Pionieriai kiekvienoje žemėje
Harietė sutinka misionierius
Ar ji galės vėl būti su tėčiu?
Harietė žiūrėjo į tėčio nuotrauką ant sienos. Po jo mirties praėjo aštuoni mėnesiai. Ji svarstė, ar kada nors vėl jį pamatys. Ji jo labai ilgėjosi.
Tuk, tuk, tuk.
Harietė atvėrė savo mažo buto duris. Prie durų stovėjo du vaikinai.
„Guten Tag! Sveiki! Esame Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios misionieriai. Norėtume su jūsų šeima pakalbėti apie Jėzų Kristų.“
Harietė nusišypsojo. Kai kas jų žodžiuose padėjo jai pajusti gerą jausmą. „Paklausiu Mutti (mamos).“
Harietė susirado Mutti. Ji pasakė: „Prie durų misionieriai. Jie nori su mumis pasikalbėti apie Jėzų.“
Mutti susiraukė. „Pasakyk jiems, kad neturime laiko.“
„Bet jie atrodo tokie mieli, – pasakė Harietė. – Tai neužtruks.“
Mutti pažvelgė į laikrodį. „Gerai. Kelioms minutėms.“
Misionieriai įėjo vidun ir kalbėjosi su Mutti, Hariete ir Harietės sesute Karmen. Jie joms papasakojo apie Jėzų ir knygą, kuri vadinasi das Buch Mormon, Mormono Knyga. Jie davė Harietės šeimai skaityti vieną egzempliorių.
„Manau, galiu paskaityti kelis puslapius“, – pasakė Mutti atversdama knygą. Per kitas kelias dienas Mutti vis skaitė ir skaitė. Kai kurias dalis ji skaitė garsiai Harietei ir Karmen.
Norėčiau, kad tėtis galėtų ją skaityti. Jam jį tikrai patiktų, – pagalvojo Harietė.
Sugrįžę misionieriai mokė apie Dievo planą. „Prieš gimdami gyvenome su Dievu. Į žemę atėjome mokytis ir tapti tokie kaip Jis. Po mirties galime vėl būti su Juo.“
O kaip dėl tėčio? – paklausė Harietė.
Misionierius pažvelgė į Harietę. „Dėl to, kad Jėzus mirė ir prisikėlė, su savo šeima galime būti per amžius. Net su mirusiais artimaisiais.“
Harietė pajuto užplūdusią viltį. Ji vėl galės būti su tėčiu! Mutti taip pat plačiai šypsojosi – pirmą kartą per ilgą laikotarpį.
Harietė, Mutti ir Karmen toliau mokėsi iš misionierių. Jos nuėjo į bažnyčią. Harietė susidraugavo su maloniu berniuku vardu Dyteris.
Dabar Harietės bute jautėsi šviesa kiekviename kambaryje. Netrukus Harietė ir jos šeima nusprendė krikštytis.
Vakare prieš krikštą Harietė su Mutti ir Karmen atsiklaupė melstis. „Dangiškasis Tėve, – meldėsi Harietė, – esame labai dėkingos už misionierius, už Evangeliją ir už savo šeimą. Laukiame nesulaukiame savo krikšto.“
Atvėrusi akis Harietė pažvelgė į tėčio nuotrauką ir nusišypsojo. Ji nekantraudama laukė, kol vėl kada nors galės jį pamatyti.
Vokietijoje yra dvi šventyklos.
Vieną trečdalį Vokietijos dengia miškai.
Vokietija turi sienas su devyniomis šalimis.
Užaugusi Harietė ištekėjo už to malonaus berniuko vardu Dyteris.
Dabar Dyteris yra vienas iš apaštalų – vyresnysis Dyteris F. Uchtdorfas!
Vyresnysis Uchtdorfas sako, kad Harietė yra „[jo] gyvenimo šviesa“.
Džiovanio Abei iliustracijos.