Minerva K. Tišert (1888–1976) „Karaliaus Limhio ir jo žmonių pabėgimas“, 1949–1951, tapyta aliejiniais dažais ant masonito, 90 x 120 cm. Brigamo Jango universiteto meno muziejus, 1969

Gegužės 11–17

Mozijo 18–24

„Sudarė[me] sandorą su juo“

Skaitydami Mozijo 18–24 skyrius galvokite apie žmones, kuriuos mokysite. Ką apie juos žinote? Šventoji Dvasia gali įkvėpti jums mintis ir padėti pasirinkti Evangelijos tiesas, kurios jiems bus svarbiausios.

Užsirašykite įkvėptas mintis

Skatinkite dalytis

Paprašykite klasės paminėti keletą principų arba tiesos teiginių, kuriuos rado studijuodami Mozijo 18–24 skyrius. (Keli principai surašyti „Ateik ir sek paskui mane“ – šeimoms ir pavieniams asmenims šios savaitės plane.) Paraginkite pasidalyti Mozijo 18–24 skyrių eilutėmis, kuriose mokoma šio principo. Kokios jų su šiomis tiesomis susijusios patirtys?

Mokykite doktrinos

Mozijo 18:1–16

Krikštas apima sandorą tarnauti Dievui ir būti Jo liudytoju

• Skaitydami Mozijo 18 skyrių ir ruošdamiesi mokyti galite pajusti įkvėpimą padėti mokiniams prisiminti ir apmąstyti savo krikšto sandorą. Galite tai padaryti taip: paraginkite mokinius drauge lentoje iš atminties surašyti kaip įmanoma daugiau frazių, susijusių su Almos krikšto sandoros apibūdinimu. Baigę mokiniai gali perskaityti Mozijo 18:8–10 ir papildyti sąrašą tuo, ko trūksta. (Galima papildyti frazėmis iš DS 20:37, 77 ir 79.) Gali būti pravartu jų paklausti, ką reiškia kiekviena frazė ir ką reikia daryti, norint laikytis tos krikšto sandoros dalies. Kaip Viešpats laimina mus, kai stengiamės laikytis savosios sandoros dalies?

• Kai Almos pasekėjai ruošėsi krikštui, Alma mokė juos, kad norint ateiti „į Dievo kaimenę“ reikia sudaryti sandorą sekti Dievu ir rūpintis Jo vaikais (žr. Mozijo 18:8–9). Galbūt mokiniai galėtų pasidalyti patirtimi, kada juos ar ką nors iš jų pažįstamų sustiprino žmogus, kuris laikėsi Mozijo 18:8–10 aprašytos krikšto sandoros. Pavyzdžiui, kada juos kas nors paguodė arba padėjo nešti jų naštas? Kaip šios patirtys įkvėpė laikytis savo sandorų? Taip pat galite priminti, kaip Abinadis buvo „Dievo liudytoja[s] visada ir visame, ir visur“ (9 eilutė). Ko iš šio pavyzdžio galime pasimokyti stengdamiesi vykdyti šią savo krikšto sandoros dalį?

Kai esame pakrikštijami, sudarome sandorą tarnauti Dievui ir kitiems.

Mozijo 18:17–31

Dievo žmonės vieningi

• Mozijo 18:17–31 aprašomi įsakymai, kuriuos Alma davė savo žmonėms, kad padėtų susivienyti kaip Kristaus Bažnyčios nariams. Kad padėtumėte mokiniams sugalvoti, kaip šie įsakymai gali būti pritaikyti jiems, galite paprašyti mažomis grupelėmis išstudijuoti šias eilutes ir surašyti jose rastus įsakymus. Kaip sekimas šiais įsakymais padeda apylinkės nariams jaustis vieningesniems? Ar jūsų mokiniai galėtų asmeniškai arba drauge užsibrėžti tam tikrus tikslus sekti Almos žmonių pavyzdžiu?

• Kartais žmonės svarsto, kodėl reikia bažnyčios. Kad padėtumėte mokiniams atsakyti į tokį klausimą, galite lentoje nupiešti Bažnyčios pastato kontūrus ir po jais užrašyti minėtą klausimą. Tai padarę mokiniai gali išstudijuoti Mozijo 18:17–31 ir lentoje užrašyti galimus šiose eilutėse rastus atsakymus. Jie taip pat gali rasti atsakymų vyresniojo Kristofersono kalbos ištraukoje, išspausdintoje „Papildomose priemonėse“. Galite keliems mokiniams leisti suvaidinti, kaip atsakytų draugui, kuris netiki, kad reikia organizuotos bažnyčios. Kodėl esame dėkingi už tai, kad priklausome Bažnyčiai?

