Delas Parsonas „Kristus ir apaštalai“

Kovo 30 – balandžio 12

Velykos

„Jis prisikels […] su išgydymu savo sparnuose“

Velykų rytas puiki galimybė jūsų mokiniams sustiprinti savo liudijimą (ir vienas kito liudijimą) apie Jėzų Kristų ir Jo prisikėlimą. Turėkite tai omeny ruošdamiesi šiai pamokai ir studijuodami su ja susijusius Raštus. Siekite įkvėpimo, kas galėtų paliesti jūsų mokinių širdį.

Užsirašykite įkvėptas mintis

Skatinkite dalytis

Mokiniai per pastarąsias dvi savaites skaitydami Mormono Knygos mokymus apie prisikėlimą ir Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, galėjo patirti ką nors reikšmingo. Skirkite jiems keletą minučių, kad surastų ištrauką, palikusią stiprų įspūdį, o tada paprašykite papasakoti, ko išmoko.

Mokykite doktrinos

2 Nefio 9:7–15; Almos 11:41–45; 40:21–23

Prisikėlimas yra negrįžtamas kūno ir dvasios susijungimas

• Palyginimai gali būti veiksmingas būdas mokyti Evangelijos principų. Klasės galite paprašyti perskaityti 2 Nefio 9:7–15 bei Almos 11:41–45 ir surasti frazes ir žodžius, kuriais šiose eilutėse mokoma apie prisikėlimą. Su kuo lyginama mirtis? Kaip apibūdinamas prisikėlimas? Kodėl mums reikalingas prikeltas kūnas? (Taip pat žr. DS 93:33–34.) Mokiniai gali aptarti, kaip šiais palyginimais galėtų remtis ką nors mokydami apie prisikėlimą. Kai jie dalysis idėjomis su kitais, galite drauge aptarti, kodėl šios tiesos apie prisikėlimą jiems svarbios.

• Galite klasę paraginti papasakoti, kada jie jautėsi dėkingi už tai, kad žino apie prisikėlimą. Kaip toks žinojimas gali dažniau daryti įtaką mūsų gyvenime? Galite savo mokiniams padėti atsakyti į šį klausimą paragindami juos išstudijuoti 2 Nefio 9:7–15; Almos 11:41–45 arba Almos 40:21–23 ir lentoje surašyti apie prisikėlimą rastas tiesas. Po to lentoje užrašykite tokius du sakinius ir paprašykite mokinių keletą minučių pamąstyti, kaip juos užbaigtų: Jeigu to nežinočiau, … ir Dėl to, kad tai žinau, ….

Maiklas T. Malmas „Getsemanė“

Mozijo 3:5–7; 15:5–9; Almos 7:11–13

Jėzus Kristus prisiėmė mūsų nuodėmes, skausmus ir silpnybes

• Apmąstydami ir aptardami Gelbėtojo kančias už mus galime pajusti Dvasią, meilę ir dėkingumą Jam. Kad paskatintumėte apmąstyti ir diskutuoti, galite lentoje nubraižyti lentelę, panašią į išspausdintą „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms šios savaitės plane, ir paprašyti mokinių ją užpildyti remiantis Mozijo 3:5–7; 15:5–9 ir Almos 7:11–13 bei savo asmenine patirtimi. Vedami Dvasios galite mokinius paraginti papasakoti, ką jaučia už tai, ką Jėzus Kristus dėl jų padarė.

• Šventa muzika gali pakviesti Dvasią ir patvirtinti doktriną, kurios mokote. Galbūt mokiniai galėtų peržvelgti Mozijo 3:5–7; 15:5–9 bei Almos 7:11–13 ir surasti giesmę, kurioje, kaip jie mano, mokoma to paties, kaip ir šiose eilutėse, o tada ją sugiedoti (taip pat galite pakviesti ką nors jums pagiedoti arba pagroti išsirinktą giesmę). Tai padaryti padės Raštų nuorodos giesmyno gale ir kitos „Papildomose priemonėse“ siūlomos giesmės. Paraginkite klasę pasidalyti giesmių ir eilučių frazėmis, padėjusiomis dar labiau vertinti Gelbėtojo auką.

