3 skyrius. 2 pamoka

Dangiškojo Tėvo išgelbėjimo planas

Žmonės gali svarstyti

• Koks gyvenimo tikslas?

• Iš kur aš atėjau?

• Ar yra Dievas, kuris manimi rūpinasi? Kaip galiu pajusti, kad aš Jam rūpiu?

• Kaip galiu tikėti Dievą, kai vyksta tiek daug blogybių?

• Kodėl gyvenimas kartais toks sunkus? Kaip galiu rasti stiprybės tokiais laikotarpiais?

• Kaip galiu tapti geresniu žmogumi?

• Kas nutiks man numirus?

Sugrąžintoji Jėzaus Kristaus evangelija padeda mums atsakyti į svarbius sielos klausimus. Per evangeliją sužinome apie savo dievišką tapatybę ir amžiną savo, kaip Dievo vaikų, potencialą. Evangelija suteikia mums viltį ir padeda rasti ramybę, laimę ir gyvenimo prasmę. Gyvenimas pagal evangeliją padeda mums augti ir įgyti stiprybės, kai susiduriame su gyvenimo iššūkiais.

Dievas savo vaikams nori paties geriausio ir trokšta suteikti jiems savo didžiausias palaimas, kurios yra nemirtingumas ir amžinasis gyvenimas (žr. Mozės 1:39; Doktrinos ir Sandorų 14:7). Kadangi mus myli, Jis paruošė mums planą toms palaimoms gauti. Raštuose šis planas vadinamas išgelbėjimo planu, didžiu laimės planu ir gailestingumo planu (žr. Almos 42:5, 8, 11, 13, 15, 16, 31).

Pagal Dievo planą, kiekvienas iš mūsų keliaujame per ikimirtingąjį gyvenimą, gimimą, mirtingąjį gyvenimą, mirtį į gyvenimą po mirties. Dievas parūpino visa, ko reikia šioje kelionėje, kad po mirties galiausiai galėtume sugrįžti Jo akivaizdon ir patirti džiaugsmo pilnatvę.

Jėzus Kristus yra Dievo plano šerdis. Per Apmokėjimą ir prisikėlimą Jėzus Kristus kiekvienam iš mūsų suteikė galimybę įgyti nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą.

Gyvendami žemėje neprisimename savo ikimirtingojo gyvenimo. Taip pat iki galo nesuprantame gyvenimo po mirties. Tačiau Dievas apreiškė daugelį tiesų apie šiuos mūsų amžinosios kelionės etapus. Šios tiesos teikia mums pakankamai žinių, kad suprastume gyvenimo tikslą, patirtume džiaugsmą ir viltumės būsimų gerų dalykų. Šios žinios yra šventos vertybės, kuriomis galime vadovautis, kol esame žemėje.

Pasiūlymai, kaip mokyti

Šiame poskyryje pateikiamas pamokos plano pavyzdys, padėsiantis jums pasiruošti mokyti. Joje taip pat yra klausimų ir kvietimų, kuriais galėtumėte remtis, pavyzdžių.

Ruošdamiesi mokyti, su malda apsvarstykite kiekvieno žmogaus padėtį ir dvasinius poreikius. Nuspręskite, ko mokyti bus naudingiausia. Pasiruoškite paaiškinti žodžius, kurių žmonės gali nesuprasti. Suplanuokite mokymą pagal tai, kiek laiko turėsite, ir nepamirškite, kad pamokos turėtų būti trumpos.

Pasirinkite Raštų ištraukas, kuriomis remsitės mokydami. Šios pamokos poskyryje „Doktrininis pagrindas“ yra daug naudingų Raštų ištraukų.

Apsvarstykite, kokius klausimus užduosite mokydami. Suplanuokite, ką kviesite daryti, kad paskatintumėte kiekvieną žmogų veikti.

Pabrėžkite Dievo pažadėtas palaimas ir liudykite apie tai, ko mokote.

Ko galite mokyti žmones per 15–25 minutes

Pasirinkite mokyti vieno ar daugiau iš šių išgelbėjimo plano principų. Kiekvieno principo doktrininis pagrindas pateikiamas kitame poskyryje.

Ikimirtingasis gyvenimas. Dievo mums pasiūlytas tikslas ir planas

• Visi esame dvasiniai Dievo vaikai. Jis sukūrė mus pagal savo atvaizdą.

• Prieš gimdami žemėje gyvenome su Dievu. Esame Jo šeimos nariai. Jis pažįsta ir myli kiekvieną iš mūsų.

• Dievas parūpino planą mūsų laimei ir pažangai šiame gyvenime ir amžinybėje.

• Ikimirtingajame gyvenime pasirinkome sekti Dievo planu. Tai reiškė atėjimą į žemę tam, kad galėtume žengti kitą žingsnį savo amžinojo vystymosi kelyje.

• Jėzus Kristus yra Dievo plano šerdis. Nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą Jis padaro mums įmanomus.

Sukūrimas

• Dievo vadovaujamas Jėzus Kristus sukūrė žemę.

Adomo ir Ievos nuopuolis

• Adomas ir Ieva buvo pirmieji dvasiniai Dievo vaikai, atėję į žemę. Dievas sukūrė kūnus Adomui ir Ievai bei apgyvendino juos Edeno sode.

• Adomas ir Ieva nusižengė, buvo išvaryti iš sodo ir atskirti nuo Dievo akivaizdos. Šis įvykis vadinamas nuopuoliu.

