„Džozefas Smitas – mano pranašas“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. sausis, p. 8–11.
Ateik ir sek paskui mane
Džozefas Smitas – mano pranašas
Jis taip pat ir jūsų pranašas. Kad labiau tai pajaustumėte, šiais metais galite studijuoti jo mokymus.
Man labai įstrigo tai, ką prezidentas Raselas M. Nelsonas pasakė per 2020 m. balandžio visuotinę konferenciją: „Nesvarbu, kur ir kokiomis sąlygomis gyvenate, Viešpats Jėzus Kristus yra jūsų Gelbėtojas, o Dievo pranašas Džozefas Smitas yra jūsų pranašas“ (Jo klausyk, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).
Nuo pat jaunystės būtent tai ir jaučiau – Džozefas Smitas yra mano pranašas. Labiau nei kas kitas, šis sugrąžinimo pranašas man padėjo pažinti Jėzų Kristų ir Jo Evangeliją. Studijavau Doktrinoje ir Sandorose užrašytus apreiškimus. O kai buvau paauglys, tėtis man davė pranašo Džozefo Smito mokymų knygą, ir aš tiesiog ją „prarijau“. Tų mokymų studijavimas tapo didžiausiu mano liudijimo apie atkurtą Evangeliją pamato bloku.
Nuo tada galvojau: kas būtent Džozefo Smito mokymuose man padarė tokį įspūdį? Kas paskatino Dvasią taip stipriai liudyti man apie jų tikrumą? Sakyčiau, tai buvo trys dalykai: 1) jis žinojo tai, ką žinojo, ir drąsiai tai išsakė; 2) jis mokėjo aiškiai paaiškinti per apreiškimą sužinotas tiesas; 3) jo charakteris ir asmenybė visada buvo išskirtiniai.
Jis žinojo tai, ką žinojo, ir drąsiai tai išsakė
Nuo pat Pirmojo regėjimo Džozefas Smitas susidūrė su persekiojimais dėl to, kad pasakojo tai, ką sužinojo per apreiškimą. Ir jis žinojo, kad negali išsižadėti savo žodžių: „Kodėl mane persekiojate už tiesą? Aš tikrai mačiau regėjimą; ir kas aš toks, kad galėčiau priešintis Dievui, arba kodėl pasaulis nori priversti mane paneigti tai, ką tikrai mačiau? Nes aš mačiau regėjimą; aš žinojau tai, ir aš žinojau, kad tai žino Dievas, ir aš negalėčiau to paneigti, nė nedrįsčiau to padaryti“ (Džozefo Smito – Istorijos 1:25).
Net žinodamas, kad tuo jis užsitrauks daugiau persekiojimų ir neapykantos, Džozefas Smitas drąsiai skelbė tiesas, kurių visą likusį gyvenimą mokėsi iš Dievo.
Pavyzdys
Nors dauguma krikščioniškojo pasaulio žmonių tikėjo, kad žmogų Dievas sukūrė iš nieko, Džozefas Smitas užtikrintai mokė kai ko kito:
„Žmogus pradžioje taip pat buvo su Dievu. Sąmonė, arba tiesos šviesa, nebuvo, iš tikrųjų nė negali būti, sukurta ar sutverta“ (Doktrinos ir Sandorų 93:29).
„Siel[a] – žmogaus prot[as] – nemirting[a] dvasi[a]. Iš kur ji kilusi? Visi mokslo vyrai ir teologijos profesoriai sako, jog pradžioje ją sukūrė Dievas; bet yra ne taip: pati ta idėja, mano supratimu, sumenkina žmogų. Aš netikiu ta doktrina; aš žinau geresnę. Klausykitės jos, visi pasaulio pakraščiai; nes Dievas man tai pasakė; ir jei netikite manimi, tai nepadaro tiesos negaliojančia“ (Bažnyčios prezidentų mokymai. Džozefas Smitas (2010), p. 201).
Jis aiškiai paaiškino tiesas
Džozefas Smitas kartais užsimindavo, kad žino daug daugiau Dievo paslapčių, nei galėtų pasidalyti su pasauliu. Tačiau mokydamas jis gebėjo Dievo tiesas pateikti aiškiai ir paprastai.
Pavyzdys
Per Pirmąjį regėjimą Džozefas Smitas sužinojo daug tiesų apie Dievo, Amžinojo Tėvo, prigimtį. Ir savo mokymuose jis paaiškino šių tiesų svarbą. Pavyzdžiui, Jis sakė:
„Nesuprasdami Dievo būdo, žmonės nesupranta savęs“ (Džozefo Smito mokymai, p. 39). Tai gana aiškus teiginys, kuris paliečia pačią esmę, kas yra Dievas, kas esame mes, kokie mūsų santykiai su Juo ir koks mūsų potencialas.
Jis tai patvirtino šiuo teiginiu: „Kadaise ir pats Dievas buvo toks, kaip mes dabar, ir yra išaukštintas žmogus“ (Džozefo Smito mokymai, p. 40). Tai dar aiškiau.
