2010–2019
Npaj rau tus Tswv Txoj Kev Rov Qab Los
Plaub Hlis Ntuj xyoo 2019 lub Tuam Rooj Sab Laj


Npaj rau tus Tswv Txoj Kev Rov Qab Los

Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg muaj hwj chim thiab raug txib los npaj kev tos rau tus Tswv txoj Kev Rov Qab Los Zaum Thib Ob.

Ob lim tiam tom ntej, ces peb yuav ua koob tsheej nco txog hnub Easter. Txoj Kev Sawv Rov Los qhia tseeb hais tias Yexus Khetos los saum ntuj los thiab yeej muaj Vajtswv Leej Txiv. Peb tej kev xav tig mus rau tus Cawm Seej, thiab peb ntsuam xav txog “Nws lub neej uas piv tsis tau rau lwm tus li thiab tej txiaj ntsim uas los ntawm Nws txoj kev theej peb lub txhoj” Kuv cia siab hais tias peb yuav xav txog Nws txoj kev rov qab los thaum “Nws yuav los ua cov Vaj Ntxwv tus Vaj Ntxwv thiab cov Tswv tus Tswv.”

Tsis ntev tas los lawm hauv Buenos Aires, Argentina teb, kuv koom cov thawj coj ntawm ntau txoj kev teev ntuj hauv ib lub rooj sab laj. Lawv sawv daws yeej hlub neeg ntiaj teb kawg nkaus li. Lawv lub hom phiaj yog kom pab cov uas nyuaj siab thiab pab tib neeg los kov yeej kev tsim txom thiab kev txom nyem. Kuv tau xav txog lub Koom Txoos no ntau txoj kev pab tib neeg uas raug txom nyem lawm, kuj muaj tej qhov uas peb tseem koom tes nrog ntau txoj kev teev ntuj uas koom lub rooj sab laj ntawd. Kuv tau muaj kev ris txiaj heev rau cov mej zeej hauv Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg uas ua siab los pab nyiaj txiag peb thiaj pab tau tib neeg li Yexus yuav pab.

Lub sij hawm ntawd, tus Vaj Ntsuj Plig Dawb Huv qhia ob qho tseeb rau kuv. Qhov thib ib, txoj kev txhawb pab tib neeg kom lawv tau tej yam uas sab cev nqaij daim tawv xav tau yog ib yam tseem ceeb uas peb yuav tsum pab tauj mus ntxiv. Qhov thib ob yog ib yam uas kuv tsis tau xav txog tiam sis kuv tau hnov tseeb tseeb. Twb yog li no: ntau tshaj tso yus tej kev xav tseg es pab lwm tus xwb, nws yog qhov uas yuav pab npaj lub ntiaj teb tos txais tus Tswv Yexus Khetos thaum Nws rov Qab Los Zaum Thib Ob.

Thaum Nws los, tsis yog hais tias kev tsim txom thiab kev tsis ncaj yuav tsawg zuj zus, tiam sis tej ntawd yuav ploj mus kiag:

“Tus hma yuav los nrog tus me nyuam yaj nyob, thiab tus tsov txaij yuav pw nrog tus me nyuam tshis, thiab tus thav nyuj thiab tej thav tsov ntxhuav thiab tej nyuj twm uas rog ua ib ke; thiab ib tug me nyuam yaus yuav coj lawv kev. …

“Lawv yuav tsis tom mob los sis tsis ua kom puas tsuaj, nyob tag nrho saum kuv lub roob dawb huv, vim kev paub tus Tswv yuav nrov mus thoob plaws hauv lub ntiaj teb no, ib yam li cov dej npog puv nkaus hiav txwv.”

Tsis yog hais tias kev pluag thiab kev nyuaj siab yuav tsawg zuj zus xwb, tiam sis tej ntawd yuav ploj mus kiag:

“Lawv yuav tsis tshaib tsis nqhis; nag yuav tsis ntub thiab tshav ntuj yuav tsis kub lawv li lawm.

“Rau qhov tus me nyuam Yaj uas sawv ntawm lub zwm txwv yuav yug lawv thiab coj lawv mus haus tej qhov dej txhawv uas cawm neeg txoj sia: Thiab Vajtswv yuav so lawv tej kua muag huv tib si mus.”