• Po nuopuolio Adomas ir Ieva tapo mirtingi. Būdami mirtingi jie galėjo mokytis, vystytis ir turėti vaikų. Jie taip pat patyrė sielvartą, nuodėmę ir mirtį.

• Nuopuolis žmonijai buvo žingsnis į priekį. Dėl nuopuolio galėjome gimti žemėje ir vystytis pagal Dangiškojo Tėvo planą.

Mūsų gyvenimas žemėje

• Pagal Dievo planą, mums reikėjo ateiti į žemę, kad gautume fizinius kūnus, mokytumės ir augtume.

• Žemėje mokomės gyventi tikėjimu. Tačiau Dangiškasis Tėvas nepaliko mūsų vienų! Jis parūpino daugelį dovanų ir vedlių, kad padėtų mums grįžti Jo akivaizdon.

Jėzaus Kristaus Apmokėjimas

• Visi mes nusidedame ir visi mirsime. Kadangi mus myli, Dievas siuntė savo Sūnų, Jėzų Kristų, į žemę, kad išpirktų mus iš nuodėmės ir mirties.

• Dėl apmokančiosios Jėzaus aukos galime gauti atleidimą ir būti apvalyti nuo nuodėmių. Kai atgailaujame, mūsų širdis gali būti pakeista. Dėl to mums tampa įmanoma grįžti Dievo akivaizdon ir įgyti džiaugsmo pilnatvę.

• Dėl Jėzaus prisikėlimo po mirties visi būsime prikelti. Tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus dvasia ir kūnas vėl susijungs ir visi gyvensime amžinai turėdami tobulą, prikeltą kūną.

• Jėzus Kristus siūlo paguodą, viltį ir išgijimą. Jo apmokančioji auka yra didžiausia meilės išraiška. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Dvasių pasaulis

• Kai mūsų fizinis kūnas miršta, mūsų dvasia toliau gyvena dvasių pasaulyje. Tai laikina mokymosi ir pasiruošimo būsena prieš prikėlimą.

• Dvasių pasaulyje mokoma Jėzaus Kristaus evangelijos, ir mes galime toliau augti ir tobulėti.

Prikėlimas, išgelbėjimas ir išaukštinimas

• Po laiko, kurį praleisime dvasių pasaulyje, tolesnis žingsnis mūsų amžinojoje kelionėje yra prikėlimas.

• Prikėlimas – tai pakartotinis mūsų dvasios ir kūno sujungimas. Visi būsime prikelti ir turėsime tobulą fizinį kūną. Gyvensime amžinai. Tai tapo įmanoma dėl Gelbėtojo Apmokėjimo ir prisikėlimo.

Teismas ir šlovės karalystės

• Kai būsime prikelti, Jėzus Kristus bus mūsų teisėjas. Su labai negausiomis išimtimis, visi Dievo vaikai gaus vietą šlovės karalystėje.

• Nors visi būsime prikelti, ne visi gausime tokią pačią amžinąją šlovę. Jėzus teis mus pagal mūsų tikėjimą, darbus ir atgailą mirtingajame gyvenime ir dvasių pasaulyje. Galime grįžti gyventi Dievo akivaizdoje, jei esame ištikimi.

Klausimai, kuriuos galite užduoti žmonėms

Čia pateikti pavyzdžiai klausimų, kuriuos galėtumėte užduoti žmonėms. Tokie klausimai gali padėti jums užmegzti prasmingą pokalbį ir suprasti pašnekovo poreikius bei požiūrį.

• Kaip manote, koks yra gyvenimo tikslas?

• Kas daro jus laimingą?

• Kokiems sunkumams įveikti jums reikia Dievo pagalbos?

• Ko išmokote iš sunkumų, su kuriais susidūrėte?

• Ką žinote apie Jėzų Kristų? Kaip Jo gyvenimas ir misija paveikė jūsų gyvenimą?

Kvietimai, kuriuos galite išsakyti

• Ar maldoje prašysite Dievą padėti jums sužinoti, jog tai, ko mokėme, yra tiesa? (Žr. „Mokymo įžvalgos. Malda“ paskutiniame 1-os pamokos poskyryje.)

• Ar šį sekmadienį apsilankysite su mumis bažnyčioje, kad sužinotumėte daugiau apie tai, ko mokėme?

• Ar skaitysite Mormono Knygą ir melsitės, kad sužinotumėte, jog ji yra Dievo žodis? (Galite pasiūlyti skaityti konkrečius skyrius ar eilutes.)

• Ar seksite Jėzaus pavyzdžiu ir priimsite krikštą? (Žr. skyrių „Kvietimas priimti krikštą ir patvirtinimą“, esantį prieš pat 1-ą pamoką.)

• Ar galime paskirti kito mūsų apsilankymo laiką?

Doktrininis pagrindas

Šiame poskyryje pateikiama doktrina ir Raštų ištraukos, kurias turite išstudijuoti, kad praturtintumėte savo žinias, sustiprintumėte liudijimą apie Evangeliją ir galėtumėte geriau mokyti.

Ikimirtingasis gyvenimas. Dievo mums pasiūlytas tikslas ir planas

Esame Dievo vaikai ir gyvenome su Juo prieš gimdami čia

Dievas yra mūsų dvasių Tėvas. Esame Jo vaikai, sukurti pagal Jo atvaizdą, tiesiogine šių žodžių prasme. Kiekvienas mūsų, kaip Dievo vaikas, turime dievišką prigimtį. Šis žinojimas gali padėti sunkiais laikais ir įkvėpti mus tapti geriausiais, kokiais galime būti.

