„Dėkingi, kad galime susirinkti“, Liahona, 2025 m. sausis.
Dėkingi, kad galime susirinkti
Visada būkime dėkingi už Viešpaties mums suteiktą privilegiją ir pasitikėjimą, kai renkamės prie Gelbėtojo, kai renkamės su šventaisiais ir kai renkamės tarnauti Jam.
Nuolankus mūsų Gelbėtojas, aut. Džėjus Brajantas Vordas. Nekopijuoti
Daugelį metų turėjau gražų kišeninį laikrodį, kadaise priklausiusį mano seneliui Endriu K. Nelsonui, kurio niekada nebuvau sutikęs. Jis mirė, kai mano tėvui tebuvo 16 metų.
Mano tėvas paveldėjo senelio Nelsono laikrodį. Kai tapau vyresnis, jis padovanojo tą laikrodį man. Tą laikrodį kaip apčiuopiamą ryšį su vienu iš savo ištikimų protėvių labai branginau.
Senelio Nelsono tėvai, kaip ir visi mano proseneliai, prie Bažnyčios prisijungė savo gimtojoje Europoje. Būsiu amžinai dėkingas už šiuos pirmtakus pionierius. Dėl jų tikėjimo ir pasiaukojimo renkantis su šventaisiais, aš ir mano ainiai mėgavomės sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos palaiminimais.
Senelio Nelsono laikrodis man priminė šventą mūsų, pastarųjų dienų šventųjų, pareigą surinkti mūsų Tėvo vaikus abiejose uždangos pusėse. Jo laikrodis man taip pat priminė, kad mūsų protėviai stebi ir laukia, kol juos rasime ir užtikrinsime, kad už juos būtų atliktos šventyklos apeigos, kad jie turėtų galimybę būti amžinai surinkti į Tėvo kaimenę.
Rinktis prie Gelbėtojo
Kartu su broliais iš Pirmosios Prezidentūros ir Dvylikos Apaštalų Kvorumo pareiškiame: „Šios Bažnyčios inkaras yra jos kertinio akmens, Jėzaus Kristaus, tobulas gyvenimas, Jo begalinis Apmokėjimas ir Prisikėlimas tiesiogine prasme. […] Jis kviečia mus visus ateiti pas Jį ir į Jo Bažnyčią, priimti Šventąją Dvasią, išgelbėjimo apeigas ir įgyti nesibaigiantį džiaugsmą.“
Kadangi per nuolatinį apreiškimą Sugrąžinimas žengia pirmyn, „žemė niekada nebebus tokia pati, nes Dievas „suvienys Kristuje visa“ (žr. Efeziečiams 1:10)“.
„Visa“ apima ir Jo avis. Gelbėtojas kviečia mus palikti pasaulio nelabumą ir rinktis prie Jo. Jis nori, kad Jo avys būtų ryškiai šviečianti šviesa, nustatanti standartus likusiam pasauliui, atspindėdama tai, kaip gyvena tikrieji mokiniai, ir tai, kaip jie patiria tikrą džiaugsmą, sutelkdami savo gyvenimą į Gelbėtoją.
Prie Gelbėtojo renkamės, kai ateiname pas Jį (žr. Mato 11:28) su tikėjimu atgailaudami, kai krikštu esame priimami į Jo Bažnyčią ir kai priimame Šventosios Dvasios dovaną.
Prie Gelbėtojo renkamės, kai patiriame dvasinį gijimą, vykstantį priimant sakramentą, liudijant, kad esame pasiryžę priimti Jo vardą, visuomet Jį atminti ir laikytis Jo įsakymų (žr. Doktrinos ir Sandorų 20:77, 79).
Prie Gelbėtojo renkamės kasdien pripildydami savo gyvenimą Jo žodžių ir tiesos, įskaitant Jo pranašų, regėtojų ir apreiškėjų mokymus.
Prie Gelbėtojo renkamės, kai tobuliname savo gebėjimą Jo klausyti, gyvename vertai Šventosios Dvasios kuždesių.
Prie Gelbėtojo renkamės stiprindami savo atsivertimą ir mokinystę, augindami tikėjimą, sekdami Jo pavyzdžiu ir kiekvieną dieną stengdamiesi tapti šiek tiek geresni.
Prie Gelbėtojo renkamės, kai šventykloje sudarome šventas sandoras ir atliekame šventas apeigas.
Prie Gelbėtojo renkamės, kai kantriai ir drąsiai pasiduodame „viskam, ką Viešpats mato reikalinga mums uždėti“ (žr. Mozijo 3:19).
Galiausiai prie Gelbėtojo renkamės mokydami ir liudydami apie Jį, kviesdami savo šeimas, draugus ir kaimynus drauge susirinkti prie pasaulio šviesos, gyvybės ir vilties.
