Abraomo knygos kilmė

Jei, ieškodami atsakymų į klausimus, vadovausimės protingais principais, galėsime priartėti prie Jėzaus Kristaus. Ieškant atsakymų į su evangelija susijusius klausimus svarbu studijuoti patikimus šaltinius. Daugiau patarimų, kaip ieškoti atsakymų į klausimus, rasite temoje „Naudokitės patikimais šaltiniais“.

Apžvalga

Abraomo knyga – tai įkvėptų Raštų knyga, apreiškimu duota pranašui Džozefui Smitui. Kai kuriais atžvilgiais ji atitinka biblinį pasakojimą apie šį senovės patriarchą, bet joje yra daugiau svarbios informacijos apie jo gyvenimą ir mokymus. Joje yra gilių tiesų apie Dievo prigimtį, Jo ryšį su mumis, Jo vaikais, ir šio gyvenimo paskirtį.

Ši Raštų knyga Džozefui Smitui buvo apreiškiama nuo 1835 m., tuo metu, kai jis studijavo šventųjų įsigytus senovės egiptiečių papirusus. Šiuos papirusus matė daug žmonių, tačiau nėra nė vieno pasakojimo apie vertimo procesą. Šiandien išlikę tik nedideli ilgų Džozefo kadaise turėtų papiruso ritinių fragmentai. Ryšys tarp tuose papirusuose esančių egiptiečių rašmenų ir šiandien turimo Raštų teksto nėra žinomas.

Džozefas Smitas Abraomo knygą galėjo išversti iš šiuo metu dingusių papiruso dalių arba papiruso studijavimas galėjo tapti akstinu, paskatinusiu apreiškimą apie Abraomą. Kad ir kaip būtų, Džozefas šios knygos neišvertė įprastomis priemonėmis. Kalbėdamas apie Mormono Knygos vertimą, Viešpats pasakė: „Tu negali rašyti tai, kas šventa, jeigu tai tau neduota iš manęs.“ Tas pats principas galioja ir Abraomo knygai.

Abraomo knygos teisingumas ir vertė negali būti patvirtinti mokslinėmis diskusijomis. Jos, kaip Raštų, statusą lemia amžinos tiesos, kurių ji moko, ir galinga dvasia, kurią ji perteikia. Kiekvienas iš mūsų gali studijuoti jos mokymus ir melsti Šventosios Dvasios patvirtinimo, kad jos žinia yra iš Dievo.

Susiję evangelijos studijavimo vadovai:

„Pranašai“
„Apreiškimas“
„Tiesa“

Jūsų klausimai

Kaip Džozefas Smitas išvertė Abraomo knygą?

Pranašas Džozefas Smitas nepaaiškino, kaip jis išvertė Abraomo knygą. Žinome, kad jis ir kiti atidžiai studijavo Bažnyčios įsigytus egiptiečių papiruso ritinius, tačiau jis nesuprato senovės egiptiečių kalbos ir neturėjo galimybių naudotis priemonėmis, kurios padėtų išversti tekstą įprastais būdais. Džozefo bendražygiai paprasčiausiai teigė, kad vertimas buvo apreikštas Dievo. Pasak Džono Vitmerio, „regėtojas Džozefas žiūrėjo į šiuos [metraščius] ir Jėzaus Kristaus apreiškimu galėjo juos išversti“. Šaltiniai rodo, kad Džozefas Smitas, diktuodamas Abraomo knygos tekstą, galbūt naudojosi regėtojo akmeniu.

Dauguma Džozefo turėtų papirusų dabar yra dingę, nors kai kurie fragmentai išliko. Juos sudaro dvi ištraukos iš knygos „Horo kvėpavimas“; keturios ištraukos ir kelios nuotrupos iš knygos „Mirusiųjų knyga Seminei“ ir ištrauka iš knygos „Mirusiųjų knyga Nefer-ir-nebui“. Tiek pastarųjų dienų šventųjų, tiek ne pastarųjų dienų šventųjų egiptologai sutinka, kad šių fragmentų rašmenys neatitinka Abraomo knygoje pateikto vertimo.

