DžSV Pradžios 17:3–7, 11–12 (palyginkite Pradžios 17:3–12)
(Dievas įsteigė su Abraomu apipjaustymo sandorą. Abraomui apreiškiamas krikšto nuostatas ir vaikų amžius, kada jie tampa atsakingi.)
3 Ir buvo taip, kad Abramas puolė veidu žemėn ir šaukėsi Viešpaties vardo.
4 Ir Dievas kalbėjo su juo, sakydamas: Mano žmonės nuklydo nuo mano priesakų ir nesilaikė mano nuostatų, kuriuos daviau jų tėvams,
5 ir jie nesilaikė mano patepimo ir palaidojimo, arba krikšto, kurį jiems įsakiau,
6 bet nusigręžė nuo įsakymo ir ėmėsi vaikų apiplovimo ir kraujo šlakstymo,
7 ir pasakė, kad teisiojo Abelio kraujas buvo pralietas už nuodėmes; ir nepažino, kaip jie atsakingi priešais mane.
11 Ir aš įsteigsiu su tavimi apipjaustymo sandorą, ir tai bus mano sandora tarp manęs ir tavęs bei tavo sėklos po tavęs per jų kartas, kad per amžius žinotum, kad vaikai neatsakingi priešais mane, kol jiems sueina aštuoneri metai.
12 Ir tu laikysiesi visų mano sandorų, kurias sudariau su tavo tėvais; ir tu laikysiesi įsakymų, kuriuos tau daviau savo paties burna, ir aš būsiu Dievas tau ir tavo sėklai po tavęs.
DžSV Pradžios 17:23 (palyginkite Pradžios 17:17)
(Abraomas džiaugėsi, kai buvo išpranašautas Izaoko gimimas.)
23 Tada Abraomas puolė veidu žemėn ir džiūgavo, ir sakė savo širdyje: Vaikelis gims tam, kuris yra šimto metų, ir Sara, kuri yra devyniasdešimties, pagimdys.