Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Sugrįžk
Kai jau turėjome tris vaikus, Vanesa pasakė: „Šiuose namuose mums reikia religijos.“
Kai man buvo 12 metų, mano vyriausias brolis atvedė nuolatinius misionierius, kurie mus supažindino su Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia. Netrukus mama pradėjo vestis į Bažnyčią du mano brolius, seserį ir mane. Neilgai trukus visi buvome pakrikštyti.
Tačiau po truputį nustojome ją lankyti. Man visada patiko Bažnyčia, bet kai buvau 17-os metų jaunuolis, dėl gyvenimo rūpesčių pasukau kitu keliu. Stengiausi būti geras žmogus, mano širdis niekada nebuvo bloga. Bet pasiklydau ir pradėjau gyventi eidamas pasaulio keliais. Man to nežinant ir nesuvokiant, pasaulis mane pasiglemžė.
Tada susipažinau su Vanesa. Kurį laiką pagyvenus kartu, ji pasakė: „Šiuose namuose mums reikia religijos.“ Tada jau turėjome tris vaikus.
Gyvendami tokiame pasaulyje nerimavome, galvodami, kokią dvasinę kryptį nurodysime savo vaikams. Pamaniau, kad jei grįžčiau prie religijos, grįžčiau į savo bažnyčią. Prisiminiau, kad tai vieta, kur žmonės yra geri.
Pasikalbėjau su Bažnyčios nariu ir pasakiau, kad galvoju apie grįžimą į Bažnyčią.
„Sugrįžk!“ – pasakė jis.
Labiausiai nerimavau, kad mano vaikai manys, jog bažnyčia nuobodi, ir ji jiems nepatiks, bet jiems patiko. Mums toliau lankant Bažnyčią, Vanesa nusprendė, kad nėra nieko panašaus į šią Bažnyčią, kuri padeda šeimoms augti kartu. Tai buvo būtent tai, ko ji ieškojo. Mes su Vanesa susituokėme, ji ir mūsų vaikai buvo pakrikštyti.
Dabar einame Evangelijos keliu visa šeima. Mūsų tikslas – būti užantspauduotiems šventykloje.
Kai buvo statoma Brazilijos Rio de Žaneiro šventykla, eidavau pro ją beveik kiekvieną dieną. Sakiau savo draugams: „Vieną dieną tuoksiuosi šiame pastate.“
„Žmogau, tu sakai tą patį kiekvieną dieną!“ – atsakydavo jie.
Aš tai sakiau kiekvieną dieną, nes žinojau, kad šventyklos statybos artėja prie pabaigos, ir norėjau sau priminti ir toliau daryti, kas teisinga, kad mūsų šeima galėtų būti užantspauduota. Tai mano širdies troškimas.
Žinau, kad mano vaikai pradės daugiau pažinti pasaulį ir patirs kai ką iš to, ką patyriau aš. Bet kai pasakoju jiems apie savo patirtį, sakau: „Prašau net nesiartinti prie to, ką dariau, nes tai neverta.“
Raginu savo vaikus studijuoti Jėzaus Kristaus Evangeliją ir jau dabar stengtis būti misionieriais, kad galėtų palaiminti kitus. Jie ne viską supranta, bet mokosi. To jiems ir linkiu.