Twb yuav muab kev mob thiab kev tu siab vim muaj kev tuag tso pov tseg:

“Thaum hnub ntawd ib tug me nyuam mos liab yuav tsis tuag mus txog thaum nws laus; thiab nws lub neej yuav kav ntev npaum li ib tsob ntoo;

“Thiab thaum nws tuag nws yuav tsis tsaug zog, los yog hais tias nws yuav tsis raug muab faus hauv av, tiam sis nws lub cev yuav hloov hlo, thiab yuav mus saum ntuj, thiab nws yuav so muaj yeeb koob.”

Ces yog li ntawd, cia peb ua txhua yam peb ua tau pab ntaus kev nyuaj siab thiab kev kho siab, thiab cia peb haj yam rau siab ntso npaj rau hnub uas tsis muaj kev mob thiab kev phem ntxiv mus, thaum uas “Khetos [yuav] los ua tus coj kav hauv lub ntiaj teb; thiab … lub ntiaj teb yuav yug dua tshiab thiab txais lub yeeb koob zoo tshaj plaws.” Yuav yog hnub rau kev txhiv dim thiab kev txiav txim. Tus Npisov hauv Durham, Dr. N. T. Wright, twb piav zoo zoo txog Khetos txoj Kev Txheej Txhoj, Kev Sawv Rov Los, thiab Kev Txiav Txim uas yuav kov yeej kev tsis txim lij thiab kom txhua yam muaj kab muaj kev.

Nws hais tias: “Vajtswv twb teem ib hnub tseg uas nws yuav xaiv ib tug txiv neej los txiav txim ncaj rau lub ntiaj teb—thiab nws qhia rau neeg ntiaj teb paub tseeb hais tias nws tau tsa tus txiv neej no sawv hauv qhov tuag rov qab los lawm. Tej lus tseeb txog Yexus ntawm Naxales, thiab txog qhov uas nws tau sawv hauv qhov tuag rov qab los, yeej ua lub hauv paus rau lus tseeb uas qhia hais tias yeej tsis yog lam tau lam muaj lub ntiaj teb no. Tsis yog kev kub kev ntxhov; hais tias thaum peb tab tom ua ncaj ncees peb lam tawm tsam qhov tsaus ntuj xwb, tsis yog peb sim txhawb nqa ib lub tsev uas yeej yuav vau, los sis sim kho ib lub tsheb uas twb puas tas lawm. Thaum Vajtswv tsa Yexus ntawm qhov tuag rov qab los, qhov ntawd twb yog ib qho me ais tiam sis tiag tiag yog qhov tseem ceeb tshaj plaws hauv ntiaj teb no, qhov ntawv pauv los ua ib lub me nyuam noob, [lub] noob … rau kev cia siab tag nrho. Vajtswv tshaj tawm, muaj hwj chim zis hais tias, Yexus ntawm Naxales yog tus Mexiyas tiag tiag. … Zaj xov tu siab tshaj plaws yog qhov uas, [Yexus] kiag raug kev tsim txom thiab kev txiav txim tsis ncaj, nws los txog qhov chaw uas ua lub cim hom rau tej kev tsim txom thiab tej kev tsis ncaj hauv tib neeg zaj liv xwm, nws tau los ris tej kev kub ntxhov, kev tsaus ntuj, kev tsim txom, kev tsis ncaj, hauv nws tus kheej, thiab tau kov yeej tej hwj chim ntawd huv tib si.”

Thaum kuv nyob hauv ib lub rooj sab laj nram Buenos Aires uas puag tas kuv tham txog, tus Ntsuj Plig qhia tseeb tseeb rau kuv tias Yexus Khetos Lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg muaj hwj chim thiab raug txib los npaj kev tos rau tus Tswv txoj Kev Rov Qab Los Zaum Thib Ob; muaj tseeb tiag, twb muab txum txim rov qab los xwv kom lub koom txoos ua tau txoj hauj lwm ntawd. Nej nrhiav puas tau lwm haiv neeg uas zoo siab hlo tshaj tawm hais tias nov yog “lub caij nyoog tso txoj cai uas muaj txhij txhua” uas Vajtswv tau txib kom “sau txhua yam los ua ib ke rau Khetos ua tus thawj”?Yog tias nej tsis pom hais tias peb lub koom txoos tab tom sim ua txhua yam tsav rau cov neeg uas ciaj thiab cov ua tuag kom npaj rau hnub ntawd; yog tias nej tsis pom hais tias lub koom txoos no siv sij hawm thiab nyiaj txiag ntau los muab txhua yam sib sau ua ke thiab npaj ib haiv neeg uas ua raws li tej kev khi lus kom npaj tos txais tus Tswv, ces kuv xav tias nej yuav tsis nrhiav pom nyob qhov twg hlo li.