Kaip dvasiniai Dievo vaikai gyvenome su Juo prieš gimdami žemėje. Esame Jo šeimos nariai.

„Dabar ir per amžius visi turime vieną svarbų tapatybės bruožą, kurio niekada neturėtume išleisti iš akių ir už kurį turėtume būti dėkingi, – tai, kad esate ir visados buvote Dievo sūnus ar dukra su dvasinėmis šaknimis amžinybėje.

Šios tiesos supratimas – tikras jos supratimas ir priėmimas – keičia gyvenimą. Tai suteikia jums nepaprastą tapatybę, kurios iš jūsų niekas niekada negalės atimti. Bet dar daugiau – tai turėtų suteikti jums didžiulį savo vertės jausmą ir suvokimą, kad jūsų vertė begalinė. Galiausiai tai jums suteikia dievišką, kilnų gyvenimo tikslą, kurio verta siekti“ (M. Russell Ballard, “Children of Heavenly Father” [Brigham Young University devotional, Mar. 3, 2020], 2, speeches.byu.edu).

Pasirinkome ateiti į žemę

Mūsų Dangiškasis Tėvas mus myli ir trokšta, kad taptume kaip Jis. Jis yra išaukštinta esybė su pašlovintu fiziniu kūnu.

Ikimirtingajame gyvenime sužinojome, kad Dievas turi planą, kaip mums tapti tokiems kaip Jis. Viena Jo plano dalis yra ta, kad turime palikti dangiškuosius namus ir ateiti į žemę gauti fizinio kūno. Mums taip pat reikės įgyti patirties ir išsiugdyti tikėjimą tada, kai nebūsime Dievo akivaizdoje. Mes neatsiminsime, kad gyvenome su Dievu. Tačiau Jis parūpins tai, ko mums reikia, kad galėtume grįžti gyventi su Juo.

Valios laisvė, arba gebėjimas rinktis, yra būtina Dievo mums sukurto plano dalis. Ikimirtingajame gyvenime visi pasirinkome sekti Dievo planu ir ateiti į žemę, kad galėtume žengti tolesnį žingsnį savo amžinojo vystymosi kelyje. Supratome, kad būdami čia turėsime daug naujų progų augti ir patirti džiaugsmą. Taip pat supratome, kad susidursime su pasipriešinimu. Patirsime pagundas, išmėginimus, sielvartą ir mirtį.

Pasirinkdami ateiti į žemę pasitikėjome Dievo meile ir pagalba. Pasitikėjome Jo planu, skirtu mums išgelbėti.

Dangiškasis Tėvas pasirinko Jėzų Kristų mums išpirkti

Jėzus Kristus yra Dievo plano šerdis. Prieš ateidami į žemę žinojome, kad Dievo akivaizdon negalėsime grįžti savo jėgomis. Dangiškasis Tėvas pasirinko Jėzų Kristų, savo pirmagimį Sūnų, kad padarytų mums grįžimą pas Jį ir amžinąjį gyvenimą įmanomus.

Jėzus geranoriškai sutiko. Jis sutiko ateiti į žemę ir išpirkti mus per apmokančiąją auką. Jo Apmokėjimas ir Prisikėlimas sudarytų sąlygas, kad Dievo tikslai mums būtų įvykdyti.

Raštų studijavimas

Dievo vaikai

• Apaštalų darbų 17:28–29

• Hebrajams 12:9

Dievo tikslas

• Mozės 1:39

• Abraomo 3:25–26

• Jono 17:3

Ikimirtingasis gyvenimas

• Doktrinos ir Sandorų 138:53–56

• Abraomo 3:22–28

• Efeziečiams 1:3–4

• Jobo 38:4–7

• Jeremijo 1:5

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Ikimirtingasis gyvenimas“, „Išpirkimo planas“

• Visuotinio žinyno 1.1 „Dievo laimės planas“

• Gospel Topics, „Premortality“, „Plan of Salvation“

Sukūrimas

Dangiškojo Tėvo plane buvo numatyta sukurti žemę, kurioje Jo dvasiniai vaikai gautų fizinius kūnus ir įgytų patirties. Mūsų gyvenimas žemėje yra būtinas, kad galėtume vystytis ir tapti kaip Dievas.

Vadovaujamas Dangiškojo Tėvo Jėzus Kristus sukūrė žemę ir visa, kas gyva. Tada Dangiškasis Tėvas pagal savo atvaizdą sukūrė vyrą ir moterį. Sukūrimas – tai Dievo meilės ir noro duoti mums galimybę augti, išraiška.

Raštų studijavimas

• 1 Nefio 17:36

• Almos 30:44

• Doktrinos ir Sandorų 88:41–47

• Mozės 2; 6:63

• Pradžios 1:27

• Džozefo Smito Vertimo Jono 1:1–3

• 2 Korintiečiams 5:6–7

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Sukurti, sukūrimas“

• Gospel Topics, „Creation“

Adomo ir Ievos nuopuolis

Prieš nuopuolį

Adomas ir Ieva buvo pirmieji į žemę atėję dvasiniai Dangiškojo Tėvo vaikai. Dievas pagal savo atvaizdą sukūrė fizinius kūnus Adomui ir Ievai bei apgyvendino juos Edeno sode. Sode jie buvo nekalti, ir Dievas juos aprūpino.

