1 Ir buvo taip, jog Jėzus įsakė savo mokiniams, kad jie atneštų jam šiek tiek duonos ir vyno.

2 Ir kol jie buvo išėję duonos ir vyno, jis įsakė miniai atsisėsti ant žemės.

3 Ir kada mokiniai atėjo su duona ir vynu, jis paėmė duonos ir sulaužė, ir palaimino ją; ir davė mokiniams ir įsakė valgyti.

4 Ir kai jie suvalgė ir prisipildė, jis įsakė, kad šie duotų miniai.

5 Ir kai minia suvalgė ir prisipildė, jis tarė mokiniams: Štai, vienas iš jūsų bus paskirtas, ir jam aš duosiu galią, tad jis laužys duoną, laimins ją ir duos mano bažnyčios žmonėms, visiems tiems, kurie įtikės ir bus pakrikštyti mano vardu.

6 Ir tai jūs visuomet stengsitės daryti taip, kaip aš dariau, būtent taip, kaip aš laužiau duoną, ją palaiminau ir daviau jums.

7 Ir tai darysite mano kūnui, kurį jums parodžiau, atminti. Ir tai bus liudijimas Tėvui, kad visuomet prisimenate mane. Ir jeigu jūs visuomet mane prisiminsite, mano Dvasia bus su jumis.

8 Ir buvo taip, kad pasakęs šiuos žodžius, jis įsakė savo mokiniams paimti ir gerti vyno iš taurės, ir taip pat kad šie duotų miniai jo gerti.

9 Ir buvo taip, kad jie taip ir padarė; ir išgėrė jo ir prisipildė; ir davė miniai, ir šie išgėrė ir prisipildė.

10 Ir kada mokiniai tai padarė, Jėzus tarė jiems: Palaiminti jūs dėl to, ką padarėte, nes tai yra mano įsakymų įvykdymas, ir tai liudija Tėvui, jog norite vykdyti tai, ką esu jums įsakęs.

11 Ir tai jūs visuomet darysite tiems, kurie atgailauja ir yra pakrikštyti mano vardu; ir jūs tai darysite mano kraujui, kurį aš praliejau dėl jūsų, atminti, kad galėtumėte paliudyti Tėvui, jog visuomet prisimenate mane. Ir jeigu visuomet prisiminsite mane, mano Dvasia bus su jumis.

12 Ir aš įsakau jums daryti tai. Ir jeigu visuomet tai darysite, palaiminti jūs, nes esate pastatyti ant mano uolos.

13 Bet kas iš jūsų darys daugiau ar mažiau negu tai, tie pastatyti ne ant mano uolos, bet pastatyti ant smėlio pagrindo; ir kada prapliups liūtys ir tvanai užeis, ir vėjai pūs ir daužysis į juos, jie sugrius, ir pragaro vartai atviri, pasiruošę juos priimti.

14 Todėl palaiminti esate, jeigu laikysitės mano įsakymų, kuriuos Tėvas įsakė man perduoti jums.

15 Iš tiesų, iš tiesų sakau jums: privalote nuolat budėti ir melstis, kad kartais jūsų nesugundytų velnias ir nenusivestų nelaisvėn.

16 Ir kaip aš meldžiausi tarp jūsų, lygiai taip jūs melsitės mano bažnyčioje, tarp mano žmonių, kurie atgailauja ir yra pakrikštyti mano vardu. Štai aš esu šviesa; aš daviau jums pavyzdį.

17 Ir buvo taip, kad, pasakęs šiuos žodžius savo mokiniams, Jėzus vėl atsigręžė į minią ir tarė jiems:

18 Štai, iš tiesų, iš tiesų sakau jums: privalote nuolat budėti ir melstis, kad nepatektumėte į pagundą; nes Šėtonas trokšta užvaldyti jus, idant galėtų sijoti jus kaip kviečius.

19 Todėl privalote visuomet melstis Tėvui mano vardu;

20 ir ko tik prašysite Tėvą mano vardu, kas teisinga, tikėdami, kad gausite, štai, tai bus jums duota.

