Vienintelė tikra ir gyva Bažnyčia

Jei, ieškodami atsakymų į klausimus, vadovausimės protingais principais, galėsime priartėti prie Jėzaus Kristaus. Ieškant atsakymų svarbu suprasti, kaip gauti apreiškimą. Daugiau patarimų, kaip ieškoti atsakymų į klausimus, rasite temoje „Suvokite, kad apreiškimas yra procesas“.

Apžvalga

Nuo pat evangelijos Sugrąžinimo pradžios iki dabar Bažnyčios vadovai tvirtina, kad visi žmonės yra Dievo vaikai. Dangiškasis Tėvas myli ir nori palaiminti visus savo vaikus.

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia nepretenduoja į gėrio ir tiesos monopolį. Pasaulyje yra daugybė žmonių, kurie yra sąžiningumo ir geranoriškumo pavyzdžiai. Tikrų ir visaverčių principų galima rasti įvairiose pasaulio religijose ir etikos sistemose. Kiekvienas iš mūsų turime teisę tikėti ir garbinti taip, kaip mus skatina sąžinė (žr. Tikėjimo Teiginių 1:11).

Tačiau Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia turi išskirtinį Dievo pavedimą skelbti pasauliui Jėzaus Kristaus evangelijos pilnatvę. Pats Viešpats paskelbė ją esant „vienintelę tikrą ir gyvą Bažnyčią ant visos žemės veido“ (žr. Doktrinos ir Sandorų 1:30). Mūsų skelbiama evangelijos žinia apima niekur kitur nerandamas vertingas sugrąžintas tiesas apie Dievą ir mūsų ryšį su Juo. Bažnyčia taip pat turi iš Dievo gautą kunigystės įgaliojimą atlikti apeigas, per kurias mes užmezgame sandorinį ryšį su Juo.

Pastarųjų dienų šventieji tiki ir liudija, kad gyvenimas pagal sugrąžintąją evangeliją atneša ilgalaikį džiaugsmą, gydo nuodėmės padarinius ir parengia Dievo vaikus vėl gyventi Jo akivaizdoje.

Susiję evangelijos studijavimo vadovai:

„Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia“
„Evangelijos sugrąžinimas“
„Sandoros ir apeigos“

Jūsų klausimai

Koks Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios požiūris į kitas religines tradicijas?

Mes tikime, kad Dievas įkvepia gerus visų tikėjimų ir įsitikinimų žmones. 1978 m. Bažnyčios Pirmoji Prezidentūra paskelbė: „Didieji pasaulio religiniai vadovai, tokie kaip Mahometas, Konfucijus ir reformatoriai, taip pat filosofai: Sokratas, Platonas ir kiti, gavo Dievo šviesos dalį. Dievas davė jiems moralines tiesas, kad apšviestų ištisas tautas ir pakeltų asmenis į aukštesnį supratimo lygį.“ Drauge su kitais tikinčiaisiais ir geros valios žmonėmis visame pasaulyje mes stipriname bendruomenes, rūpinamės vargstančiais ir atliekame Dievo darbą pasaulyje.

Pastarųjų dienų šventieji kitose pasaulio bažnyčiose ir religinėse tradicijose vertina visa „kas dora, mylėtina ar verta pritarimo, ar girtina“. Prezidentas Gordonas B. Hinklis mokė: „Mes sakome su meile: atsineškite viską, kas gera ir teisinga, gauta iš bet kokio šaltinio, ir pažiūrėkime, ką gero mes galime pridėti.“

Ką reiškia, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra „vienintelė tikra ir gyva bažnyčia“?

Bažnyčiai vadovauja Jėzus Kristus, kuris mūsų dienomis savo valią apreiškia dabartiniams pranašams ir kitiems įkvėptiems vadovams. Nuolatinis apreiškimas iš Gelbėtojo leidžia Bažnyčiai susiderinti su dangumi, taip pat augti ir tobulėti – būti tikra ir gyva Bažnyčia. Visa, kas gyva, auga ir keičiasi. Kaip pasakė prezidentas Raselas M. Nelsonas: „Esame sugrąžinimo proceso liudininkai. Jei manote, kad Bažnyčia buvo iki galo atkurta, tai matėte tik pačią pradžią. Pamatysite daug daugiau.“

Viešpaties Bažnyčioje randama sugrąžintoji evangelija teikia pažinimą ir tiesą, kurių niekur kitur nėra. Ji siūlo asmeninę prieigą prie pašventinančios Dievo galios per Šventąją Dvasią ir Dievo šeimos išgelbėjimą bei išaukštinimą per kunigystės apeigas. Doktrinos ir Sandorų 1:30 Viešpats paskelbė, kad Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia yra „vienintel[ė] tikr[a] ir gyv[a] bažnyč[ia] ant visos žemės veido, kuria aš, Viešpats, esu labai patenkintas, kalbant bažnyčiai bendrai, o ne pavieniui“.

Ar norint būti išgelbėtam reikia būti Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariu?

Būdami Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, tikime, kad Dievas visiems savo vaikams yra paruošęs kelią į išgelbėjimą per savo Sūnaus Jėzaus Kristaus Apmokėjimą. Dėl Jėzaus Kristaus Prisikėlimo bus išgelbėti visi. Pranašui Džozefui Smitui parodytame šlovingame regėjime taip pat mokoma, kad beveik visi Dievo vaikai po Prisikėlimo paveldės kurią nors šlovės karalystę.

