Pagalba kitiems ir Šventoji Dvasia
Galite jausti Šventąją Dvasią dar iki krikšto.
Matėjas su tėčiu drauge ėjo link jų šeimai priklausančio vaisių prekybos kioskelio. Paskui juos sekė Matėjo šuo Dzeusas.
„Ar paklausei vyskupą dėl mano krikšto?“ – paklausė Matėjas. Jam jau buvo aštuoneri, bet dėl pandemijos jis dar nebuvo pakrikštytas.
„Jis pasakė, kad tu negalėsi krikštytis šį mėnesį, – atsakė tėtis. – Galbūt kitą mėnesį.“
„Supratau.“ Matėjas paniuro. Jis tikrai norėjo krikštytis ir gauti Šventosios Dvasios dovaną. Tačiau atrodė, kad tai niekada neįvyks!
Tėtis atrakino kioskelį. Matėjas padėjo išnešti apelsinų, citrinų, mangų ir bananų dėžes. Tada jis padėjo sudėti vaisius į lentynas.
Dirbdamas Matėjas toliau galvojo apie Šventąją Dvasią. „Kaip jaučiame Šventąją Dvasią?“ – paklausė jis.
„Šventoji Dvasia guodžia mane, kai man liūdna, – pasakė tėtis. – Ir padeda jaustis gerai, kai kam nors pagelbėju.“
„Laukiu nesulaukiu krikšto, kai ir aš galėsiu pajusti Šventąją Dvasią!“
„Dar iki krikšto ir patvirtinimo, gali jausti, Šventąją Dvasią, – pasakė tėtis. – Gali jausi, kaip Ji guodžia jau dabar. Pavyzdžiui, kai meldiesi arba padarai kam nors kažką gero. O tada, kai būsi patvirtintas, su tavimi Šventoji Dvasia galės būti visada.“
Matėjas pamąstė. Ar jis jau yra jautęs Šventąją Dvasią?
Netrukus jie iškrovė visas dėžes. „Ar pasiruošęs padėti Souzų šeimai?“ – paklausė tėtis.
Matėjas linktelėjo. Ponas ir ponia Souzos sunkiai vaikščiojo. Todėl Matėjas už juos ėjo į turgų. Kartais jis padėdavo jiems atlikti namų ūkio darbus.
Matėjas su Dzeusu atėjo prie Souzų namų. Ponia Souza iš verandos pamojavo jiems ranka. „Labas rytas!
Ar jums reikia šiandien nupirkti produktų?“ – paklausė Matėjas.
„Taip. Man reikia duonos, bulvių ir jautienos.“ Ponia Souza atskaičiavo šiek tiek monetų. „To turėtų pakakti.“
Matėjas paėmė pinigus. Prie durų jis pamatė šiukšlių maišą. „Ar galėčiau už jus išnešti šiukšles?“ – paklausė jis.
„Taip. Ačiū tau!“ – atsakė ponia Souza.
Matėjas išnešė šiukšles, o po to nupirko maisto. Jis mąstė apie visa tai, ką atliko tą rytą. Padėjo tėčiui vaisių kioskelyje. Padėjo Souzoms nupirkti maisto. Ir tikrai jautė gerą jausmą. Jis jautė Šventąją Dvasią, kaip tėtis ir sakė!
Matėjas vylėsi, kad nebereikės daugiau laukti ir jis galės pasikrikštyti. Jis norėjo, kad Šventoji Dvasia būtų su juo visą laiką!
Karolinos Farijas iliustracija