esate smurto auka, ar aukos vadovas Bažnyčioje, ar vienas iš tėvų.
Aukoms
Jūs, kaip smurto aukos1, esate nekalti dėl patirto smurto, ir jums nereikia atleidimo už kito asmens jūsų atžvilgiu atliktus veiksmus. Jums gali kilti klausimas, kaip Gelbėtojas gali padėti jums išgyti. Galbūt manote, kad apmokančioji Gelbėtojo auka buvo skirta tik tiems, kurie nusideda ir kuriems reikia atgailauti.
Tad kaip mums padeda Gelbėtojas? Dėl Savo pasiaukojimo Jis mus supranta. Gelbėtojo užuojauta dieviška. Nors tiksliai nežinome, kaip Gelbėtojas sugebėjo jausti visų mūsų skausmus, galime tikėti, kad Jis puikiai supranta kiekvieną vyrą, moterį ir vaiką (žr. 2 Nefio 9:21). Jis gali suteikti ramybės ir jėgų judėti į priekį.2
Savo Apmokėjimu Gelbėtojas padeda įskaudintiems. Jis gali padėti „numalšindamas ir kompensuodamas mums visas mūsų nekaltai patirtas kančias“3.
Nepaisant to, kada ir kaip pažeidėjas turės atsakyti, jūs galite „bū[ti] užtikrinti, kad Tobulasis Teisėjas Jėzus Kristus, tobulai žinantis visas smulkmenas, visus išnaudotojus privers atsakyti už kiekvieną neteisų poelgį“4. Taip pat atminkite, kad tie, kurie „šiurkščiai elgiasi su sutuoktiniu ar vaikais, […] vieną dieną turės atsakyti prieš Dievą“5.
Bažnyčios vadovams
Visi jaunimui ir vaikams tarnaujantys vadovai ir mokytojai privalo išklausyti internetinius mokymus „Vaikų ir jaunimo apsauga“6.
Joks Bažnyčios vadovas niekada neturėtų atmesti pranešimo apie smurtą ar patarti nariui nepranešti apie nusikalstamą veiklą.7 Bažnyčios vadovai ir nariai turėtų vykdyti visus teisinius įsipareigojimus pranešti apie smurtą valdžios įgaliotiniams. Tačiau skirtinguose kraštuose galioja skirtingi pranešimus reglamentuojantys įstatymai. Kai kuriuose kraštuose dvasininkai privalo kreiptis į teisėsaugą, tačiau kituose kraštuose tai draudžiama.
Svarbu, kad vadovai suprastų, jog smurto aukoms gali būti sunku pasitikėti kitais, ypač užimančiais vadovaujančias pareigas. Situacija gali būti emociškai sudėtinga. Tai, kad aukai sunku apie tai kalbėti, gali būti niekaip nesusiję su jumis. Vien susitikimas su vadovais gali bauginti smurto aukas. Pabūti kartu į susitikimą su kunigijos vadovais aukos gali pasikviesti patikimą suaugusįjį.8
Nesvarbu, kada žmogus patyrė smurtą, jam arba jai gali būti naudinga gauti palaikymą ir profesionalią pagalbą. Dauguma aukų geriausiai išgyja, kai gali išsakyti savo jausmus, kai jaučiasi saugūs ir apginti, jaučia, kad kažkas jais tiki, ir supranta, kaip smurtas juos paveikė. Siekiant išgijimo, palaikymas gali padėti jiems atrasti ramybę ir nesijausti vienišiems.9
Visad turi būti laikomasi nusistatymo prieš smurtą, neatsižvelgiant į tai, kas jame dalyvauja. Kai skriaudikai užima valdžios ir pasitikėjimo pareigas, smurtas yra rimtesnis ir gali labiau pakenkti aukai. Užimantys pasitikėjimo reikalaujančias pareigas ir smurtaujantys prieš kitus turi būti vertinami vadovaujantis aukštesniais standartais, nes jie pažeidė aukos pasitikėjimą. Bažnyčia visiškai netoleruoja smurto, ir tai ypač pasakytina apie užimančius pasitikėjimo ir valdžios pareigas.
Tėvams
Nors naujienose daugiau dėmesio skiriama istorijoms, kai smurtauja turintis valdžią, aukas dažniausiai skriaudžia pažįstami asmenys. Skriaudikas gali būti šeimos narys, giminaitis ar kaimynas. Tai gali būti bet kokio amžiaus asmuo. Retai skriaudikas būna visiškas pašalietis.10
Tačiau yra daugybė smurto pavojaus požymių, apie kuriuos galime mokyti savo vaikus, kad padėtume jiems juos atpažinti ir jų išvengti. Mokykite savo vaikus, kad jei kas nors prašys juos daryti tai, ką jie žino, kad daryti yra negerai, jie turi pasakyti „ne“. Keletas pavyzdžių, kaip skriaudikai gali pasitelkti prievartą, grasinimus ar viliojimus:
-
Kaltininkai naudojasi savo padėtimi, autoritetu, amžiumi, ūgiu ar žiniomis, kad priverstų auką daryti tai, ko jie nori.
-
Sako, kad nenori būti aukos draugais, nebent auka daro tai, kas sakoma.
-
Kažką paima ir negrąžina, nebent auka padarys tai, kas sakoma.
-
Grasina skleisti melą apie auką, nebent auka nusileis.
-
Siūlo dovanas, paslaugas ar kitokį atlygį, kad gautų tai, ko nori.
-
Aukoms sako, kad niekas jais nepatikės ir jiems kils nemalonumų, jei kam nors pasakys apie smurtą.
-
Jie grasina pakenkti aukai ar artimam žmogui, jei auka nedarys to, kas sakoma.11
Kovoti su smurtu gana sudėtinga. Paprastų atsakymų nėra, tačiau daug paguodos galime atrasti vyresniojo Deivido A. Bednario iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo žodžiuose: „Nėra fizinio skausmo, dvasinės žaizdos, sielos kančios ar širdgėlos, negalios ar silpnybės, su kuriais jūs ar aš galėtume susidurti, kurių nebūtų patyręs Gelbėtojas. Silpnumo akimirką galime sušukti: „Niekas nežino, kaip jaučiuosi. Niekas nesupranta.“ Bet Dievo Sūnus tobulai žino ir supranta, nes Jis patyrė ir pernešė kiekvieno mūsų naštas. Dėl savo begalinės ir amžinos aukos (žr. Almos 34:14) Jis tobulai atjaučia mus ir gali ištiesti savo gailestingumo ranką. Jis gali paremti, įkvėpti, padėti ir sustiprinti mus, kad taptume tokie, kokie be Jo niekada negalėtume tapti, ir padarytume tai, ko niekada negalėtume padaryti vien savo jėgomis.“12
O mano Tėve, aut. Saimonas Diuvis
Tad kreipkimės į Taikos Kunigaikštį ir per Jį atraskime viltį ir išgijimą.