Adomui ir Ievai būnant sode, Dievas jiems liepė nevalgyti gero ir blogo pažinimo medžio vaisiaus. Jeigu paklustų šiam įsakymui, jie galėtų pasilikti sode. Tačiau jie negalėtų vystytis mokydamiesi iš mirtingojo gyvenimo priešybių ir sunkumų. Jie negalėtų pažinti džiaugsmo, nes negalėtų patirti sielvarto ir skausmo.

Šėtonas gundė Adomą ir Ievą valgyti uždraustojo vaisiaus, ir jie pasirinko tai padaryti. Dėl šio pasirinkimo jie buvo išvaryti iš sodo ir atskirti nuo Dievo akivaizdos. Šis įvykis vadinamas nuopuoliu.

Po nuopuolio

Po nuopuolio Adomas ir Ieva tapo mirtingi. Kadangi jau nebuvo nekaltumo būsenos, jie suprato ir patyrė, kas gera ir kas bloga. Jie galėjo veikti savo nuožiūra ir rinktis tarp gera ir bloga. Dėl to, kad susidūrė su priešybėmis ir iššūkiais, Adomas ir Ieva galėjo mokytis ir vystytis. Dėl to, kad patyrė sielvartą, jie galėjo patirti ir džiaugsmą. (Žr. 2 Nefio 2:22–25.)

Nors patyrė sunkumų, Adomas ir Ieva manė, kad būti mirtingu žmogumi yra didelė palaima. Viena palaima buvo ta, kad jie galėjo turėti vaikų. Tai suteikė galimybę kitiems dvasiniams Dievo vaikams ateiti į žemę ir gauti fizinį kūną.

Adomas ir Ieva džiūgavo dėl nuopuolio padarinių. Ieva sakė: „Jei ne mūsų prasižengimas, mes niekada nebūtume turėję [vaikų], ir niekada nebūtume pažinę gera ir bloga, ir mūsų išpirkimo džiaugsmo, ir amžinojo gyvenimo, kurį Dievas duoda visiems paklusniesiems“ (Mozės 5:11; taip pat žr. 10-ą eilutę).

Doktrininė įžvalga. Nuopuolis

Nuopuolis buvo būtina Dievo plano jo vaikams išgelbėti dalis. Dėl nuopuolio galėjome ateiti į žemę ir vystytis, kad taptume kaip Dievas (žr. 2 Nefio 2:25).

Ievos, o tada ir Adomo sprendimas valgyti vaisiaus ir išeiti iš Edeno sodo buvo Dvasios įkvėptas pasirinkimas. Paprastai Raštai ir pranašai šį pasirinkimą vadina ne nuodėme, o prasižengimu (žr. Tikėjimo Teiginių 1:2; 2 Nefio 9:6).

Kai kurie neteisingai tiki, kad visi paveldime Adomo ir Ievos prasižengimo kaltę (kai kurių vadinamą „pirmine nuodėme“). Tačiau Viešpats apreiškė, kad Jis „apmokėjo pirminę kaltę, dėl ko gimdytojų nuodėmės negali būti uždėtos ant vaikų galvų“ (Mozės 6:54).

Kai pirmą sykį mokysite apie nuopuolį, paaiškinkite jį labai paprastai.

Raštų studijavimas

Sode

• 2 Nefio 2

• Mozės 2:26–31; 3:15–17; 4:6–12; 7:32

• Pradžios 1:26–31; 2:15–17

Nuopuolis

• 2 Nefio 2:15–16, 22–27; 9:6–10

• Almos 12:22–34

• Mozės 4; 5:8–12

• Pradžios 2:16–17; 3

• Doktrinos ir Sandorų 29:36, 39; 101:78

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Nuopuolis, Adomo ir Ievos“, „Valios laisvė“

• Gospel Topics, „Fall of Adam and Eve“, „Agency and Accountability“

Mūsų gyvenimas žemėje

Daugelis žmonių svarsto: „Kodėl esu čia, žemėje?“ Mūsų gyvenimas žemėje yra būtina Dievo laimės plano mūsų amžinajai pažangai dalis. Mūsų pagrindinis tikslas yra pasiruošti grįžti Dievo akivaizdon ir įgyti džiaugsmo pilnatvę. Čia nurodyti kai kurie būdai, kaip žemiškasis gyvenimas mus tam paruošia.

Fizinio kūno įgijimas

Vienas atėjimo į žemę tikslų yra įgyti fizinį kūną, kuriame gali gyventi mūsų dvasia. Mūsų kūnai yra šventi, stebuklingi Dievo kūriniai. Su fiziniu kūnu galime daug ką atlikti, patirti ir daug ko išmokti, ko negalėtų mūsų dvasia. Galime vystytis taip, kaip negalėtume būdami dvasios.

Kadangi mūsų kūnai mirtingi, patiriame skausmą, ligas ir kitus išmėginimus. Tokios patirtys gali padėti mums mokytis kantrybės, užuojautos ir kitų dieviškų savybių. Tai, ką patiriame, gali būti kelio į džiaugsmą dalis. Būtent pasirinkdami elgtis teisiai, kai tai daryti sunku, įgyjame tokias charakterio savybes kaip viltis ir tikroji meilė.

Mokymasis išmintingai naudotis valios laisve

Kitas mirtingojo gyvenimo tikslas yra išmokti išmintingai naudotis valios laisve: rinktis tai, kas teisu. Išmokti išmintingai naudotis valios laisve yra būtina, norint tapti tokiems kaip Dievas.

