Luko 7:36–50
„Nes ji labai pamilo“
Jėzus vakarieniavo fariziejaus vardu Simonas namuose. Moteris, kurią Simonas pasmerkė kaip „nusidėjėlę“, įėjo ir „ėmė laistyti [Gelbėtojo kojas] ašaromis“, nusausino jas plaukais ir „bučiavo Jo kojas ir tepė jas tepalu“ (Luko 7:37–39). Atsakydamas į Simono mintis, Gelbėtojas papasakojo palyginimą apie atleidimą ir meilę. Ši pamoka skirta jums padėti taikyti tikėjimą Jėzumi Kristumi ir atgailauti už savo nuodėmes.
Galimos mokymosi užduotys
Kryptis, kuria judame
-
Ką pastebėjote žiūrėdami į piešinyje pavaizduotus žmones?
-
Ką jų atstumas nuo Gelbėtojo ir kryptis, kuria jie žiūri, sako apie jų santykį su Juo?
Minutėlę apsvarstykite, kurioje vietoje šiame piešinyje būtumėte jūs ir į kurią pusę žiūrėtumėte. Buvęs Septyniasdešimties narys vyresnysis Laris R. Lorensas sakė:
Dangiškasis Tėvas žino mūsų dievišką potencialą. Jis džiūgauja kiekvienu mūsų žingsneliu priekin. Jam mūsų kryptis svarbesnė už mūsų greitį.
(Laris R. Lorensas, „Ko dar man trūksta?“, 2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga)
-
Kodėl, jūsų manymu, dvasinė kryptis, kuria žiūrime, yra svarbesnė negu mūsų greitis?
Viešpats labai džiaugiasi, kai stengiamės atgailauti (žr. Luko 15:7; Doktrinos ir Sandorų 18:13). Vienas iš atgailos apibūdinimų yra nusigręžimas nuo nuodėmės ir atsigręžimas į Dievą (žr. Raštų rodyklę, „Atgailauti, atgaila“, raštai.ChurchofJesusChrist.org). Mokydamiesi atkreipkite dėmesį į Dvasios raginimus, kurie gali padėti jums nusigręžti nuo nuodėmės ir atsigręžti į Gelbėtoją.
Jėzus valgo fariziejaus Simono namuose
Luko 7 skyriuje rašoma, kaip Jėzus valgė fariziejaus vardu Simonas namuose. Kai Jėzus buvo pas Simoną, pas Jėzų atėjo moteris, turinti nusidėjėlės reputaciją (žr. Luko 7:37, 39).
Perskaitykite Luko 7:36–39, ieškodami, kas atsitiko, kai moteris tos puotos metu atėjo pas Jėzų.
-
Ką pastebėjote Simono ir moters elgesyje?
Jėzus suprato Simono mintis ir papasakojo palyginimą. Perskaitykite Luko 7:40–43 ir išsiaiškinkite, ko Gelbėtojas tuo palyginimu mokė Simoną. Gali būti naudinga žinoti, kad vienas denaras yra tiek pinigų, kiek darbininkas paprastai uždirba per dieną.
-
Ką šis palyginimas padėjo Simonui suprasti apie jo paties poreikį gauti atleidimą?
Paaiškinkite, kad Gelbėtojo laikais buvo priimta šeimininkui ypatingus svečius pagerbti parodant išskirtinį dėmesį: pabučiuoti pasisveikinant, pateikti vandens kojoms nusiplauti, patepti galvą aliejumi (žr. James E. Talmage, Jesus the Christ [1916], 261). Kaip aprašoma Luko 7:44–46, Gelbėtojas parodė, kad Simonas nepasiūlė šių pagarbos ženklų Jėzui, o moteris įdėjo daug pastangų, kad galėtų parodyti Jam meilę ir dėkingumą.
-
Kaip manote, ką ši moteris suprato apie Jėzų, ko Simonas greičiausiai nesuprato?
-
Kokius įrodymus matote, kad moteris atgailavo ar nusigręžė nuo savo nuodėmių ir atsigręžė į Gelbėtoją?
Skaitykite Luko 7:47–50 ieškodami, kodėl Viešpats atleido šiai moteriai jos nuodėmes.
-
Ką galvojote ar kokius jausmus jautėte Gelbėtojui, studijuodami šį tekstą?
-
Kokių tiesų sužinojote iš šios istorijos?
Vyresnysis Deilas G. Renlandas iš Dvylikos Apaštalų Kvorumo mokė apie istoriją, aprašytą Luko 7 skyriuje. Pažiūrėkite vaizdo įrašą „That I Might Draw All Men unto Me“ (liet. „Kad visus žmones traukčiau pas save“ (13:39), nuo 4:22 iki 5:03 minutės, arba perskaitykite toliau pateiktą tekstą.
