93 Skyrius
Apreiškimas, duotas per pranašą Džozefą Smitą Kirtlande, Ohajo valst., 1833 m. gegužės 6 d. (History of the Church, 1:343–346).
1–5 Visi, kurie yra ištikimi, matys Viešpatį; 6–18 Jonas paliudijo, kad Dievo Sūnus ėjo iš malonės į malonę, kol gavo Tėvo šlovės pilnatvę; 19–20 Ištikimi žmonės, eidami iš malonės į malonę, taip pat įgis jo pilnatvės; 21–22 Tie, kurie yra atgimę per Kristų, yra Pirmagimio Bažnyčia; 23–28 Kristus įgijo visos tiesos pilnatvę, ir žmogus per paklusnumą gali pasiekti tą patį; 29–32 Pradžioje žmogus buvo su Dievu; 33–35 Dalelės yra amžinos, ir žmogus džiaugsmo pilnatvę gali gauti prisikėlime; 36–37 Dievo šlovė yra sąmonė; 38–40 Kristaus išpirkimo dėka vaikai nekalti prieš Dievą; 41–53 Vadovaujantiems broliams įsakyta įvesti tvarką savo šeimose.
1 Iš tiesų, taip sako Viešpats: Bus taip, kad kiekviena siela, kuri atsisako savo nuodėmių ir ateina pas mane, ir šaukiasi mano vardo, ir paklūsta mano balsui, ir laikosi mano įsakymų, matys mano veidą ir žinos, kad aš esu;
2 ir kad aš esu tikroji šviesa, kuri apšviečia kiekvieną žmogų, ateinantį į pasaulį;
3 ir kad aš esu Tėve ir Tėvas manyje, ir Tėvas ir aš esame viena –
4 Tėvas, kadangi jis davė man savo pilnatvės, ir Sūnus, kadangi aš buvau pasaulyje ir kūną padariau savo palapine, ir gyvenau tarp žmonių sūnų.
5 Aš buvau pasaulyje ir gavau iš savo Tėvo, ir jo darbai buvo aiškiai apreikšti.
6 Ir Jonas matė ir paliudijo apie mano šlovės pilnatvę, ir Jono metraščio pilnatvė bus apreikšta vėliau.
7 Ir jis paliudijo, sakydamas: Aš mačiau jo šlovę, kad jis buvo pradžioje, prieš pasaulio buvimą;
8 taigi, pradžioje buvo Žodis, nes jis buvo Žodis, būtent išgelbėjimo pasiuntinys –
9 pasaulio šviesa ir Išpirkėjas; tiesos Dvasia, kuris atėjo į pasaulį, nes pasaulis buvo jo sutvertas, ir jame buvo žmonių gyvybė ir šviesa.
10 pasauliai buvo jo sutverti; žmonės buvo jo sutverti; viskas buvo sutverta jo, ir per jį, ir iš jo.
11 Ir aš, Jonas, liudiju, jog mačiau jo šlovę, kaip šlovę Tėvo Viengimio, pilno malonės ir tiesos, būtent tiesos Dvasią, kuris atėjo ir gyveno kūne, ir gyveno tarp mūsų.
12 Ir aš, Jonas, mačiau, kad jis iš pradžių negavo pilnatvės, bet gavo malonę už malonę;
13 ir iš pradžių jis negavo pilnatvės, bet vis ėjo iš malonės į malonę, kol gavo pilnatvę;
14 ir taip jis buvo pavadintas Dievo Sūnumi, kadangi iš pradžių jis negavo pilnatvės.
15 Ir aš, Jonas, liudiju: ir štai dangūs atsivėrė, ir Šventoji Dvasia nusileido ant jo balandžio pavidalu ir nutūpė ant jo, ir iš dangaus suskambėjo balsas, sakantis: Tai mano mylimasis Sūnus.
16 Ir aš, Jonas, liudiju, kad jis gavo Tėvo šlovės pilnatvę;
17 ir jis gavo visą galią tiek danguje, tiek ir žemėje, ir Tėvo šlovė buvo su juo, nes jis gyveno jame.
18 Ir bus taip, kad jei būsite ištikimi, jūs gausite Jono metraščio pilnatvę.
19 Aš pateikiu jums šiuos žodžius, idant suprastumėte ir žinotumėte, kaip garbinti, ir žinotumėte, ką garbinate, kad galėtumėte ateiti pas Tėvą mano vardu ir tinkamu metu gautumėte jo pilnatvę.
20 Nes jei laikotės mano įsakymų, jūs gausite jo pilnatvės ir būsite pašlovinti manimi, kaip aš Tėvu; todėl aš sakau jums: gausite malonę už malonę.
21 Ir dabar, iš tiesų sakau jums: pradžioje aš buvau su Tėvu ir esu Pirmagimis;
22 ir visi tie, kurie per mane atgimė, yra mano šlovės dalininkai bei Pirmagimio bažnyčia.
23 Pradžioje jūs taip pat buvote su Tėvu – Dvasia, būtent tiesos Dvasia;
24 ir tiesa yra pažinimas apie dalykus – kokie jie yra ir kokie jie buvo, ir kokie jie bus;
25 ir kas tik yra daugiau ar mažiau nei tai, yra dvasia to nelabojo, kuris buvo melagis nuo pradžios.