Dangiškasis Tėvas ir Jėzus Kristus moko mus, kas teisu, ir duoda įsakymus, kad vestų mus į laimę. Šėtonas gundo mus elgtis neteisiai ir nori, kad būtume tokie pat nelaimingi kaip jis. Susiduriame su priešprieša tarp gera ir bloga, kas yra būtina mokantis naudotis valios laisve (žr. 2 Nefio 2:11).

Paklusdami Dievui augame ir gauname Jo pažadėtas palaimas. Nepaklusdami toliname save nuo Jo ir patiriame nuodėmės pasekmes. Nors kartais atrodo kitaip, tačiau nuodėmė galiausiai nuveda į nelaimingumą. Dažnai paklusnumo palaimų ir nuodėmės pasekmių nepamatome iš karto ar išoriškai. Bet jos tikrai ateina, nes Dievas teisingas.

Net iš visų jėgų stengdamiesi elgtis dorai, visi nusidedame ir stokojame Dievo šlovės (žr. Romiečiams 3:23). Tai žinodamas Dangiškasis Tėvas mums paruošė būdą atgailauti, kad galėtume sugrįžti pas Jį.

Atgaila į gyvenimą atneša mūsų Išpirkėjo, Jėzaus Kristaus, galią (žr. Helamano 5:11). Kai atgailaujame, esame apvalomi nuo nuodėmės per apmokančiąją Jėzaus Kristaus auką ir Šventosios Dvasios dovaną (žr. 3 Nefio 27:16–20). Per atgailą patiriame džiaugsmą. Kelias atgal pas Dangiškąjį Tėvą mums yra atviras, nes Jis gailestingas. (Žr. „Atgaila“ 3-ioje pamokoje.)

Mokymasis gyventi tikėjimu

Dar vienas šio gyvenimo tikslas yra įgyti patirties, kurios galime įgyti tik atsiskyrę nuo Dangiškojo Tėvo. Kadangi Jo nematome, turime mokytis gyventi tikėjimu (žr. 2 Korintiečiams 5:6–7).

Dievas nepaliko mūsų vienišų šioje kelionėje. Jis parūpino Šventąją Dvasią, kad mus vestų, stiprintų ir šventintų. Jis taip pat davė Raštus, pranašus, maldą ir Jėzaus Kristaus evangeliją.

Visos mirtingojo gyvenimo patirtys – džiaugsmai ir sielvartai, sėkmės ir pralaimėjimai – gali padėti mums augti ir ruoštis sugrįžti pas Dievą.

Raštų studijavimas

Augimo ir pažangos laikas

• 2 Nefio 2:21; 9:27

• Mozijo 3:19

• Almos 12:21–24; 34:31–35; 42:2–10

• Abraomo 3:25–26

Pasirinkimas

• 2 Nefio 2:26–29

• Jozuės 24:15

Gera ir bloga

• Moronio 7:12–19

Nuodėmė

• Helamano 5:11

• Romiečiams 3:23

• 1 Jono 1:8–10

Kad būtume su Dievu, turime būti dvasiškai švarūs

• 3 Nefio 27:19

• Mozės 6:57

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Mirtingas, mirtingumas“, Pasipriešinimas“

• Gospel Topics, „Mortality“, „Adversity“

Jėzaus Kristaus Apmokėjimas

Dėl Adomo ir Ievos nuopuolio visi esame pajungti nuodėmei ir mirčiai. Nuodėmės ir mirties pasekmių patys įveikti negalime. Pagal išgelbėjimo planą, Dangiškasis Tėvas parūpino būdą nuopuolio pasekmėms įveikti, kad galėtume sugrįžti pas Jį. Prieš pasaulio sukūrimą Jis pasirinko Jėzų Kristų būti mūsų Gelbėtoju ir Išpirkėju.

Tik Jėzus Kristus galėjo išpirkti mus nuo nuodėmės ir mirties. Jis tiesiogine prasme yra Dievo Sūnus. Jis gyveno be nuodėmės ir visiškai pakluso savo Tėvui. Jis buvo pasiruošęs ir pasiryžęs įvykdyti Dangiškojo Tėvo valią.

Gelbėtojo Apmokėjimas apima Jo kančias Getsemanėje, Jo kančias ir mirtį ant kryžiaus ir Jo prisikėlimą. Jis kentėjo tokias neįsivaizduojamas kančias, kad kraujavo iš kiekvienos poros (žr. Doktrinos ir Sandorų 19:18).

Jėzaus Kristaus Apmokėjimas yra šlovingiausias įvykis visoje žmonijos istorijoje. Per apmokančiąją Jėzaus auką Tėvo planas tapo veiksmingas. Be Jėzaus Kristaus Apmokėjimo, būtume bejėgiai, nes negalime savęs išgelbėti nuo nuodėmės ir mirties (žr. Almos 22:12–15).

Mūsų Gelbėtojo pasiaukojimas buvo aukščiausia Jo meilės Tėvui ir mums išraiška. Kristaus meilės „plotis, ir ilgis, ir gylis, ir aukštis“ pranoksta mūsų suvokimą (Efeziečiams 3:18; taip pat žr. 19-ą eilutę).

Jėzus Kristus nugalėjo mirtį dėl visų

Jėzui Kristui mirus ant kryžiaus, Jo dvasia atsiskyrė nuo kūno. Trečią dieną Jo dvasia ir kūnas susijungė, kad daugiau niekada neatsiskirtų. Jis pasirodė daugybei žmonių, rodydamas jiems savo nemirtingą kūną iš mėsos ir kaulų. Šitas dvasios ir kūno sujungimas vadinamas prikėlimu.