Šie mokymai patvirtina didžiulę mūsų mylinčio Dievo galią išgelbėti ir Jo gilų troškimą tai padaryti. Dievas mums siūlo viską, ką turi. Tačiau mes turime pasirinkti priimti šiuos palaiminimus. Kad gautume išaukštinimą, Dievo siūlomą šlovės pilnatvę, turime su Juo sudaryti sandoras, priimti Jėzų Kristų ir Jo evangeliją, stengtis gyventi pagal Jėzaus mokymus ir pavyzdį, o nusižengę nuolankiai atgailauti dėl savo nuodėmių. Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia turi Dievo įgaliojimą teikti Jėzaus Kristaus evangelijos sandoras ir apeigas, kurios paruošia mus aukščiausiam šlovės laipsniui celestialinėje Dievo karalystėje.

Žinoma, dauguma Dievo vaikų per visą pasaulio istoriją niekada nebuvo Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai. Tiesą sakant, dauguma žemėje gyvenusių žmonių nėra girdėję apie Jėzų Kristų. Tačiau kiekviename pasaulio istorijos laikotarpyje, religijoje ir kultūroje yra daugybė gerų žmonių, kurie savo gyvenimu rodo dievotumo pavyzdį. Kiekvienam žmogui šiame ar kitame gyvenime teks galimybė susipažinti su evangelijos pilnatve ir priimti arba atmesti jos apeigas bei sandoras (žr. Doktrinos ir Sandorų 138:30–35, 57–59).

Kodėl Bažnyčia nepripažįsta kitų krikščionių krikšto?

Netrukus po to, kai 1830 m. buvo suorganizuota Jėzaus Kristaus Bažnyčia, anksčiau pakrikštytiems būsimiems nariams kilo klausimas, ar jiems reikia dar kartą krikštytis ką tik atkurtoje Bažnyčioje. Atsakydamas Viešpats per Džozefą Smitą apreiškė, kad reikia krikštytis naudojant Jo sugrąžintą kunigystės įgaliojimą. Nors Bažnyčia gerbia kitų krikščionių teisius ketinimus, išreikštus per jų ankstesnį krikštą, dabar mes vadovaujamės būtent šiuo mokymu.

Ar Dievas turi „išrinktus žmones“?

Kiekvienas iš mūsų yra mylimas Dievo vaikas. Raštai moko, kad sandoras su savo vaikais Dievas sudaro tam, kad pakviestų juos užmegzti amžiams susaistantį ryšį su Juo. Iš Biblijos sužinome, kad Dievas sudarė sandorą su Abraomu ir paskelbė, kad per Abraomo šeimą bus laiminamas visas pasaulis (žr. Pradžios 17:1–7; 22:17–18). Ši sandora buvo atnaujinta su Izraelio vaikais, Abraomo palikuonimis (žr. Pradžios 28:10–15). Nors įvairiais istorijos laikotarpiais žmonės šią sandorą priskirdavo tik tam tikrai giminei, Viešpats savo apaštalams apreiškė, kad „Dievas neatsižvelgia į asmenis. Jam priimtinas kiekvienos tautos žmogus, kuris Jo bijo ir teisiai gyvena“.

Evangelijos sugrąžinimas per Džozefą Smitą buvo amžinosios Dievo sandoros atnaujinimas paskutinėmis dienomis. Kiekvienas, kuris pasirenka sudaryti sandorą su Viešpačiu per tinkamą įgaliojimą, tampa Jo sandorinės liaudies dalimi. Kaip Dievas pasakė Abraomui: „Visi, kurie tik priims šią evangeliją, bus […] laikomi tavo sėkla.“ Pasirinkę sekti Jėzumi Kristumi, jie tampa „išrinkt[ąja] gimin[e], karališk[ąja] kunigyst[e], švent[ąja] tauta, ypating[ais] žmonė[mi]s“.

Koks Bažnyčios požiūris į religijos laisvę?

Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planas pagrįstas mūsų gebėjimu rinktis savo nuožiūra, todėl religijos laisvė yra pagrindinis Jėzaus Kristaus evangelijos principas.

Pastarųjų dienų šventieji nuo pat pirmųjų Bažnyčios dienų vertino religijos laisvę. Džozefas Smitas, pats patyręs persekiojimą ir smurtą, išmoko ginti ne tik pastarųjų dienų šventųjų, bet ir visų žmonių religijos laisvę. Jis ragino šventuosius „[išguiti] iš savęs bet kokią fanatizmo ir nepakantumo žmogaus religinėms pažiūroms dvasią“. Jis mokė, kad „neatimama žmogaus teisė galvoti, kaip jam patinka, [ir] garbinti, kaip jam patinka,“ yra „pirmasis viso kas šventa įstatymas“.

Mūsų laikais Bažnyčios vadovai pabrėžia, kad svarbu leisti visiems žmonėms „garbin[ti,] kaip nori, kur nori ir ką nori“. Prezidentas Dalinas H. Ouksas, kreipdamasis į visus tikėjimo žmones, ragino: „Su meile ir abipuse pagarba, kurios moko dieviškieji įsakymai, turime rasti būdų mokytis vieni iš kitų ir stiprinti bendrus įsipareigojimus, kurie mus jungia ir padeda kurti stabilias pliuralistines visuomenes. Turėtume eiti petys į petį religinės laisvės visiems keliu, kartu naudodamiesi laisve puoselėti savitus įsitikinimus.“

Sužinokite daugiau

Dalinas H. Ouksas, „Bažnyčios reikalingumas“, 2021 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga
Raselas M. Nelsonas, „Teisingas Bažnyčios pavadinimas“, 2018 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga
J. Devn Cornish, “What Do We Mean When We Say the Church Is True?,” Liahona, June 2024, 17–21