26 Tiesos Dvasia yra iš Dievo. Aš esu tiesos Dvasia, ir Jonas paliudijo apie mane, sakydamas: Jis gavo tiesos pilnatvę, taip, būtent visos tiesos.
27 Ir nė vienas žmogus negauna pilnatvės, jeigu jis nesilaiko jo įsakymų.
28 Tas, kuris laikosi jo įsakymų, gauna tiesą ir šviesą, kol jis pašlovinamas tiesa ir žino viską.
29 Žmogus pradžioje taip pat buvo su Dievu. Sąmonė, arba tiesos šviesa, nebuvo, iš tikrųjų nė negali būti, sukurta ar sutverta.
30 Visa tiesa yra nepriklausoma toje aplinkoje, kurioje Dievas ją patalpino, kad veiktų savarankiškai, kaip ir visa sąmonė; kitaip nėra egzistencijos.
31 Štai, čia glūdi žmogaus valios laisvė ir čia glūdi žmogaus pasmerkimas; kadangi tai, kas buvo nuo pradžios, jiems yra aiškiai apreikšta, ir jie nepriima šviesos.
32 Ir kiekvienas žmogus, kurio dvasia nepriima šviesos, užsitraukia pasmerkimą.
33 Nes žmogus yra dvasia. Dalelės yra amžinos, ir dvasia, ir dalelė, neišskiriamai sujungtos, gauna džiaugsmo pilnatvę;
34 o kada jos atskirtos, žmogus negali gauti džiaugsmo pilnatvės.
35 Dalelės yra Dievo palapinė; taip, žmogus yra Dievo palapinė, būtent šventyklos; ir jei kuri šventykla yra suteršta, Dievas sunaikins tą šventyklą.
36 Dievo šlovė yra sąmonė, arba, kitais žodžiais, šviesa ir tiesa.
37 Šviesa ir tiesa palieka tą piktąjį.
38 Kiekvieno žmogaus dvasia pradžioje buvo nekalta; ir, Dievui išpirkus žmogų iš nuopolio, žmonės vėl atsidūrė kūdikystės būsenoje, nekalti prieš Dievą.
39 Ir tas nelabasis ateina ir atima iš žmonių vaikų šviesą ir tiesą per nepaklusnumą ir dėl jų tėvų tradicijos.
40 Bet aš įsakiau jums auginti savo vaikus šviesoje ir tiesoje.
41 Bet iš tiesų sakau tau, mano tarne Frederikai G. Viljamsai: šis pasmerkimas tebėra ant tavęs;
42 tu nemokei savo vaikų šviesos ir tiesos, pagal įsakymus; ir tas nelabasis vis dar turi galią tau, ir tai yra tavo suspaudimo priežastis.
43 Ir dabar aš duodu tau įsakymą – jei nori būti išvaduotas: įvesi tvarką savo namuose, nes daug kas netvarkoje tavo namuose.
44 Iš tiesų sakau savo tarnui Sidniui Rigdonui, kad kai kuriuose dalykuose jis nesilaikė įsakymų, susijusių su jo vaikais; todėl pirmiausia įvesk tvarką savo namuose.
45 Iš tiesų sakau savo tarnui Džozefui Smitui jaunesniajam, – arba, kitais žodžiais, vadinsiu jus draugais, nes esate mano draugai ir turėsite paveldą su manimi, –
46 aš pavadinau jus tarnais dėl pasaulio, ir jūs esate jų tarnai dėl manęs –
47 ir dabar, iš tiesų sakau Džozefui Smitui jaunesniajam: tu nesilaikei įsakymų, ir turi stovėti papeiktas priešais Viešpatį;
48 tavo šeima turi atgailauti ir atsisakyti kai kurių dalykų, ir kreipti daugiau dėmesio į tavo žodžius, arba jie bus pajudinti iš savo vietos.
49 Ką sakau vienam, sakau visiems; visada melskis, kad tas nelabasis neturėtų galios tavyje ir nepajudintų tavęs iš tavo vietos.
50 Mano tarnas Njuelas K. Vitnis, mano bažnyčios vyskupas, taip pat turi būti sudrausmintas ir turi įvesti tvarką savo šeimoje, ir žiūrėti, kad jie būtų stropesni ir rūpestingesni namuose, ir visada melstųsi, arba jie bus pajudinti iš savo vietos.
51 Dabar, aš sakau jums, mano draugai: tegul mano tarnas Sidnis Rigdonas leidžiasi kelionėn ir paskuba, ir taip pat skelbia Viešpaties malonės metus ir išgelbėjimo evangeliją, kaip aš jam duosiu prabilti; ir per jūsų sutartinę tikėjimo maldą aš jį palaikysiu.
52 Ir tegul mano tarnai Džozefas Smitas jaunesnysis ir Frederikas G. Viljamsas taip pat paskuba, ir jiems bus duota, būtent pagal tikėjimo maldą; ir kiek laikysitės mano žodžių, tiek nebūsite sutriuškinti nei šiame, nei ateinančiame pasaulyje.
53 Ir iš tiesų sakau jums, kad tai mano valia, kad paskubėtumėte versti mano Raštus ir įgyti žinių apie istoriją ir apie šalis, ir apie karalystes, apie Dievo ir žmogaus įstatymus; ir visa tai – dėl Sionės išgelbėjimo. Amen.