9 Ir Abramas tarė: Viešpatie Dieve, kaip tu duosi man šitą žemę kaip amžiną paveldą?

10 Ir Viešpats tarė: Argi aš nepajėgus duoti ją tau, net jei būtum miręs?

11 Ir tu turėsi ją, net jei mirtum, nes ateina diena, kai gyvens Žmogaus Sūnus. Bet kaipgi jis gali gyventi, jei nenumiršta? Pirma jis turi būti atgaivintas.

12 Ir buvo taip, kad Abramas pažvelgė ir pamatė Žmogaus Sūnaus dienas, ir buvo patenkintas, ir jo siela rado atilsį, ir jis patikėjo Viešpačiu; ir Viešpats įskaitė jam tai teisumu.