Kuo arčiau Jėzaus Kristaus esame savo mintimis ir širdies ketinimais, tuo labiau vertiname Jo nepelnytą kančią, tuo dėkingesni esame už malonę ir atleidimą, tuo labiau norime atgailauti ir tapti tokie kaip Jis. Atstumas, skiriantis mus nuo Dangiškojo Tėvo ir Jėzaus Kristaus, yra svarbus, bet kryptis, kuria traukiame, dar svarbesnė. Dievas būna labiau patenkintas atgailaujančiais nusidėjėliais, kurie stengiasi artintis prie Jo, nei įsitikinusiais savo teisumu, kaltės kituose ieškančiais asmenimis, kurie kaip senovės fariziejai ir Rašto aiškintojai nesuvokia, kad ir jiems labai reikia atgailauti.
(Deilas G. Renlandas, „Kad visus žmones traukčiau pas save“, 2016 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
-
Kokie žodžiai arba sakiniai šiame teiginyje padeda suprasti tai, ką studijavote Luko 7 skyriuje?
-
Kokios patirtys padėjo jums jausti didesnę meilę ir įvertinimą Gelbėtojui ir Jo siūlomą gailestingumą?
Sudarykite planą
Atminkite, kad atgaila nėra įvykis ar skirta tik rimtoms nuodėmėms. Atgaila yra procesas, ir mes atgailaujame kiekvieną kartą, kai stengiamės priartėti prie Viešpaties ar nusigręžti nuo blogio.
Dar kartą pažiūrėkite į Gelbėtojo paveikslą bei piešinį su figūrėlėmis ir apmąstykite savo santykius su Jėzumi Kristumi ir kuria kryptimi jūs judate. Suplanuokite kasdien stiprinti savo meilę Gelbėtojui ir atgailauti. Atlikite kitą užduotį ant atskiro popieriaus lapo, kad galėtumėte jį pasilikti sau. Galbūt per kitą pamoką galėsite pratęsti šią užduotį.
-
Koks yra vienas dalykas, kurį reikia nustoti daryti, kad būtumėte arčiau Gelbėtojo? Kaip nustosite?
-
Koks yra vienas dalykas, kurį reikia pradėti daryti, kad būtumėte arčiau Gelbėtojo? Kaip pradėsite?
Komentarai ir kontekstas
Į ką šiame pasakojame savo poelgiais labiausiai esame panašūs: į Simoną ar į moterį?
Prezidentas Dyteris F. Uchtdorfas, būdamas Pirmosios Prezidentūros nariu, sakė:
Į kurį iš tų dviejų žmonių esame labiau panašūs?
Ar esame kaip Simonas? Ar esame patenkinti ir ramūs dėl savo gerų darbų, pasitikintys savo pačių teisumu? Galbūt esame truputį nekantrūs su tais, kurie negyvena pagal mūsų standartus? Ar mechaniškai atliekame veiksmus, lankomės susirinkimuose, žiovaujame Evangelijos doktrinos pamokoje ir galbūt vis žvilgčiojame į savo mobiliuosius telefonus sakramento susirinkimo metu?
O gal esame panašesni į šią moterį, kuri manė esanti visiškai ir beviltiškai pražuvusi dėl nuodėmės?
Ar mes labai mylime?
Ar suprantame savo įsiskolinimą Dangiškajam Tėvui ir visa siela meldžiame Dievo malonės?
Ar priklaupę melstis vis prisimename savo geriausius darbus, ar vis dėlto išpažįstame savo klaidas, meldžiame Dievo malonės ir liejame dėkingumo ašaras už nuostabų išpirkimo planą?
Išgelbėjimo negalima nusipirkti paklusnumo valiuta; jis įsigyjamas Dievo Sūnaus krauju [žr. Apaštalų darbų 20:28].
(Dyteris F. Uchtdorfas, „Malonės dovana“, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga)
Kodėl svarbu atgailauti kasdien?
Prezidentas Raselas M. Nelsonas paaiškino:
Niekas taip neišlaisvina, netaurina ir nėra taip svarbu asmeninei pažangai kaip reguliarus, kasdienis dėmesys atgailai. Atgaila nėra įvykis; tai procesas. Tai raktas į laimę ir proto ramybę. Sujungta su tikėjimu, atgaila padaro mums prieinamą Jėzaus Kristaus Apmokėjimo galią.
(Raselas M. Nelsonas, „Galime elgtis geriau ir būti geresni“, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).