„Atsakymas Oliveriui“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. sausis, p. 12–13.
Ateik ir sek paskui mane
Atsakymas Oliveriui
Oliveris Kauderis gyveno Džozefo Vyresniojo ir Liusės Mak Smitų namuose, kol mokytojavo mokykloje netoli jų ūkio.
Oliveris išgirdo apie jų sūnų Džozefą ir auksines plokšteles. Jis panoro sužinoti daugiau.
Oliveris troško sužinoti, kaip Dievas suteikė Džozefui galią išversti aukso plokšteles.
Noriu prisidėti prie vertimo.
Kai baigsis mokslo metai, eisiu ir padėsiu Džozefui.
Turi melstis ir paklausti Viešpaties, ar tai geras sprendimas.
Tą vakarą Oliveris pasimeldė ir paklausė Viešpaties, ką turėtų daryti.
Oliveris jautė ramybę, kai meldėsi, kad sužinotų, ar padėti Džozefui versti.
Netrukus jis išvyko susitikti su Džozefu Smitu. Jis keliavo su Džozefo broliu Samueliu.
Džozefai, atvykau padėti. Galiu būti tavo raštininkas.
Ačiū. Esu dėkingas už tavo pagalbą.
Džozefas ir Oliveris pradėjo versti. Ši patirtis sužavėjo Oliverį, tačiau jis vis tiek turėjo klausimų.
Vieną dieną Džozefas gavo apreiškimą Oliveriui ir priminė jam atsakymą į jo maldą.
„Iš tiesų, iš tiesų sakau tau: jei nori papildomo liudijimo, atsimink tą naktį, kada šaukeisi manęs savo širdimi, kad galėtum žinoti tiesą apie šiuos dalykus.
Argi aš nekalbėjau ramybės tavo protui tuo klausimu? Kokį didesnį liudijimą tu gali gauti, nei liudijimą iš Dievo?“1
Meldžiausi, kad sužinočiau, ar turėčiau ateiti ir padėti tau, ir pajutau ramybę. Niekas negalėjo žinoti apie tai, tik Dievas.
Oliveris tvirtai įsitikino, kad šis darbas yra tikras. Juodu su Džozefu baigė vertimą, kuris tapo Mormono Knyga.