Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Protėvių laiminimas
Kai gavau patriarcho palaiminimą, širdis prisipildė meilės protėviams.
Ričardo M. Romnio nuotraukos
Gimiau Kamerūne, savo protėvių žemėje. Tada emigravau į Prancūziją, kur gyvenau, mokiausi ir dirbau slaugytoja įvairiose Paryžiaus ligoninėse. Dabar gyvenu Monrealyje, kur iki šiol dirbu slaugytoja.
Daugelį metų ieškojau tikrosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios. Kai Paryžiuje sutikau misionierius, Šventoji Dvasia man paliudijo, kad pagaliau radau tai, ko ieškojau – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią. Buvau tokia kupina džiaugsmo, kad maniau, jog jau, ko gero, esu danguje! Buvau pasiryžusi gyventi maksimaliai pagal Evangeliją.
Buvau mokoma ieškoti protėvių ir šventykloje atlikti už juos apeigas. Kai gavau patriarcho palaiminimą, man buvo pasakyta, kad tapsiu gelbėtoja ant Sionės kalno ir atnešiu išgelbėjimą savo šeimai. Mano širdis prisipildė meilės jiems. Negalėjau jų nuvilti. Nuo tada nenuilstamai dirbau prie šeimos istorijos ir genealogijos.
Visada žinojau, kad gimiau karališkoje Kamerūno šeimoje, Bamounų šeimoje. Žodinė tradicija ir legenda sako, kad mūsų tauta atkeliavo iš Asirijos ir migruodama maišėsi su kitais žmonėmis. Nuo 1300 m. jie vedė savo genealogiją ir rašė istoriją. Dokumentai yra karaliaus rūmų bibliotekoje. Be daugybės kitų istorijų, jie pasakoja apie mano prosenelį iš motinos pusės Fon-gouhouo, karaliavusį 1818–1863 m.
Galėjau grįžti į tėvynę, ir kaip Bamounų šeimos nariui man buvo suteikta galimybė susipažinti su šiais dokumentais. Taip pat aplankiau karalių, susitikau su kitais valdžios pareigūnais ir kalbėjau su valdžia apie Bažnyčią ir jos susidomėjimą šeimos istorija. Esu dėkinga, kad sugrąžintosios Evangelijos dėka galiu prisidėti laimindama savo tėvynę ir protėvius.