Thaum hais lus rau lub Koom Txoos hauv xyoo 1831, tus Tswv tshaj tawm hais tias:

“Tus Tswv muab cov yawm sij ntawm Vajtswv lub nceeg vaj cob rau neeg nyob hauv ntiaj teb, thiab txij ntawd mus txoj moo zoo yuav dov mus kom thoob rau ntiaj teb. …

“Cia li thov tus Tswv, kom nws lub nceeg vaj yuav ri mus rau hauv ntiaj teb, kom tej neeg nyob haud yuav txais tau nws lub nceeg vaj, thiab npaj rau tej hnub yuav los, thaum uas Neeg Leej Tub yuav los saum ntuj ceeb tsheej los, nws lub yeeb koob ci ntsa iab ib puag ncig, los cuag Vajtswv lub nceeg vaj uas tsa rau hauv lub ntiaj teb.”

Ces nim no peb yuav ua li cas thiaj npaj tau rau hnub ntawd? Peb npaj tau peb tus kheej ua ib haiv neeg; peb sau tau tus Tswv cov neeg ua ke ua neeg khi lus; thiab peb muaj cuab kav muab kev cawm dim los raws li “cog tseg rau leej txiv,” uas yog peb cov poj koob yawm txwv. Yauv tsum ua txhua yam no kom yuav luag tiav tas ua ntej tus Tswv rov qab los.

Qhov thib ib, thiab ib yam tseem ceeb tshaj plaws rau tus Tswv txoj kev rov qab los, twb yog qhov uas yuav tsum muaj ib haiv neeg hauv ntiaj teb uas npaj tos txais yuav Nws thaum Nws los. Nws hais tias cov neeg uas tseem nyob hauv ntiaj teb thaum hnub ntawd, “txij ntawm cov yau dua ntais mus txog cov hlob tshaj plaws, … yuav muaj puv npo txoj kev paub txog tus Tswv, thiab yuav pom tim ntsej tim muag, thiab yuav tsa lawv lub suab, thiab nrog lub suab ua ke lawv yuav hu zaj nkauj tshiab no, hais tias: Tus Tswv tau rov qab coj Xi-oos los. … Tus Tswv tau sau txhua yam los ua ke. Tus Tswv tau coj Xi-oos los puag sab saud los. Tus Tswv tau coj Xi-oos tawm hauv av los.”

Yav thaum ub, Vajtswv tau coj lub nroog Xi-oos uas ncaj ncees mus cuag Nws saum ntuj. Qhov fab ntxeev, yog thaum hnub nyoog kawg lub nroog Xi-oos tshiab yuav tos txais tus Tswv thaum Nws rov qab los. Xi-oos yeej yog cov neeg uas muaj lub siab huv huv, ib haiv neeg uas koom tib lub siab lub ntsws, uas ua neeg ncaj ncees tsis muaj neeg pluag hlo li. Tus Yaj Saub Yauxej Xamiv hais tias, “Peb lub hom phiaj tseem ceeb tshaj yog kev txhim tsa Xi-oos.” Peb txhim tsa Xi-oos hauv peb tej vaj tej tsev, tej pawg ntseeg, ces ntseeg, thiab ceg txheem ntseeg thaum peb sib koom siab, ua neeg zoo li Vajtswv, thiab muaj kev siab hlub.

Peb yuav tsum lees paub hais tias txoj kev txhim tsa Xi-oos yog ua thaum muaj kev kub ntxhov—“ib hnub ntawm kev npau taws, ib hnub ntawm kev kub hnyiab, ib hnub ntawm kev puas ntsoog, ntawm kev quaj, ntawm kev nyiav, thiab ntawm kev quaj ntsuag; thiab zoo li khaub zig cua kev pauj yuav los rau thoob plaws lub ntiaj teb tag nrho, tus Tswv hais li.” Yog li ntawd, kev sib sau los ua tej ceg txheem ntseeg txawm ua “[ib qho chaw] tiv thaiv, thiab ua ib qho chaw nkaum ntawm kob cua daj cua dub, thiab ntawm txoj kev npau taws thaum yuav muab nchuav tawm los tsis tseg hlo li rau hauv lub ntiaj teb tag nrho.”