• Nors norėtume manyti, kad visi bažnyčioje jaučiasi laukiami, deja, tai ne visada tiesa. Kas Almos žmonių aprašyme iš Mozijo 18:17–31 galėtų padėti mums puoselėti tokią vietą, kurioje visi jaustųsi priimti?

Mozijo 21–24

Viešpats gali palengvinti mūsų naštas

• Jūsų mokinių naštos skiriasi nuo Limhio ar Almos žmonių vergijos naštų. Bet šiuose pasakojimuose glūdinčios pamokos tinka visiems, kurie jaučiasi prislėgti negandų arba sunkių aplinkybių. Paprašykite mokinių pasakyti, ką iš Mozijo 21–24 skyrių sužinojo apie tai, kaip Dievas gali padėti mums sunkumuose. (Šių pasakojimų santrauką rasite L. Tomo Perio kalboje Išsivadavimo galia, 2012 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.) Mokiniai taip pat gali papasakoti, kada jiems, kaip Almos žmonėms, išsipildė Dievo pažadas, kad Jis palengvins jų naštas ir aplankys juos suspaudimuose (žr. Mozijo 24:14).

• Galbūt verta klasei skirti keletą minučių, kad užsirašytų asmeninius sunkumus, su kuriais teko susidurti, ir apmąstytų, kaip Viešpats padeda jiems nešti jų naštas. Ar kokios nors eilutės iš Mozijo 21–24 skyrių įkvepia juos kreiptis į Viešpatį, kai patiria suspaudimus? Kaip Viešpaties pažadas Almos žmonėms Mozijo 24:14 susijęs su sandoromis, kurias su Viešpačiu sudarome per krikštą? (Žr. Mozijo 18:8–10.)

Skatinkite mokytis namuose

Kad įkvėptumėte mokinius perskaityti Mozijo 25–28 skyrius, paprašykite jų galvoti apie ką nors iš savo pažįstamų, išklydusių iš Evangelijos kelio. Pasakykite, kad skaitydami šiuos skyrius jie gali surasti įžvalgų, kaip padėti tam žmogui sugrįžti.

Papildomos priemonės

Kodėl mums reikia Bažnyčios?

Vyresnysis D. Todas Kristofersonas sakė: „Suvokiu, kad yra tokių, kurie save laiko religingais ar dvasingais, tačiau atsisako dalyvauti Bažnyčioje ar net nepripažįsta tokios institucijos svarbos. Jiems religinė praktika yra išimtinai asmeninis reikalas. Bet Bažnyčią įkūrė Tas, į kurį mes sutelkiame savąjį dvasingumą – Jėzus Kristus. Tad verta stabtelėti ir pagalvoti, kodėl Jis nusprendė panaudoti bažnyčią, Savo Bažnyčią, Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią, kad atliktų Savo ir Savo Tėvo darbą.“

Vyresnysis Kristofersonas įvardijo, kodėl Viešpats įsteigė Bažnyčią (žr. Kodėl reikia Bažnyčios, 2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga):

• „Skelbti gerąją Jėzaus Kristaus Evangelijos žinią ir atlikti išgelbėjimo apeigas, kitaip tariant, vesti žmones pas Kristų.“

• „Įkurt[i] šventųjų bendruomenę, kurioje vieni kitus palaikytų „ankštame ir siaurame kelyje, kuris veda į amžinąjį gyvenimą“ [2 Nefio 31:18]. […] Sujungę savo tikėjimą, vieni kitus mokome ir ugdome bei stengiamės tapti tikrais mokiniais „pagal Kristaus pilnatvės amžiaus saiką“.

• „Reng[ti] savaitinius atokvėpio ir atsinaujinimo susirinkimus, kuriuose galima atitrūkti nuo pasaulio, – tai šabas.“

• „Pavieniui ar mažomis grupelėmis pasiekti [tų siektinų dalykų] nepavyktų. Vienas akivaizdžiausių pavyzdžių yra kova su skurdu, […] Evangelijos skleidimas po visą pasaulį […], [statymas ir eksploatavimas] šventyklų, Viešpaties namų, kuriuose gali būti atliekamos gyvybiškai svarbios apeigos ir sudaromos sandoros.“

• Parūpinti kunigystės raktus, kuriais „Bažnyčios kunigijos pareigūnai saugo Gelbėtojo doktrinos tyrumą ir Jo gelbėjančių apeigų vientisumą. Jie padeda pasiruošti tiems, kurie nori jas gauti, įvertina kandidatų pasirengimą ir vertumą, ir tada jas atlieka. […] [ir] gali atskirti tiesą nuo melo.“