Kai kurie pastarųjų dienų šventieji tiki, kad Abraomo knygos tekstas buvo dabar jau dingusiais laikomuose papirusuose. Kiti daro išvadą, kad Džozefas, studijuodamas papirusus, gavo apreiškimą apie svarbiausius Abraomo gyvenimo įvykius ir mokymus panašiai kaip anksčiau, studijuodamas Bibliją, gavo apreiškimą apie Mozės gyvenimą. Remiantis šiuo požiūriu, papirusai tapo apreiškimo apie Abraomą akstinu.

Dėl šių teorijų Bažnyčia savo pozicijos neišreiškia. Ji tiesiog teigia, kad vertimas buvo atliktas per apreiškimą. Abraomo knyga, kaip ir Mormono Knyga, išėjo „Dievo dovanos ir galios dėka“.

Koks ryšys tarp Abraomo knygos ir egiptiečių kalbos dokumentų?

1835 m. liepos–lapkričio mėnesiais Džozefas Smitas ir jo raštininkai parengė keletą dokumentų, susijusių su egiptietiškų papirusų rašmenimis. Tai vadinamieji „Egiptiečių kalbos abėcėlės dokumentai“ bei „Egiptiečių kalbos gramatika ir abėcėlė“. Atrodo, kad šie dokumentai yra dalis Džozefo ir kitų žmonių siekio suprasti senąsias kalbas ir sąvokas, kad galėtų užmegzti ryšį su šventa praeitimi. Džozefas Smitas ir jo raštininkai iš papirusų ir kitų šaltinių į šiuos dokumentus perrašė rašmenis ir pasiūlė daugybę kiekvieno rašmens paaiškinimų (vadinamųjų „laipsnių“). Šie paaiškinimai iš esmės nesutampa su mokslininkų aiškinimais.

Džozefas Smitas ir jo amžininkai nepaaiškino, kaip šie dokumentai susiję su Abraomo knyga. Kai kurie mokslininkai mano, kad tai buvo bandymas išmokti egiptiečių kalbą remiantis jau apreikštomis Abraomo knygos teksto dalimis. Kiti daro išvadą, kad Džozefas ir jo bendražygiai egiptiečių kalbos dokumentus sukūrė kaip dalį proceso, per kurį Džozefas gavo apreiškimą – pirmiausia „išt[yrė] tai savo protu“. Dar kiti mano, kad nė viena iš šių teorijų nėra teisinga.

Ar Abraomo knygoje vartojama Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo kalba?

Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimas (KJV) padarė didžiulę įtaką anglų kalbai. Ji buvo ypač gerai žinoma Džozefo Smito laikų žmonėms. Doktrinos ir Sandorų apreiškimuose dažnai pasitaiko frazių iš Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo. Tai pasakytina ir apie Mormono Knygos, Mozės knygos ir Abraomo knygos vertimus. Natūralu, kad šiuose Raštuose gali pasitaikyti Džozefui Smitui žinomos Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimo kalbos ar net žodžių ir frazių iš kitų šaltinių. Viešpats paaiškino, kad apreiškimą savo tarnams Jis duoda „jų kalba, kad jie suprastų“. Džozefo kalbai didelę įtaką darė jį supusi kultūra ir ypač tai, kad jis gerai žinojo Karaliaus Jokūbo Biblijos vertimą.

Kelios Abraomo knygos pasakojimo ištraukos sutampa su Pradžios knyga. Nors šiose ištraukose kai kurios frazės yra panašios į mums pažįstamą biblinį pasakojimą, jose taip pat yra reikšmingų skirtumų, galinčių praplėsti mūsų supratimą.

Kas mums žinoma apie Džozefo Smito pateiktus Abraomo knygos faksimilių paaiškinimus?

Abraomo knygoje yra trys spausdintos iliustracijos, vadinamosios faksimilės, nukopijuotos iš papirusų. Šios faksimilės buvo įtrauktos į pirmą 1842 m. Abraomo knygos leidimą. Kartu su faksimilėmis buvo publikuoti Džozefo Smito paaiškinimai. Iliustracijos minimos Abraomo knygos tekste. Pavyzdžiui, Abraomo 1:12 rašoma apie „paveikslą šio metraščio pradžioje“, t. y. 1-ą faksimilę.

