Kas aš esu?

Jūs esate Dievo vaikas

Tai, kaip save identifikuojate, laikui bėgant gali keistis, bet pirmiausia ir svarbiausia – jūs esate mylimas Dievo vaikas. Jis yra jūsų dvasios Tėvas (žr. Skaičių 16:22; 27:16; Hebrajams 12:9).

Mūsų mirtingajame gyvenime mums gali būti priskirta arba mes patys prisiskiriame sau daug etikečių. Kai kurios etiketės nusako gyvenimo stadijos ryšius, o kitos etiketės gali atspindėti fizinius duomenis, tokios kaip „aukštas“, „žema“, „brunetas“, „beplaukis“ arba „raudonplaukė“.

Etiketės turi galią. Prezidentas Tomas S. Monsonas apibūdino savo su etikečių galia susijusią patirtį:

„Kartais miestams ar šalims būna priskirtos ypatingos tapatybės etiketės. Toks buvo šaltas ir labai senas miestas rytinėje Kanados dalyje. Misionieriai pavadino jį „Uolėtuoju Kingstonu“. Per šešis metus ten Bažnyčioje tebuvo vienas atsivertusysis, nors visą tą laikotarpį ten be paliovos buvo siunčiami misionieriai. Kingstone niekas nesikrikštijo. […]

Kai aš meldžiausi ir mąsčiau apie šią liūdną dilemą, nes mano, kaip misijos prezidento, pareiga tuomet buvo melstis ir mąstyti apie tokius dalykus, mano žmona atkreipė mano dėmesį į ištrauką iš knygos A Child’s Story of the Prophet Brigham Young, kurią parašė Deta Petersen Nyli (Salt Lake City: Deseret News Press, 1959, p. 36). Ji garsiai perskaitė, kaip šaltą snieguotą dieną į Kingstoną, Ontarijuje, įžengė Brigamas Jangas. Jis darbavosi ten apie trisdešimt dienų ir pakrikštijo keturiasdešimt penkias sielas. Čia slypėjo atsakymas. Jeigu misionierius Brigamas Jangas galėjo nuimti tokį derlių, tai taip pat galėjo padaryti šių laikų misionieriai.

Nepateikdamas paaiškinimo, aš atšaukiau misionierius iš Kingstono, kad nesėkmės ciklas būtų nutrauktas. Tada patyliukais pasklido žinia: „Greitai misionieriškam darbui bus atvertas naujas miestas, netgi tas miestas, kur Brigamas Jangas misionieriavo ir per trisdešimt dienų pakrikštijo keturiasdešimt penkis asmenis.“ Misionieriai spėliojo, kokia tai vietovė. Jų kassavaitiniuose laiškuose buvo prašymai paskirti į tą Šangri-lą. Praėjo daugiau laiko. Tada keturi rūpestingai parinkti misionieriai – du iš jų nauji, du iš jų patyrę – buvo išrinkti šiam didžiam nuotykiui. Mažo skyriaus nariai prisiekė padėti. Misionieriai prisiekė pašvęsti save šiam tikslui. Viešpats pagerbė abu pažadus.

Per tris mėnesius Kingstonas tapo produktyviausiu miestu Kanados misijoje. Pilki smiltainio akmens pastatai vis dar stovėjo, miestas neatrodė kitaip, gyventojų skaičius nepasikeitė. Pasikeitė požiūris. Abejonės etiketę pakeitė tikėjimo etiketė“ (“Labels,” Ensign, Nov. 1983, 19–20).

Gyvenimui slenkant, mūsų tapatybės aspektai keisis. Neišvengiamai keisimės nuo jaunų iki senų. Mūsų požiūriai gali pasikeisti ir kartu su tais požiūriais galime pakeisti savo ryšius.

Mūsų tapatybė gali kisti, bet yra vienas to, kas esame, aspektas, kuris amžinai pastovus: visada būsime Dievo vaikai.

Tapatybė ir etiketės

Turėtume būti atsargūs, priskirdami sau etiketes. Etiketės turėtų būti suteikiamos rūpestingai ir su Šventosios Dvasios pagalba. Etiketės gali paveikti tai, ką galvojame apie save ir kaip kiti elgiasi su mumis, ir gali išplėsti arba riboti mūsų gebėjimą laikytis mūsų Dievo laimės plano. Etiketės gali paveikti mūsų tikslus, mūsų tapatybės suvokimą ir žmones, kuriuos vadiname draugais. Jei etiketės trukdo mūsų amžinam tobulėjimui, galime nuspręsti jas pakeisti. Prezidentas Dalinas H. Ouksas paaiškino:

„Manau, kad teisinga manyti, jog kai kurie žmonės potraukio tos pačios lyties asmenims jausmus laiko jų egzistenciją apibūdinančiu faktu. […] Mes turime teisę rinktis, kokie bruožai mus charakterizuoja; jie nėra primetami.

Pagrindinis mus visus apibūdinantis faktas yra tai, kad mes esme Dangiškųjų Tėvų vaikai, šioje žemėje gimę su tikslu ir įgimtu dievišku likimu. Kai bet kuri sąvoka, kokia ji bebūtų, pastoja kelią tam pagrindiniam mus apibūdinančiam faktui, ji tampa destruktyvi ir mus nuveda klaidingu keliu“ (interview with Elder Dallin H. Oaks and Elder Lance B. Wickman: “Same-Gender Attraction” [2006]).

Jei asmuo patiria potraukį tos pačios lyties asmenims, jis gali rinktis, ar naudotis lytinės tapatybės etikete. Savęs identifikavimas gėjumi ar lesbiete neprieštarauja Bažnyčios taisyklėms ar doktrinai; tačiau tai gali nepageidaujamai atsiliepti tam, kaip su asmeniu elgiamasi. Joks tikras Kristaus pasekėjas neturi teisės nustoti mylėjęs dėl to, kad jūs nusprendėte save taip identifikuoti.

Prezidentas Raselas M. Nelsonas mums priminė: „Vieną dieną jūsų paklaus, ar priėmėte Kristaus vardą ir ar tai sandorai buvote ištikimi“ (“Identity, Priority, and Blessings,” Ensign, Aug. 2001, 10).

Kaip išreiškė Paulius: „Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi. Nebėra nei žydo, nei graiko; nebėra nei vergo, nei laisvojo; nebėra nei vyro, nei moters: visi esate viena Kristuje Jėzuje!“ (Galatams 3:27–28).

Vieną dieną šios trumpos mirtingojo gyvenimo kelionės pabaigoje grįšime į savo Dangiškųjų Gimdytojų akivaizdą. Vieną dieną visas etiketes praris amžina mūsų, kaip Dievo vaikų, tapatybė.