Kadangi esame mirtingi, kiekvienas iš mūsų mirs. Tačiau dėl to, kad Jėzus nugalėjo mirtį, kiekvienas žemėje gimęs žmogus bus prikeltas. Prikėlimas yra visuotinė dieviška dovana, suteikiama dėl Gelbėtojo gailestingumo ir išperkančiosios malonės. Kiekvieno žmogaus dvasia ir kūnas bus sujungti ir visi gyvensime amžinai turėdami tobulą, prikeltą kūną. Jei nebūtų Jėzaus Kristaus, mirtis sunaikintų visas mūsų ateities gyvenimo su Dangiškuoju Tėvu viltis (žr. 2 Nefio 9:8–12).

Dėl Jėzaus galime būti apvalyti nuo savo nuodėmių

Kad suprastume viltį, kurią galime įgyti per Kristų, turime suprasti teisingumo įstatymą. Tai nesikeičiantis įstatymas, atnešantis veiksmų pasekmes. Klusnumas Dievui atneša teigiamas pasekmes, o neklusnumas – neigiamas. (Žr. Almos 42:14–18.) Nusidėję tampame dvasiškai nešvarūs, o „niekas nešvarus negali gyventi Dievo akivaizdoje“ (žr. 3 Nefio 27:19).

Atnašaudamas apmokančiąją auką Jėzus Kristus stojo į mūsų vietą, iškentėjo ir atliko bausmę už mūsų nuodėmes (žr. 3 Nefio 27:16–20). Dievo planas suteikė Jėzui Kristui galią mus užtarti – atsistoti tarp mūsų ir teisingumo (žr. Mozijo 15:9). Dėl apmokančiosios aukos Jėzus gali pasinaudoti savo teise į gailestingumą mums, kai mes panaudojame tikėjimą atgailai (žr. Moronio 7:27; Doktrinos ir Sandorų 45:3–5). „Taip gailestingumas gali patenkinti teisingumo reikalavimus ir apglėbia [mus] saugančiomis rankomis“ (Almos 34:16).

Tik per Gelbėtojo Apmokėjimo dovaną ir savo atgailą galime sugrįžti gyventi su Dievu. Kai atgailaujame, mums atleidžiama ir esame dvasiškai apvalomi. Nuo mūsų nuimama kaltės už nuodėmes našta. Mūsų sužeista siela išgyja. Prisipildome džiaugsmo (žr. Almos 36:24).

Nors esame netobuli ir galime vėl suklupti, Jėzuje Kristuje yra daugiau malonės, meilės ir gailestingumo, nei mumyse negalėjimo, ydų ar nuodėmių. Dievas visados pasiruošęs džiaugsmingai mus apkabinti, kai atsigręžiame į Jį ir atgailaujame (žr. Luko 15:11–32). „[Niekas] negalės mūsų atskirti nuo Dievo meilės, kuri yra Kristuje Jėzuje, mūsų Viešpatyje“ (Romiečiams 8:39).

Jėzus paėmė ant savęs mūsų skausmus, kančias ir negalias

Per savo apmokančiąją auką Jėzus Kristus paėmė ant savęs mūsų skausmus, kančias ir negalias. Dėl to Jis žino „savo kūnu, kaip pagelbėti savo žmonėms jų silpnybėse“ (Almos 7:12; taip pat žr. 11-ą eilutę). Jis kviečia: „Ateikite pas mane“, o kai mes ateiname, Jis suteikia mums atilsį, viltį, stiprybę, perspektyvą ir išgydymą (Mato 11:28; taip pat žr. 29–30 eilutes).

Jei pasikliauname Jėzumi Kristumi ir Jo Apmokėjimu, Jis padės mums ištverti mūsų išbandymus, ligas ir skausmą. Mes galime būti kupini džiaugsmo, ramybės ir paguodos. Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

Raštų studijavimas

Gelbėtojo Apmokėjimas

• 2 Nefio 2:6–8

• Mozijo 3:5–12

• Almos 7:11–13; 11:40; 34:8–10

• Doktrinos ir Sandorų 18:11–12; 19:15–19; 45:3–5; 76:40–43

• Jono 3:16–17

• 1 Jono 1:7

Prikėlimas

• 2 Nefio 9:6–7, 13

• Mozijo 15:7–12

• Almos 11:42–45; 40:23

• Helamano 14:15–19

• Luko 24:1–10, 36–39

• Jono 11:25–26

• 1 Korintiečiams 15:20–22, 41–42

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Jėzus Kristus“, „Apmokėjimas, apmokėti“, „Malonė“

• Gospel Topics, „Jesus Christ“, „Atonement of Jesus Christ“, „Grace“

Dvasių pasaulis

Daugelis žmonių svarsto: „Kas nutiks man numirus?“ Išgelbėjimo planas į šį klausimą pateikia svarbių atsakymų.

Mirtis yra Dievo mums skirtas gailestingasis planas (2 Nefio 9:6). Mirtis yra ne mūsų egzistavimo pabaiga, o kitas žingsnis amžinosios pažangos kelyje. Kad taptume kaip Dievas, turime patirti mirtį, o vėliau gauti tobulą prikeltą kūną.

