Draugas draugui
Atgailos liftas
Kai buvau vienuolikos, mano šeima gyveno 12-os aukštų pastate Honkonge. Kasdien po mokyklos įbėgdavau į šį pastatą ir liftu pakildavau iki mūsų buto.
Vieną dieną įėjęs į liftą, paspaudžiau visus mygtukus taip, kad jie įsižiebė. Dabar liftas turėjo sustoti kiekviename aukšte. Durys ėmė vertis, bet staiga kažkas kyštelėjo ranką ir atidarė duris. Tai buvo viena iš mano kaimynių, kuri gyveno aukščiau. Ji nieko nesakė dėl šviečiančių mygtukų, bet aš jaudinausi. Atrodė, kad nusigauti iki namų užtruks amžinybę!
Be abejo, liftas sustodavo kiekviename aukšte, palaukdavo, o tada kildavo toliau. Vos tik durys atsidarė mano aukšte, aš išlėkiau. Namus pasiekiau išpiltas prakaito, nes bėgau labai greitai!
Vos man įėjus į vidų, suskambo telefonas. Tai buvo kaimynė iš lifto. Aš taip jaudinausi laukdamas, kol mama padės telefono ragelį.
Padėjusi telefono ragelį mama paklausė: „Ar tai tu paspaudei visus lifto mygtukus?“
Negalėjau meluoti mamai. „Taip“, – patvirtinau.
Mama nusišypsojo. „Gerai, eikime į viršų ir pasikalbėkime su mūsų kaimyne.“
Drauge užlipome laiptais į kitą aukštą. Paspaudžiau durų skambutį ir kaimynė atėjo prie durų. Nuleidęs galvą pasakiau, jog atsiprašau už tai, kad paspaudžiau visus mygtukus. Pažadėjau niekada taip nebedaryti.
Kaimynė buvo atlaidi. Ji tarė: „Jei niekada taip nebedarysi, tada, manau, viskas gerai.“
Pasakęs jai, kad apgailestauju, pasijutau gerai. Ir niekada daugiau nebespaudžiau visų lifto mygtukų.
Ši patirtis padėjo man išmokti atgailos. Žinojau, kad pasielgiau neteisingai. Aš apgailestavau ir paprašiau atleidimo. Ir niekada taip nebesielgiau. Tada pasijutau laimingas! Atgaila ir jums gali atnešti laimę.