„Grybų stipendija“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. sausis, p. 6–7.
Grybų stipendija
Ko galime pasimokyti iš ko nors tokio bjauraus kaip grybai?
Džiulijos Jelou iliustracija
Nemėgstu grybų Tas kvapas ir tekstūra – man jie visai nepatinka! Bet mano tėvai pradėjo auginti grybus, kai buvau vaikas, todėl juos valgydavome kiekvieną dieną. Nuimant derlių vėlais vakarais padėdavau tėvams. Turėjau pasverti po 200 g grybų, supakuoti juos į maišelį ir užsandarinti pakuotę. Pamenu, kaip būdavo smagu kalbėtis su šeima. Tai buvo beveik tas pats, kaip rengti šeimos namų vakarą kiekvieną dieną.
Tai taip pat suteikė šeimai pajamų, todėl turėjome padėti. Bet buvo ir dvi neigiamos pusės: Pirma, tuo metu, kai turėjome dirbti, vykdavo viena iš mano mėgstamų televizijos laidų, tad negalėjau jos žiūrėti. Ir antra, baigus darbą, mano rankos būdavo juodos nuo grybų, ir tą juodumą ir kvapą buvo sunku pašalinti net plaunant rankas su muilu. Kai buvau vaikas, kartais skųsdavausi, kodėl turiu tiek daug padėti kiekvieną dieną.
Kurį laiką iš grybų gerai uždirbdavome, tačiau ilgainiui kainos krito, nes augo grybų augintojų skaičius, ir mano tėvai nustojo auginti grybus. Maniau, kad jie nustojo auginti tik todėl, kad krito kainos, tačiau baigusi koledžą sužinojau faktą, kuris mane nustebino.
Tėvai pradėjo auginti grybus, kad sutaupytų mano ir mano brolių studijoms koledže. Jie nustojo tai daryti tik todėl, kad sukaupė užsibrėžtą sumą. Kai tai sužinojau, man buvo gėda, kad kadaise skundžiausi. Nežinojau, kad uždirbau savo būsimoms koledžo išlaidoms. Be to, mano šeima man padėjo!
Daugybę kartų skundžiausi nežinodama, kad grybus auginome kaupdami lėšas mano pačios išsimokslinimui. Skundžiausi kaip Lamanas ir Lemuelis iš 1 Nefio 2:12: „Ir taip Lamanas ir Lemuelis […] murmėjo, kadangi nesuprato to Dievo, kuris juos sukūrė, reikalų.“ Aš taip džiaugiuosi, kad Viešpats mane gerai pažįsta ir palaimino, nepaisydamas mano skundų.
Nemanau, kad kada nors pamėgsiu valgyti grybus. Bet jei nebūtų grybų, aš iš tikrųjų truputį liūdėčiau, nes neturėčiau galimybės prisiminti tų su šeima patirtų išgyvenimų. Dėl jų išmokau vertinti savo palaiminimus, pasitikėti Viešpaties planu ir nesiskųsti! Taigi, nors ir nemėgstu grybų, dabar esu už juos dėkinga. Jie man yra svarbus simbolis, padedantis atsiminti šeimos ryšius.
Autorė gyvena Šinagavos mieste, Japonijoje.