„Dvasios kalbos mokymasis“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. sausis, p. 16–18.
Ateik ir sek paskui mane
Dvasios kalbos mokymasis
Apreiškimas tai tarsi kalba, kurią kiekvienas turime išmokti.
Iliustravo Maiklas Mulanas
Išmokti naują kalbą gali būti sunku. Jei kada nors mokykloje mokėtės kalbos ar bandėte ją išmokti savarankiškai, galbūt tai žinote iš patirties! Tai reikalauja sunkaus darbo ir atsidavimo. Misijoje išmokau ispanų kalbą, kuri iš pradžių buvo sunki, bet galų gale, padedant Dvasiai, aš ją prisijaukinau.
Man patinka apie apreiškimą galvoti kaip apie tam tikrą kalbą – Dvasios kalbą, – kurią mums kiekvienam reikia išmokti per gyvenimą. Prezidentas Raselas M. Nelsonas sakė: „Ateinančiomis dienomis bus neįmanoma dvasiškai išgyventi be vedančios, nukreipiančios, guodžiančios ir nuolatinės Šventosios Dvasios įtakos.“1
Kai pagalvoji, naujos kalbos mokymasis ir Dvasios kalbos mokymasis turi daug bendro. Pažvelkite į šiuos panašumus – jie tikrai gali padėti jums daugiau sužinoti apie tai, kaip gauti apreiškimą Dvasios kalba.
Mokymosi metodai
Kai pirmą kartą mokomės naujos kalbos, kad pradėtų sektis, skirtingiems žmonėms tinka skirtingi metodai. Mokantis ispanų kalbos man asmeniškai labai padėjo gramatikos mokymasis ir konspektavimas. Kiti misionieriai teikė pirmenybę kalbėjimui su savo porininku. Vienas būdas gali padėti daugiau nei kitas – atraskite, kas jums labiausiai tinka.
Taip pat mes ne visi vienodai jaučiame ir girdime Dvasią. Pavyzdžiui, mano mama. Vaikystėje sunerimau, kad negaliu jausti Dvasios, nes niekada negaudavau nurodymų taip, kaip juos gaudavo ji. Ji visada apibūdindavo Dvasios raginimus, kaip mintyse girdimus žodžius. Man niekada taip nenutikdavo, todėl maniau, kad tiesiog negaliu jausti Dvasios. Tačiau laikui bėgant sužinojau, kad Dvasia su manimi bendrauja daugiausia per jausmus ar įspūdžius, o ne per žodžius. Su mano apreiškimų patirtimi paprastai yra susiję ramybės, džiaugsmo ir meilės jausmai.
Kaip ir mokymosi metodai, vienas būdas jausti Dvasią nėra geresnis už kitą. Visi esame skirtingi, todėl Dvasia su kiekvienu bendrauja skirtingai. Iš Doktrinos ir Sandorų sužinome apie įvairius būdus, kaip Dvasia gali su mumis kalbėti. Ji gali apšviesti mums protą, kalbėti ramybę mūsų protui, pasakyti mūsų prote ir mūsų širdyje arba apsigyventi mūsų širdyje, padėti pajusti, kad tai teisinga, bei daugeliu kitų būdų (žr. Doktrinos ir Sandorų 6:15, 23; 8:2; 9:8).
Studijuodami Raštus ir mėgindami klausytis Dvasios, galime atpažinti, kaip Ji kalba su mumis.
Prašykite pagalbos
Kai mokaisi kalbos, gali būti tikrai naudinga paprašyti pagalbos to, kuris ją moka. Knygos ir kiti šaltiniai neabejotinai padeda, tačiau pažangą pagreitina pokalbiai su kuo nors, kas žino kalbą.
Siekdami daugiau sužinoti apie Dvasią, galime sulaukti papildomos pagalbos, jei paklausime žmonių, kuriais pasitikime, – šeimos narių, vadovų ar draugų – kaip jie tai daro. Bet svarbiausia prašyti Dangiškojo Tėvo. Galime Jo paprašyti, pavyzdžiui, daugiau galimybių išgirsti Dvasią ar pagalbos suprasti, kada sulaukiame jos raginimų. Jei esame nuolankūs, prašome Jo padėti ir tikime, kad Jis padės mums išmokti jausti Dvasią, Jis mums padės.
Užsirašykite
Kai mokaisi kalbos, gali būti labai naudinga užsirašyti. Kasdien nešiodavausi mažą užrašų knygelę, kad užsirašyčiau naujus išgirstus žodžius, ir kiekvieną vakarą bandžiau rašyti dienoraštį ispanų kalba, kad turėčiau daugiau progų mokytis. Tobulai visko neprisiminsime, todėl užrašai leidžia mums sugrįžti ir pakartoti.
Vadovai kvietė mus užsirašinėti dvasinius įspūdžius, kad jų nepamirštume.2 Tokie užrašai gali mums padėti mokantis jausti Dvasią keliais būdais: 1) Tai gali padėti mums vėliau atsiminti patirtus raginimus ir jausmus. Galbūt praeities raginimai padės jums ateityje arba tiesiog primins, kad Dvasia iš tikrųjų kalbėjo su jumis. 2) Tai taip pat puikus būdas atsiminti, kaip praeityje jautėte Dvasią, kad galėtumėte lengviau ją atpažinti ateityje. Taip galite pradėti geriau atpažinti Dvasią.
Nenustokite bandyti
Ir paskutinis, bet ne mažiau svarbus dalykas – nepasiduokite. Net jei turite kalbų dovaną, labai tikėtina, kad per naktį neišmoksite kalbos tobulai. Kai toliau bandysite ir stengsitės, galiausiai pasiseks, tačiau turite tikėti ir išlikti atkaklūs.
Kad išmoktume priimti apreiškimą ir gyventi darnoje su Dvasia iš tikrųjų reikia viso gyvenimo pastangų. Esu tikras, jei paklaustumėte savo tėvų ar Bažnyčios vadovų, jie atsakytų, kad jie vis dar to mokosi. Taigi nereikia nusivilti, jei atrodo, kad tai užtruks, – jūs ne vieni! Mums visiems reikia laiko, kad išmoktume naują kalbą. Taigi būkite kantrūs, stenkitės, ir Viešpats padės jums išmokti Dvasios kalbą.