„Saitai“, Jaunimo stiprybės vardan, 2021 m. liepa, vidinė priekinio viršelio pusė.
Saitai
Orinas S.
17 m., Britų Kolumbija, Kanada
Kristinos Smit fotografija
Mano šeima leidosi į kelionę burlaiviu ir daugiau nei tris savaites nematė žemės. Po pirmų dviejų savaičių mus užklupo beprotiška audra. Vėjas nutraukė bures, o bangos trankėsi į denį, visiškai panardindamos laivo priekį. Be to, mes beveik neturėjome geriamojo vandens – taigi, net ir išgyvenę audrą, vis tiek turėjome dėl ko nerimauti.
Visi susispraudėme vienintelėje sausoje valties dalyje ir beveik valandą meldėmės. Nežinojau, ar išgyvensime naktį, bet žinojau, kad ir kas nutiktų, būsiu su savo šeima, nes buvome kartu užantspauduoti.
Baigę melstis pamatėme, kad vėjas nuščiuvo ir bangos ėmė mažėti. Netrukus po to pradėjo lyti, nors toje vandenyno dalyje lyja itin retai. Naudodami brezentą pripildėme bakus ir stebuklingai gavome pakankamai vandens kelionei užbaigti.
Ta patirtis parodė, kokia galinga gali būti malda ir kaip Dangiškasis Tėvas mumis rūpinasi. Prisimindamas tą audrą, žinau, kad Evangelija yra tikra.