25 Ir Melchizedekas pakėlė balsą ir palaimino Abramą.

26 Dabar, Melchizedekas buvo tikėjimo vyras, kuris vykdė teisumą; ir būdamas vaikas jis bijojo Dievo ir užčiaupė liūtų nasrus, ir užgesino ugnies šėlsmą.

27 Ir taip, būdamas Dievo patvirtintas, jis buvo įšventintas aukštuoju kunigu pagal sandoros, kurią Dievas sudarė su Henochu, tvarką,

28 tai yra pagal Dievo Sūnaus tvarką; ši tvarka radosi ne iš vyro ir ne iš vyro valios; ir ne iš tėvo ar motinos; ir ne iš dienų pradžios ar metų pabaigos; bet iš Dievo;

29 ir ji buvo perduota vyrams, jam pačiam pašaukus balsu, pagal jo paties valią, visiems, kurie įtikėjo jo vardą.

30 Nes Dievas pats pažadėjo Henochui ir jo sėklai, su priesaika, kad kiekvienas, kuris įšventintas pagal šią tvarką ir pašaukimą, turės galią tikėjimu perskelti kalnus, perskirti jūras, išdžiovinti vandenis, pasukti jų tėkmę;

31 sustabdyti tautų armijas, perskirti žemę, nutraukti bet kokius pančius, stovėti Dievo akivaizdoje; viską daryti pagal jo valią, pagal jo įsakymą, pajungti kunigaikštystes ir galias; ir tai – pagal Dievo Sūnaus, kuris buvo dar prieš pasaulio įkūrimą, valią.

32 Ir žmonės, turintys šį tikėjimą, atėję į šią Dievo tvarką, buvo perkelti ir paimti į dangų.

33 Ir dabar, Melchizedekas buvo šitos tvarkos kunigas; todėl jis pasiekė ramybę Saleme ir buvo pavadintas ramybės kunigaikščiu.

34 Ir jo žmonės vykdė teisumą ir pelnė dangų, ir siekė Henocho miesto, kurį anksčiau Dievas pasiėmė, atskirdamas jį nuo žemės, pasilaikydamas jį paskutinėms dienoms, arba pasaulio pabaigai;

35 ir pasakė, ir prisiekė su priesaika, kad dangūs ir žemė sueis daiktan; ir Dievo sūnūs turės būti išmėginti lyg ugnimi.

36 Ir šitas Melchizedekas, taip įtvirtinęs teisumą, savo žmonių buvo pavadintas dangaus karaliumi, arba, kitais žodžiais, ramybės karaliumi.

37 Ir jis pakėlė balsą ir palaimino Abramą, būdamas aukštasis kunigas ir Dievo sandėlio valdytojas;

38 tas, kurį Dievas paskyrė priimti dešimtines vargšams.

39 Todėl Abramas mokėjo jam dešimtines nuo visko, ką turėjo, nuo visų savo turimų turtų, kurių Dievas buvo jam davęs daugiau, negu jam reikėjo.

40 Ir buvo taip, kad Dievas palaimino Abramą ir davė jam turtus ir garbę, ir žemes kaip amžiną nuosavybę pagal sandorą, kurią jis sudarė, ir pagal palaiminimą, kuriuo Melchizedekas jį palaimino.