Rinkimasis su šventaisiais
Kai susiburiame ir susivienijame kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, užmezgame tarpusavio draugystę ir bendrystę. Mes vienas kitą palaikome, mokome ir ugdome. Gelbėtojo žodžiais tariant, stengiamės „būti viena“ (žr. Jono 17:21; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 38:27) ir „vienas kitą mylėti“ (žr. Jono 13:34).
Dalinas H. Ouksas, pirmasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje, mokė: „Lankymasis Bažnyčioje suteikia mums jėgų ir stiprina tikėjimą, kurie kyla iš bendravimo su kitais tikinčiaisiais ir garbinimo kartu su tais, kurie taip pat stengiasi likti sandoros kelyje ir būti geresni Kristaus mokiniai.“
Bažnyčioje randame dvasinį atilsį ir atsinaujinimą. Randame apeigas ir kunigystės įgaliojimą joms atlikti. Randame sugrąžintą tiesą, tyrą doktriną ir asmeninį apreiškimą. Randame sveikinančias rankas, guodžiančias širdis ir padrąsinančius balsus. Randame progų gyventi pagal du didžiuosius įsakymus (žr. Morkaus 12:30–31).
Viešpats mus įspėjo, kad „priešas susitelkęs“ (Doktrinos ir Sandorų 38:12). Mums, kaip šventiesiems, darosi vis svarbiau kartu garbinti, kad apsaugotume savo šeimas ir užkirstume kelią augančiai Šėtono įtakai.
Rinkimasis tarnauti Jam
Pranašas Džozefas taip pat sakė: „Atskuba diena, kada bus atstatyta viskas, apie ką pranašavo visi šventi pranašai, netgi Izraelio namai surinkti.“ Vienas iš taip pranašavusių Senajame Testamente buvo Jeremijas:
„Ateina dienos,– sako Viešpats, – kai nebesakys: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė Izraelio tautą iš Egipto žemės!“
Bet sakys: „Kaip gyvas Viešpats, kuris išvedė izraelitus iš šiaurės ir iš visų šalių, kuriose jie buvo išsklaidyti“ (Jeremijo 16:14–15).
Pranašas Džozefas taip pat skelbė: „Mes esame tie palaiminti žmonės, kuriuos Dievas išsirinko, kad įgyvendintų pastarųjų dienų šlovę; […] kai Dievo šventieji bus surinkti į viena iš visų tautų, giminių, liaudžių ir kalbų.“
Kad įvykdytų tą darbą, Viešpats „pasiųs daug žvejų, kurie žvejos juos“; po to pasiųs „daug medžiotojų, kurie juos medžios kalnuose ir kalvose bei uolų plyšiuose“ (Jeremijo 16:16).
Broliai ir seserys, kaip pastarųjų dienų sandoros Izraelis – atkurtosios Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai – mes esame Viešpaties žvejai ir medžiotojai. Esame pašaukti surinkti Viešpaties išrinktuosius iš kiekvieno kalno, kalvos ir kaimelio. Esame pašaukti suteikti Dievo vaikams galimybę tapti visaverčiais paveldėtojais viso to, ką Jis pažadėjo savo ištikimiems vaikams. Tai pati didingiausia tarnystė, kokią tik galime atlikti.
Šį dievišką nurodymą vykdome rinkdami Izraelį abiejose uždangos pusėse: dalydamiesi gerąja Sugrąžinimo žinia su kitais, ieškodami savo mirusių protėvių ir šventykloje atlikdami vikarines apeigas už juos. Taip pat tą nurodymą vykdome dalydamiesi Gelbėtojo meile per savo tarnystę, pavyzdį, liudijimą ir kviesdami kitus prisijungti prie mūsų.
„Viešpats vadovauja savo evangelijos ir savo Bažnyčios Sugrąžinimui, – sakė prezidentas Henris B. Airingas, antrasis patarėjas Pirmojoje Prezidentūroje. – Jis eina pirma mūsų. Jis tobulai žino ateitį. Jis kviečia jus į darbą. Jis prisijungia jame prie jūsų.“
Privilegija ir pasitikėjimas
Kas nutiko senelio Nelsono kišeniniam laikrodžiui? Prieš kelerius metus jį perdaviau savo sūnui. Kaip ir mane, tas laikrodis sieja jį su jo protėviais ir primena jam pareigą jo palikuoniams.
Ir taip toliau. Kiekviena sandoros karta tęsia Viešpaties darbą, atlikdama savo vaidmenį ruošiant pasaulį antrajam Jėzaus Kristaus atėjimui.
Visada būkime dėkingi už Viešpaties mums suteiktą privilegiją ir pasitikėjimą, kai renkamės prie Gelbėtojo, kai renkamės su šventaisiais ir kai renkamės tarnauti Jam.