Ib yam li thaum ub, peb “sib ntsib ua ke tsis tu ncua, yoo mov thiab thov Vajtswv, thiab ib leeg nrog ib leeg tham txog txoj kev nyab xeeb ntawm [peb] tej ntsuj plig. Thiab … tuaj noj cov mov mog thiab haus cov [dej], nco txog tus Tswv Yexus.” Li Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson piav hauv lub tuam rooj sab laj lub Kaum Hli Ntuj tas los lawm hais tias, “Lub hom phiaj ntawm lub Koom Txoos no yog kom pab txhua tus mej zeej muaj kev ntseeg txog tus Tswv Yexus Khetos thiab Nws txoj Kev Theej Txhoj ntxiv, kom pab lawv ua thiab ua raws li lawv tej kev khi lus nrog Vajtswv, thiab kom txhawb lawv tsev neeg lub zog thiab muab lawv khi ua ke.” Yog li ntawd, nws qhia hais tias tej kev khi lus hauv lub tuam tsev, kev hawm Hnub Caiv, thiab niaj hnub kawm txoj moo zoo tom tsev yuav tseem ceeb npaum li cas, es tej kev kawm vaj lug kub hauv lub Koom Txoos mam li txhawb pab tej no. Peb xav paub txog tus Tswv, thiab peb kuj xav paub tus Tswv kiag.

Lub hauv paus rau txoj kev txhim tsa Xi-oos twb yog txoj kev sau tus Tswv haiv neeg uas khi lus tseg los ua ib ke. “Peb ntseeg tias yeej yuav sau Ixayees ua ke thiab yuav rov qab tsa Kaum Xeem Neeg.” Txhua tus neeg uas hloov siab lees txim, ntseeg Yexus, thiab ua kev cai raus dej yog nws haiv neeg uas khi lus tseg lawm. Tus Tswv Kiag qhia kev tshwm sim hais tias ua ntej Nws rov qab los, yuav tsum tshaj tawm txoj moo zoo hauv tag nrho lub ntiaj tebkom thiaj sau tau [Nws] cov neeg ua ke, vim lawv puav leej yog haiv neeg Ixayees,”ces thaum ntawd qhov kawg thiaj yuav los txog.” Yelemis txoj kev qhia kev tshwm sim tab tom muaj tiav los:

“Tus Tswv hais tias, Muaj ib hnub uas sawv daws yuav tsis tuav kuv lub npe cog lus hais tias Vajtswv tus uas muaj sia nyob coj peb cov Ixayees tawm nram teb chaws I-yiv los;

“Tiam sis lawv yuav tuav kuv lub npe cog lus hais tias Vajtswv tus uas muaj sia nyob tau coj cov Ixayees uas nyob sab qaum teb thiab hauv tej teb chaws uas kuv ntiab lawv mus nyob ntawd rov los; kuv yuav coj lawv rov los nyob hauv lawv lub teb chaws, yog lub teb chaws uas kuv muab rau lawv cov yawg koob lawm.”

Thawj Tswj Hwm Nelson qhia ntau zaus hais tias “kev sib sau [haiv neeg Ixayees] no yeej yog qhov tseem ceeb tshaj plaws uas muaj hauv lub ntiaj teb no. Tsis muaj ib yam loj dua, tsis muaj ib yam tseem ceeb dua, tsis muaj ib yam uas muaj yeeb koob dua ntxiv. Thiab yog nej xaiv … ces nej yuav muaj feem ua txoj hauj lwm no.” Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg ib txwm xa cov tub txib mus. Ntau pua txhiab leej neeg twb mus ua tub txib txij li muab txoj moo zoo Txum Tim Rov Qab Los; muaj ntau txhiab tus neeg uas tab tom ua tub txib tam sim no. Thiab, zoo li Txwj Laug Quentin L. Cook nyuam qhuav qhia hais tias, peb, sawv dawsmuaj cai ua tej yam me me thiab zoo ua, kom muab kev hlub, caw lwm tus neeg tuaj koom peb hauv tshawj, xyuas hauv peb tej tsev, thiab tuaj koom peb koog zej zog. Txoj kev luam Phau Ntawv Maumoos tawm yog lub cim uas qhia tias tau pib sau cov neeg los ua ke. Phau Ntawv Maumoos yeej yog qhov cuab yeej uas pab tib neeg sib sau ua ke thiab kom lawv hloov siab los ntseeg.