Dauguma Džozefo paaiškinimų, publikuotų kartu su faksimilėmis, nesutampa su šiuolaikinių egiptologų interpretacijomis. Tačiau mokslininkai pastebėjo ir tam tikrų panašumų. Pavyzdžiui, Džozefas Smitas apie 2 faksimilės 6 paveikslėlyje pavaizduotas keturias figūras pasakė, kad jos „vaizduoja šią žemę jos keturiais ketvirčiais“. Kiti mokslininkai panašiai interpretuoja identiškus paveikslėlius kituose senovės egiptiečių tekstuose. 1 faksimilėje pavaizduota dievybė krokodilo pavidalu, plaukianti, pasak Džozefo Smito, „skliautu virš mūsų galvų“. Panašiai ir mokslininkai egiptiečių dangaus įsivaizdavimą apibūdina kaip dangaus vandenyną.

Nežinome, kaip šios faksimilės susijusios su tekstu. Yra įrodymų, kad kai kurie žydų rašytojai tais laikais, kai buvo sukurti papirusai, egiptiečių piešinius ir pasakojimus, taip pat ir tuos, kurie susiję su Abraomu, adaptavo ir įtraukė į savo šventraščius. Gali būti, kad šios iliustracijos buvo įtrauktos panašiu būdu.

Ar Bažnyčia atvirai skelbia tai, ką žinome apie papirusus ir jų turinį?

Taip. Per visą savo istoriją Bažnyčia viešai dalijosi žiniomis apie egiptietiškus tekstus, susijusius su Abraomo knyga. 1835–1847 m. Bažnyčia turėjo du egiptietiškų papirusų ritinius ir trečiojo fragmentus. Tuo laikotarpiu papirusai buvo dažnai rodomi visuomenei. Po Džozefo Smito mirties Ema Smit ir jos antrasis vyras juos pardavė vyrui vardu Abelis Kombsas, kuris juos padalijo į mažiausiai du rinkinius ir pardavė kitiems. Dauguma buvo prarasta. Kai 1967 m. Bažnyčia iš Metropolitano meno muziejaus Niujorke įsigijo likusius papiruso fragmentus, ji paskelbė pranešimą apie šį įsigijimą ir fragmentų nuotraukas laikraštyje Deseret News ir tuometiniame Bažnyčios žurnale Improvement Era. Tuose straipsniuose buvo aptariama tų fragmentų kilmė ir jų ryšys su tuo, kas tuo metu buvo vadinama egiptiečių laidotuvių Mirusiųjų knyga.

Nuo to laiko Bažnyčios vadovai kai kuriems mokslininkams davė tiesioginę prieigą prie tų papirusų fragmentų, o pastarųjų dienų šventųjų ir ne pastarųjų dienų šventųjų mokslininkai publikavo jų vertimus ir analizes. Yra žinoma, kad išliko tik nedidelė dviejų papiruso ritinių ir įvairių papiruso fragmentų, kuriuos turėjo Džozefas Smitas, dalis. 2018 m. „Džozefo Smito dokumentų“ projekto dalyviai paskelbė naujas visų šių fragmentų kopijas ir analizes.

Kiek papiruso fragmentų šiandien trūksta?

Mokslininkai iš esmės sutaria, kad šiuo metu išlikę papirusai yra tik dalis dviejų originalių ritinių ir kitų fragmentų, kuriuos iš pradžių įsigijo Džozefas Smitas ir Bažnyčia. Tyrinėtojai taikė įvairius metodus, kad nustatytų pirminį ritinių ilgį. Jų vertinimais, tai, ką turime šiandien, sudaro nuo 2,5 proc. iki 30 ar 45 proc. viso Džozefo turėto papiruso ilgio.

Kodėl Abraomo knygoje teigiama, kad ji parašyta paties Abraomo ranka?

Kai 1842 m. Abraomo knyga buvo išleista pirmą kartą, jos pradžioje buvo pateiktas toks paaiškinimas: „Tai yra vertimas kai kurių senovinių metraščių, papuolusių į mūsų rankas iš Egipto katakombų. Tai yra Abraomo raštai, parašyti jo paties ranka ant papiruso, jam būnant Egipte, vadinami Abraomo Knyga.“ Ankstyvajame Abraomo knygos rankraščio variante yra panašiai suformuluota įžanga. Dabartinė įžanga tikriausiai buvo sukurta tada, kai Abraomo knyga buvo išleista 1842 metais. Panašūs įvadai buvo pridėti ir prie kai kurių kitų Džozefo Smito apreiškimų tekstų.