Ir tada jis mokė: „Pats Dievas, būdamas dvasių ir šlovės aplinkoje, kadangi buvo sąmoningesnis, matė, jog dera įvesti įstatymus, pagal kuriuos likusieji turėtų privilegiją tobulėti iki Jo lygio“ (Džozefo Smito mokymai, p. 202). Taip Džozefas Smitas pasakė tai, kas yra Dangiškojo Tėvo plano pagrindas: Dangiškasis Tėvas nori, kad taptume tokie kaip Jis.
Jo išskirtinis charakteris ir asmenybė
Tai, kaip Džozefas Smitas kalbėjo, leidžia mums suprasti, kas jis buvo ir koks buvo, kaip asmenybė ir kaip pranašas. Tai svarbu, nes suprasdami žmones lengviau suprantame jų idėjas. Džozefo asmenybė išryškėja jo mokymuose.
Pavyzdys
Nors Džozefas Smitas buvo linksmas iš prigimties (žr. Džozefas Smitas – istorija 1:28), kai reikėjo daryti tai, ką liepė Viešpats, jis į tai nežiūrėjo atsainiai. Jis iš patirties žinojo, kokia gali būti tokių įsakymų vengimo pasekmė (žr., pavyzdžiui, Doktrinos ir Sandorų 3:4–9). Mane intriguoja toks prigimtinio linksmumo ir rimtos mokinystės mišinys – pats asmeniškai su tuo tapatinuosi.
Galiausiai Džozefui Smitui, kaip sugrąžinimo pranašui, buvo įsakyta mokyti Dievo apreikštų tiesų, dauguma kurių visiems buvo naujos. Džozefas turėjo mėginti padėti žmonėms sužinoti šias naujas tiesas. Bet kartais jis nusivildavo. Kartą jis pasakė:
„Buvo labai sunku ką nors įdėti į šios kartos žmonių galvas. Tai tas pats, kaip kukurūzų paplotėliu vietoj pleišto ir moliūgu vietoj kūjo skaldyti šakotus kelmus. Netgi šventiesiems sunku suprasti“ (Džozefo Smito mokymai, p. 498).
Džozefui Smitui tai buvo sunki užduotis. Turėjo būti tiek daug visko, ką jis norėjo, kad žmonės žinotų ir suprastų, ir priimtų, ir pagal tai gyventų, – bet jie tiesiog to nedarė. Tačiau paprasta gyvenimo devyniolikto amžiaus JAV analogija piešia linksmą paveikslą ir leidžia mums žvilgtelėti į Džozefo Smito asmenybę.
Daug kitų Džozefo Smito asmenybės bruožų atsispindi jo mokymuose. Pavyzdžiui, jo meilė draugams: „Mano širdis mylės tuos ir mano rankos dirbs dėl tų, kurie myli mane ir pluša dėl manęs; visada būsiu ištikimas savo draugams“ (Džozefo Smito mokymai, p. 444).
Ir jo gerumas ir dosnumas: Kartą, kai vyrai pasakė, kaip gailisi vyro, kurio namai sudegė, Džozefas iškart pasakė: „Man to brolio gaila už penkis dolerius; kiek jums visiems jo gaila?“ (Džozefo Smito mokymai, p. 442)
Dar yra jo meilė šeimai, principingumas, nuolankumas, pasitikėjimas, teisingumas ir sąžiningumas, tikėjimas išbandymų ir kančių metu. Visa tai buvo rodoma šalia amžinųjų tiesų ir principų, kuriais jis siūlė vadovautis.
Jis yra mano pranašas
Žinoma, Džozefas Smitas šiais laikais vis dar puolamas ir kritikuojamas. Bet, jis sakė: „Niekada jums nesakiau, kad esu tobulas; bet apreiškimuose, kurių mokiau, nėra klaidos“ (Džozefo Smito mokymai, p. 500). Galime tvirtai liudyti, kad jis išties buvo pranašas. Man lengva liudyti apie Džozefą Smitą – ne todėl, kad būtų lengva atsakyti į visus klausimus, kuriuos žmonės gali užduoti apie jį, bet todėl, kad studijavau jo apreiškimus ir pranašiškus mokymus ir jaučiau, kaip Šventoji Dvasia liudija, kad jie yra tikri. Kaip kartą pats Džozefas pasakė:
„Galiu ragauti amžinojo gyvenimo principų, galite ir jūs. Jie man duoti Jėzaus Kristaus apreiškimais; ir žinau, jog kada sakau jums šiuos amžinojo gyvenimo žodžius, kaip jie duoti man, jūs ragaujate juos, ir žinau, jog tikite jais. Jūs sakote, kad medus yra saldus. Tą patį sakau ir aš. Taip pat galiu ragauti amžinojo gyvenimo dvasios. Žinau, kad ji yra gera; ir kai pasakoju jums apie dalykus, kuriuos gavau Šventosios Dvasios įkvėpimu, jūsų pareiga priimti juos kaip saldžius ir džiaugtis vis labiau ir labiau“ (Džozefo Smito mokymai, p. 502).
Ragavau tą saldų skonį. Juo su manimi pasidalijo mano pranašas Džozefas Smitas. Ir, kaip sakė prezidentas Nelsonas, jis taip pat jūsų pranašas. Šiais metais programoje Ateik ir sek paskui mane galite rimtai studijuoti jo gyvenimą ir mokymus. Tada galite liudyti apie saldžias tiesas, kurias jis padėjo jums ragauti.