Kai mūsų fizinis kūnas miršta, mūsų dvasia toliau gyvena dvasių pasaulyje. Tai laikina mokymosi ir pasiruošimo būsena prieš prikėlimą ir Paskutinį teismą. Mirtingajame gyvenime įgytos žinios lieka su mumis.

Dvasių pasaulyje žmonės, kurie priėmė Jėzaus Kristaus evangeliją ir pagal ją gyveno, „priim[ami] į laimės būseną, vadinamą rojumi“ (Almos 40:12). Maži vaikai taip pat po mirties priimami į rojų.

Rojuje dvasios džiaugsis ramybe ir ilsėsis nuo vargų ir sielvartų. Teisieji toliau dvasiškai augs vykdydami Dievo darbą ir tarnaudami kitiems. Jie mokys evangelijos tuos, kurie jos nepriėmė mirtingajame gyvenime (žr. Doktrinos ir Sandorų 138:32–37, 57–59).

Žmonės, kurie žemėje negalėjo priimti evangelijos arba pasirinko nesilaikyti Dievo įsakymų, dvasių pasaulyje patirs tam tikrus apribojimus (žr. Doktrinos ir Sandorų 138:6–37; Almos 40:6–14). Tačiau dėl to, kad Dievas yra teisingas ir gailestingas, jie turės galimybę mokytis Jėzaus Kristaus evangelijos. Jeigu ją priims ir atgailaus, jie bus išpirkti iš nuodėmių (žr. Doktrinos ir Sandorų 138:58; taip pat žr. 138:31–35; 128:22). Jie bus svetingai priimti į rojaus ramybę. Galiausiai jie gaus vietą šlovės karalystėje pagal savo pasirinkimus mirtingajame gyvenime ir dvasių pasaulyje.

Dvasių pasaulyje liekame iki prikėlimo.

Raštų studijavimas

• Almos 34:34; 40

• Doktrinos ir Sandorų 138

• 1 Petro 3:18–20; 4:6

• Mokytojo 12:7

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Rojus“

Prikėlimas, išgelbėjimas ir išaukštinimas

Prikėlimas

Dievo planas suteikia mums galimybę augti ir gauti amžinąjį gyvenimą. Po laiko, kurį praleisime dvasių pasaulyje, tolesnis mūsų žingsnis pažangos kelyje – prikėlimas.

Prikėlimas – tai pakartotinis mūsų kūno ir dvasios sujungimas. Visi būsime prikelti. Tai tapo įmanoma dėl Gelbėtojo Apmokėjimo ir prisikėlimo. (Žr. Almos 11:42–44.)

Kai prisikelsime, kiekvienas turėsime tobulą fizinį kūną, be skausmų ir ligų. Būsime nemirtingi ir gyvensime amžinai.

Išgelbėjimas

Kadangi visi būsime prikelti, visi būsime išgelbėti nuo fizinės mirties. Ši dovana suteikiama mums dėl Jėzaus Kristaus malonės.

Taip pat galime būti išgelbėti nuo pasekmių, kurių dėl mūsų nuodėmių mums reikalauja teisingumo įstatymas. Ši dovana taip pat galima dėl Jėzaus Kristaus malonės ir nuopelnų, kai atgailaujame. (Žr. Almos 42:13–15, 21–25.)

Išaukštinimas

Išaukštinimas, arba amžinasis gyvenimas, – tai aukščiausia laimės ir šlovės būsena celestialinėje karalystėje. Išaukštinimas yra sąlyginė dovana. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė: „Tos sąlygos apima tikėjimą į Viešpatį, atgailą, krikštą, Šventosios Dvasios gavimą ir išlikimą ištikimam šventyklos apeigoms ir sandoroms“ („Išgelbėjimas ir išaukštinimas“, 2008 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Išaukštinimas reiškia amžiną gyvenimą su Dievu amžinose šeimose. Jis reiškia galimybę pažinti Dievą ir Jėzų Kristų, tapti tokiems kaip Jie ir patirti tą gyvenimą, kuriuo Jie džiaugiasi.

Raštų studijavimas

• 2 Nefio 9:6–7, 13

• Almos 11:42–44; 22:14; 42:13–15, 21–25

• 1 Korintiečiams 15:20–22

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Prikėlimas“

• Gospel Topics, „Resurrection“, „Salvation“

Teismas ir šlovės karalystės

Pastaba. Pirmą kartą mokydami apie šlovės karalystes, mokykite tik pagrindų, pagal žmogaus poreikius ir supratimą.

Kai būsime prikelti, Jėzus Kristus bus mūsų teisingas ir gailestingas teisėjas. Su labai negausiomis išimtimis, visi gausime vietą šlovės karalystėje. Nors visi būsime prikelti, ne visi gausime tokią pat amžinąją šlovę (žr. Doktrinos ir Sandorų 88:22–24, 29–34; 130:20–21; 132:5).

Žmonėms, kurie neturėjo galimybės visiškai suprasti ir laikytis Dievo įstatymų mirtingajame gyvenime, tokia galimybė bus suteikta dvasių pasaulyje. Jėzus kiekvieną žmogų teis pagal jo tikėjimą, darbus, troškimus ir atgailą mirtingajame gyvenime ir dvasių pasaulyje (žr. Doktrinos ir Sandorų 138:32–34, 57–59).

Raštuose mokoma apie celestialinę, terestrialinę ir telestialinę šlovės karalystes. Visos jos yra Dievo meilės, teisingumo ir gailestingumo pasireiškimas.