Tyrimai rodo, kad papirusai buvo parašyti III–II a. pr. m. e., tai yra. gerokai vėliau nei gyveno Abraomas. Toks datavimas nepaneigia Abraomo knygos turinio. Nemaža dalis šiandien egzistuojančių senovinių tekstų yra kopijų kopijos. Panašiai ir Abraomo knyga per šimtmečius galėjo būti daug kartų perrašyta, bet vis tiek teigiama, kad jos autorius yra Abraomas.

Ar Abraomo knyga atitinka tai, ką žinome apie senovės Artimuosius Rytus?

Abraomo knygoje yra informacijos, kurios nėra Biblijoje, bet ji atitinka senovės pasaulio literatūrą. Pavyzdžiui, kai kurie žmonių vardai ir vietovardžiai yra panašūs į senoviniuose dokumentuose pasitaikančius vardus. Pavyzdžiui, „Olišemo lygumą“ kai kurie mokslininkai sieja su šiaurės vakarų Sirijoje esančiu miestu, vadinamu Ulisumu. Vadovaujantis standartine lingvistine praktika, tai labai tikėtinas Olišemo atitikmuo. Panašiai kai kurie pastarųjų dienų šventųjų mokslininkai teigia, kad Elkenos dievas yra sutrumpinta dieviškojo titulo El Koneh Artzu forma, kuri žinoma iš įvairių šiaurės vakarų semitų užrašų ir reiškia kažką panašaus į „Elas, Žemės Kūrėjas“.

Kai kurios bendrosios Abraomo knygos temos ir pasakojimo struktūra yra panašios į senovinių nebiblinių šaltinių istorijas. Abraomo tėvas Terachas buvo stabmeldys; Abraomo gimtąjį miestą ištiko badas; angelas išgelbėjo Abraomą iš jį paaukoti panorusio Egipto faraono rankų. Senovės tekstuose taip pat minima, kad Abraomas mokė egiptiečius apie dangų. Pavyzdžiui, Eupolemas, II a. pr. m. e. gyvenęs valdant Egiptui, rašė, kad Abraomas Egipto šventikus mokė astronomijos ir kitų mokslų. III a. pr. m. e. Egipto šventyklos bibliotekos papiruse minimas Abraomo vardas su iliustracija, panašia į 1-ąją faksimilę Abraomo knygoje. Kai kurios iš šių Abraomo gyvenimo detalių Džozefo Smito laikais apskritai nebuvo žinomos.

Nors šie pavyzdžiai yra įtikinantys, taip pat yra daug pavyzdžių, kai Džozefo Smito faksimilių interpretacijos neatitinka to, ką šiuo metu žinome apie senovės pasaulį. Pripažindami, kad daug ko nesuprantame apie vertimo procesą, turime prisiminti, kad Abraomo knygos teisingumas ir vertė negali būti patvirtinti mokslinėmis diskusijomis dėl knygos vertimo. Skaitydami Abraomo knygą, apmąstydami jos turinį ir melsdamiesi dėl jos mokymų, galėsite gauti dvasinį liudijimą apie amžinąją jos vertę.

Kaip galėčiau įgyti liudijimą apie Abraomo knygą ir kitus Džozefui Smitui apreikštus šventraščius?

Daug ko nežinome apie tai, kaip Abraomo knyga buvo apreikšta Džozefui Smitui. Tačiau daugeliu atžvilgių mūsų klausimai apie šį procesą yra mažiau svarbūs nei klausimas, ar Dievas apreiškė Džozefui Smitui naujus Šventuosius Raštus. Tai tikėjimo reikalas. Geriausias būdas gauti dvasinį patvirtinimą šiuo klausimu – tai skaityti Abraomo knygą, apmąstyti joje atskleidžiamas tiesas, praktiškai taikyti jos mokymus ir siekti Šventosios Dvasios paliudijimo. Šis procesas gali padėti mums artintis prie Jėzaus Kristaus. Tai geriausias būdas suprasti, kokia svarbi yra Abraomo knyga.

Sužinokite daugiau

Gospel Topics Essay: “Translation and Historicity of the Book of Abraham”