Thiab ib qho tseem ceeb rau txoj Kev Rov Qab Los Zaum Thib Ob yog txoj kev txhiv peb cov poj koob yawm txwv dim. Tus Tswv cog lus hais tias nws yuav xa Eliyas tus yaj saub los ua ntej txoj Kev Rov Qab Los Zaum Thib Ob hais tias, “tus Tswv hnub uas zoo thiab txaus ntshai,”kom “muab … lub Pov Thawj Hwj tshwm los” thiab “muab cov me nyuam tej kev cog lus rau lawv niam txiv cog cia.” Eliyas twb los raws li cog lus tseg lawm. Twb yog thaum lub Plaub Hlis Ntuj hnub tim 3, 1836; qhov chaw yog tshwm nyob hauv lub Tuam Tsev hauv Kirtland Ohio. Nyob hauv qhov chaw ntawd lub sij hawm ntawd, nws twb muab lub pov thawj hwj, cov yuam sij rau kev txhiv cov neeg tuag dim thiab tau muab lub hwj chim muab cov txiv, cov niam, thiab lawv tsev neeg khi ua ib ke rau txhua tiam neeg thiab rau tas mus ib txhis. Yog tsis muaj qhov no ces, txoj kev tsim lub ntiaj teb yuav tsis muaj qab hau, ces yog li ntawd, lub ntiaj teb thiaj yuav raug “foom phem” los sis “raug puas tsuaj mus.”

Nyob hauv txoj kev sib ntsib rau cov tub ntxhais hluas ua ntej muab lub Tuam Tsev hauv Rome Italy fij tseg, ntau pua tus tub hluas thiab ntxhais hluas tau cev tej daim ntawv uas qhia txog lawv cov poj koob yawm txwv rau Thawj Tswj Hwm Nelson saib. Lawv twb npaj mus rau hauv lub tuam tsev yuav ua kev cai raus dej sawv lawv poj koob yawm txwv cev thaum lub tuam tsev qhib kiag. Yog ib lub sij hawm zoo kawg nkaus, tiam sis tsuas yog ib qho piv txwv xwb txog qhov uas ntau tiam neeg twb pib npaj los txhim tsa Xi-oos.

Thaum peb rau siab ntso los txhim tsa Xi-oos, pab sau tus Tswv cov neeg los ua ke thiab txhiv cov neeg tuag kom dim, peb yuav tsum nres thiab nco qab hais tias nov yog Nws txoj hauj lwm thiab Nws tab tom ua tej no. Nws yog tus Tswv rau lub vaj txiv hmab, thiab peb yog Nws cov tub qhe. Nws hu peb los ua hauj lwm hauv lub vaj txiv hmab nrog tag nrho peb lub siab ntsws rau “zaum kawg no” thiab Nws nrog peb sib koom tes ua hauj lwm. Tiag tiag yuav zoo dua yog peb hais tias Nws tsuas cia peb los ua hauj lwm nrog Nws xwb. Li Pov Lauj hais, “Kuv yog tus cog, Apaulaus yog tus ywg dej, tiam sis tus uas ua kom loj hlob yog Vajtswv.” Nws yog tus ua khiav Nws txoj hauj lwm raws li Nws lub caij. Siv peb tej hauj lwm uas tsis tshua zoo pes tsawg—peb tej “hauj lwm me me”—uas tus Tswv siv los ua tej yam loj thiab tseem ceeb.

Lub caij nyoog kawg uas zoo tshaj plaws tab tom yuav tiav los—thaum Xi-oos los nyob hauv ntiaj teb lawm, Xi-oos yuav rov los saum ntuj los thaum tus Cawm Seej muaj yeeb koob rov qab los. Yexus Khetos lub Koom Txoos raug txib los npaj—thiab tab tom npaj—lub ntiaj teb rau hnub ntawd. Thiab ces, lub caij Easter no, cia peb ua koob tsheej nco txog Yexus Khetso txoj Kev Sawv Rov Los thiab txhua yam hauv qhov no: Nws yuav rov los kav ntiaj teb rau ib txhiab xyoos muaj kev thaj yeeb, kev txiav txim ncaj thiab kev txim lij zoo tag nrho rau sawv daws, thiab txhua tus neeg uas tau nyob hauv ntiaj teb yuav tsis txawj ploj txawj tuag, thiab tau kev cog lus hais tias lawv txais tau txoj sia nyob mus ib txhis. Khetos txoj Kev Sawv Rov Los qhia peb paub hais tias txhua yam thiaj yuav ncaj ncees. Cia peb pab txhim tsa Xi-oos xwv kom hnub ntawd yuav los sai sai. Los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Luam