Tie, kurie naudoja tikėjimą į Kristų, atgailauja dėl savo nuodėmių, priima evangelijos apeigas, laikosi sandorų, priima Šventąją Dvasią ir ištveria iki galo, bus išgelbėti celestialinėje karalystėje. Šioje karalystėje taip pat bus žmonės, kurie neturėjo galimybės priimti evangelijos mirtingajame gyvenime, bet „būtų ją priėmę visa savo širdimi“ ir tai padarė dvasių pasaulyje (Doktrinos ir Sandorų 137:8; taip pat žr. 7-ą eilutę). Vaikai, kurie mirė nesulaukę atsakingumo amžiaus (aštuonerių metų), taip pat bus išgelbėti celestialinėje karalystėje (žr. Doktrinos ir Sandorų 137:10).

Raštuose celestialinė karalystė lyginama su saulės šlove, arba skaistumu. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 76:50–70.)

Garbingai gyvenę žmonės, „kurie kūne nepriėmė Jėzaus liudijimo, bet priėmė jį vėliau“, gaus vietą terestrialinėje karalystėje (Doktrinos ir Sandorų 76:74). Tas pats bus ir tiems, kurie nebuvo narsūs Jėzaus liudytojai. Ši karalystė lyginama su mėnulio šlove. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 76:71–80.)

Tie, kurie pasilieka nuodėmėse ir neatgailauja šiame gyvenime ar nepriima Jėzaus Kristaus evangelijos dvasių pasaulyje, gaus atlygį telestialinėje karalystėje. Ši karalystė lyginama su žvaigždžių šlove. (Žr. Doktrinos ir Sandorų 76:81–86.)

Doktrininė įžvalga. Teismas

Visi žmonės stovės priešais Jėzų Kristų, kad „būtų teisiami pagal savo darbus“ (3 Nefio 27:15; žr. 13–15 eilutes). Viešpats atsižvelgs į kiekvieno žmogaus unikalias aplinkybes, įskaitant jo žinias apie gera ir bloga, evangelijos supratimą, atskaitomybės lygį ir troškimus (žr. Luko 12:47–48; Doktrinos ir Sandorų 137:9).

Kadangi ne iki galo suprantame kitų žmonių aplinkybes, turėtume susilaikyti ir nespręsti, kokią šlovės karalystę jie gaus. Turėtume patys ruoštis susitikti su Viešpačiu ir kviesti kitus daryti tą patį. (Žr. Almos 5:15–19, 33; Moronio 10:32; Dallin H. Oaks, „‘Judge Not’ and Judging“, Ensign, Aug. 1999, 6–13.)

Raštų studijavimas

• 2 Nefio 9:15

• Mozijo 3:24

• 3 Nefio 27:14–16

• Doktrinos ir Sandorų 76:50–113; 88:20–32; 137:7–10

• Jono 14:2

• Romiečiams 14:10

• 1 Korintiečiams 15:40–41

• 2 Korintiečiams 12:2

Sužinokite daugiau apie šį principą

• Raštų rodyklė, „Teisti, teismas“, „Šlovės laipsniai“

Trumpos ar vidutinės pamokos planelis

Toliau pateikiamas planelis, kaip galėtumėte mokyti, turėdami mažai laiko. Vadovaudamiesi šiuo planeliu pasirinkite vieną ar daugiau principų mokyti. Doktrininis kiekvieno iš šių principų pagrindas pateiktas ankstesniame poskyryje.

Mokydami užduokite klausimus ir klausykitės. Kvieskite žmones taip, kad padėtumėte jiems mokytis, kaip artintis prie Dievo. Svarbu pakviesti asmenį vėl su jumis susitikti. Pamokos trukmė priklausys nuo jūsų užduodamų klausimų ir to, kaip klausysitės atsakymų.

Ko galėtumėte mokyti žmones per 3–10 minučių

• Visi esame dvasiniai Dievo vaikai. Esame Jo šeimos nariai. Jis pažįsta ir myli kiekvieną iš mūsų.

• Dievas parūpino planą mūsų laimei ir pažangai šiame gyvenime ir amžinybėje.

• Pagal Dievo planą, mums reikėjo ateiti į žemę, kad gautume fizinius kūnus, mokytumės ir augtume.

• Jėzus Kristus yra Dievo plano šerdis. Jis amžinąjį gyvenimą padaro mums įmanomą.

• Dievo vadovaujamas Jėzus sukūrė žemę.

• Mūsų patirtys žemėje skirtos padėti mums pasiruošti grįžti Dievo akivaizdon.

• Visi mes nusidedame ir visi mirsime. Kadangi mus myli, Dievas siuntė savo Sūnų, Jėzų Kristų, į žemę, kad išpirktų mus iš nuodėmės ir mirties pančių.

• Viskas, kas gyvenime yra neteisinga, gali būti ištaisyta per Jėzaus Kristaus Apmokėjimą.

• Kai mūsų fizinis kūnas miršta, mūsų dvasia gyvena toliau. Galiausiai visi būsime prikelti. Tai reiškia, kad kiekvieno žmogaus dvasia ir kūnas vėl susijungs ir visi gyvensime amžinai turėdami tobulą, prikeltą kūną.

• Kai būsime prikelti, Jėzus Kristus bus mūsų teisėjas. Su labai negausiomis išimtimis, visi Dievo vaikai gaus vietą šlovės karalystėje. Jei esame ištikimi, galime grįžti gyventi Dievo akivaizdoje.