Enoso 1:1–19; Mozijo 5:1–2; 27:8–28:4; Almos 24:7–19

Jėzaus Kristaus Apmokėjimas mus apvalo ir padeda ištobulinti

• Studijuodami pavyzdžius, kaip Gelbėtojas pakeitė kitų gyvenimą, kai šie atgailavo ir atėjo pas Jį, veiksmingai mokysimės apie Gelbėtojo galią pakeisti mūsų gyvenimą. Mormono Knygoje daug tokių pavyzdžių. Galbūt galėtumėte kiekvienam mokiniui paskirti perskaityti apie vieną iš pavyzdžių, pvz., Enosą (žr. Enoso 1:1–19), karaliaus Benjamino liaudį (žr. Mozijo 5:1–2), Almą Jaunesnįjį (žr. Mozijo 27:8–28:4) arba anti nefi lehius (žr. Almos 24:7–19). Mokiniai taip pat gali patys sugalvoti pavyzdžių iš Raštų. Po to keli mokiniai gali apibendrinti tai, ką perskaitė. Gal jūsų mokiniams patiktų tai daryti duodant užuominas likusiems, kad šie bandytų atspėti, apie ką kalbama. Jie taip pat galėtų aptarti šiuos ar panašius klausimus: Kaip šiuose pavyzdžiuose minimi žmonės pasikeitė? Kokį vaidmenį jiems keičiantis atliko Gelbėtojas? Galbūt keli mokiniai galėtų papasakoti, kaip Gelbėtojas „taip galingai pakeitė [jų] širdis“ (Mozijo 5:2). Kad daugiau sužinotumėte, kaip Gelbėtojas permaino mus – ir kodėl ta permaina tokia svarbi, – galite su mokiniais pasidalyti „Papildomose priemonėse“ pateiktu prezidento Dalino H. Oukso palyginimu.

Skatinkite mokytis namuose

Kad įkvėptumėte mokinius skaityti Mozijo 1–3 skyrius, galite paraginti prisiminti, kada jie, perskaitę arba išgirdę Evangelijos žinią, panoro džiūgauti. Paprašykite jų skaitant Mozijo 1–3 skyrius surasti tiesas, dėl kurių gali džiūgauti.

Papildomos priemonės

Giesmės apie Gelbėtojo Apmokėjimą

• „Kristų aš tikiu“, Giesmės, 66

• „Jis gyvas, Išpirkėjas mūs“, Giesmės, 68

• „Dievas mylėjo mus labai“, Giesmės, 97

• „Velykų rytas“, Giesmės, 104

Vaizdo įrašus, kuriuose Šventyklos aikštės Tabernakulio choras gieda šias giesmes, galite rasti internete adresu ChurchofJesusChrist.org.

Palyginimas. Ne vien švarūs turime būti

Prezidentas Dalinas H. Ouksas aiškindamas, kaip Gelbėtojas paruošia mus sugrįžti Dievo akivaizdon, pasidalijo palyginimu:

„Įprasta apie atgailos rezultatus galvoti kaip tiesiog apie apsivalymą nuo nuodėmių, bet toks suvokimas neišsamus. […] Nusidedantis žmogus yra tarsi medis, kuris lengvai nulinksta papūtus vėjui. Vėjuotą ir lietingą dieną medis taip prilinksta prie žemės, kad jo lapai susitepa purvu kaip nuodėme. Jeigu susitelksime vien į lapų apvalymą, niekas nepasikeis dėl medžio silpnumo, dėl kurio jis palinko iki pat žemės taip, kad net jo lapai išsipurvino. Panašiai ir su žmogumi, kuris tiesiog gailisi, kad susitepė nuodėme, ir vėl nusidės papūtus stipriems vėjams. Tai kartosis tol, kol medis nebus sustiprintas.

Kai žmogus patiria tai, kas Raštuose vadinama „sudužusia širdimi ir atgailaujančia dvasia“, Gelbėtojas ne vien apvalo jį nuo nuodėmės. Jis jam suteikia stiprybės. Ta stiprybė būtina, kad suprastume apvalymo paskirtį, t. y. kad vėl sugrįžtume pas savo Dangiškąjį Tėvą. Kad patektume Jo akivaizdon, turime būti daugiau nei tik švarūs. Taip pat, kad gyventume Dievo akivaizdoje, turime būti pakeisti iš morališkai silpno, nusidėjusio žmogaus į stiprų, dvasiškai stiprų žmogų“ (“The Atonement and Faith,” Ensign, Apr. 2010, 33–34).

Mokymo tobulinimas

Gyvenkite taip, kad būtumėte verti Šventosios Dvasios vedimo. Kai gyvenate pagal Evangeliją, esate verti bendrystės Dvasios, kuri yra tikrasis mokytojas. Kai siekiate Šventosios Dvasios vedimo, ji atsiųs jums mintis ir jausmus, padedančius patenkinti jūsų mokinių poreikius. (Žr. Mokymas Gelbėtojo būdu, 5.)