21 Melskitės savo šeimose Tėvui, visuomet mano vardu, kad jūsų žmonos ir jūsų vaikai būtų palaiminti.

22 Ir štai, jūs dažnai susirinksite; ir niekam nedrausite ateiti pas jus, kai susirinksite, bet leisite, kad jie ateitų pas jus, ir nedrausite jiems;

23 bet melsitės už juos, ir neišmesite jų lauk; ir jei bus taip, kad jie dažnai ateis pas jus, melsitės už juos Tėvui mano vardu.

24 Todėl pakelkite savo šviesą, kad ji šviestų pasauliui. Štai aš esu ta šviesa, kurią jūs turite pakelti – tai, ką matėte mane darant. Štai, matėte, kad aš meldžiausi Tėvui, ir jūs visi buvote liudininkai.

25 Ir jūs matote, kad nė vienam iš jūsų aš neįsakiau pasitraukti, bet užuot taip daręs, įsakiau ateiti pas mane, kad galėtumėte paliesti ir pamatyti; lygiai taip jūs darykite pasauliui; ir kas tik sulaužo šitą įsakymą, leidžiasi nuvedamas į pagundą.

26 Ir dabar buvo taip, kad, pasakęs šiuos žodžius, Jėzus vėl nukreipė savo akis į mokinius, kuriuos išsirinko, ir tarė jiems:

27 Štai, iš tiesų, iš tiesų sakau jums: aš duodu jums kitą įsakymą ir tada turiu eiti pas savo Tėvą, kad įvykdyčiau kitus įsakymus, kuriuos jis davė man.

28 Ir dabar, štai tas įsakymas, kurį duodu jums: niekam sąmoningai neleiskite valgyti mano kūno ir kraujo nevertai, kada tai pateiksite;

29 nes kas valgo ir geria mano kūną ir kraują nevertai, tas valgo ir geria pasmerkimą savo sielai; todėl jei žinote, kad žmogus nevertas valgyti ir gerti mano kūno ir kraujo, jūs uždrausite jam.

30 Tačiau jūs neišmesite jo iš savo tarpo, bet tarnausite jam ir melsitės už jį savo Tėvui mano vardu; ir jei bus taip, kad jis atgailaus ir bus pakrikštytas mano vardu, tada jūs priimsite jį ir pateiksite jam mano kūno ir kraujo.

31 Bet jeigu jis neatgailaus, jis nebus priskaičiuotas prie mano žmonių, idant nesunaikintų mano žmonių, nes štai aš pažįstu savo avis ir jos yra suskaičiuotos.

32 Tačiau jūs neišmesite jo iš savo sinagogų ar savo garbinimo vietų, nes tokiam jūs ir toliau tarnausite; nes nežinote, ar jie sugrįš, atgailaus ir ateis pas mane visa širdimi, ir aš juos išgydysiu; ir jūs būsite jų išgelbėjimo priemonė.

33 Todėl vykdykite šiuos žodžius, kuriuos aš įsakiau jums, kad nepatektumėte į pasmerkimą; nes vargas tam, kurį Tėvas pasmerkia.

34 Ir aš duodu jums šituos įsakymus, kadangi tarp jūsų būdavo ginčai. Ir palaiminti esate, jeigu tarp jūsų nėra ginčų.

35 O dabar aš einu pas Tėvą, kadangi jūsų labui man būtina eiti pas Tėvą.

36 Ir buvo taip, kad baigęs sakyti šiuos žodžius, Jėzus ranka palietė mokinius, kuriuos išsirinko, vieną po kito, būtent kol palietė juos visus, ir paliesdamas kalbėjo jiems.

37 Ir minia negirdėjo žodžių, kuriuos jis kalbėjo, todėl jie nepaliudijo; bet mokiniai paliudijo, kad jis davė jiems galią suteikti Šventąją Dvasią. Ir aš vėliau parodysiu jums, kad šitas liudijimas yra tikras.

38 Ir buvo taip, kad Jėzui juos visus palietus, užėjo debesis ir uždengė minią, tad jie negalėjo matyti Jėzaus.

39 Ir kol jie buvo uždengti, jis pasišalino nuo jų ir pakilo į dangų. Ir mokiniai matė ir paliudijo, kad jis vėl pakilo į dangų.