Lub Tuam Rooj Sab Laj
Yuav Tsum Muaj Ib lub Koom Txoos
Kaum Hli Ntuj xyoo 2021 lub tuam rooj sab laj


Yuav Tsum Muaj Ib lub Koom Txoos

Cov vaj lug kub qhia meej txog qhov uas yuav tsum muaj ib lub Koom Txoos uas peb tus Tswv, Yexus Khetos coj thiab muab txoj cai rau.

Ntau xyoo tas los, Txwj Laug Mark E. Petersen, ib tug hauv Pawg Kaum Ob tug Thwj Tim tau pib hais ib zaj lus nrog zaj lus piv txwv no.

“Kenneth thiab nws tus poj niam, Lucille, yog neeg zoo, ncaj thiab coj zoo. Tiam sis nkawd tsis mus rau lub tsev koom txoos, thiab nkawd xav tias nkawd zoo txaus lawm. Nkawd qhia nkawd cov me nyuam txog kev ncaj ncees thiab kev tsim txiaj thiab qhia nkawd tus kheej tias lub Koom Txoos yuav tsis ua dab tsi ntxiv rau nkawd.

“Thiab, ntshe nkawd nyiam siv hnub so kom nkawd tsev neeg ua si … [thiab] kev mus rau lub koom txoos yuav tab kaum lawv.”1

Hnub no, kuv zaj lus hais txog tib neeg zoo uas tsis mus koom lawv lub koom txoos lawm.2 Thaum kuv hais “lub koom txoos,” kuv hais txog tej tsev teev ntuj los sis lwm lub koom haum teev ntuj. Peb txhawj txog qhov uas nyob thoob plaws lub teb chaws no cov neeg ntseeg ntuj tsawg zuj zus tuaj.3 Yog peb tsis saib peb tej lub koom txoos rau nqi, ntshe peb txoj kev ntseeg ntuj yuav ploj mus, thiab yog neeg coob muab lawv tus kheej cais Vajtswv ces ntshe Nws yuav tsis foom koob hmoov rau peb tej teb chaws.

Qhov uas peb koom ib lub koom txoos yuav pab peb hloov ua neeg zoo dua thiab pab lwm tus. Nyob hauv lub koom txoos peb kawm ua raws li tej ntsiab cai teev ntuj. Peb ib leeg kawm los ntawm ib leeg. Ib tug uas coj yam ntxwv zoo yeej qhia ntau dua li ib zaj lus hais. Peb txais dag zog thaum peb koom nrog lwm tus uas xav zoo li peb. Thaum peb koom ua ke hauv lub koom txoos, ces zoo li phau Npaivnpaum qhia, peb “ib tug txawj hlub ib tug.”4

I.

Cov vaj lug kub uas Vajtswv tau muab rau cov Neeg Ntseeg Khetos nyob hauv phau Npaivnpaum thiab nyob hauv kev tshwm sim hauv lub caij nyoog no qhia meej tias yuav tsum muaj ib lub koom txoos. Cov vaj lug kub qhia tias Yexus Khetos tau txhim tsa ib lub koom txoos thiab xav kom cov ntseeg ua Nws txoj hauj lwm. Nws tau hu Kaum Ob tug Thwj Tim thiab muab txoj cai thiab yawm sij rau lawv. Phau Npaivnpaum qhia tias Yexus Khetos “muaj hwj chim kav cov ntseeg”5 thiab cov thawj coj hauv lub koom txoos yuav “qhia kom cov ntseeg paub ua Vajtswv tes hauj lwm; cov ntseeg uas yog Yexus Khetos lub cev thiaj li yuav txawj loj hlob zuj zus.”6 Phau Npaivnpaum qhia meej tias yuav tsum muaj ib lub koom txoos.

Ib txhia hais tias kev koom kev sib ntsib hauv lub koom txoos tsis pab lawv. Ib txhia hais tias, “Kuv tsis tau kawm dab tsi hnub no” los sis “Tsis muaj leej twg hais lus zoo rau kuv” los sis “Lwm tus ua rau kuv tu siab.” Qhov uas peb poob siab li no yeej yuav tsum tsis txhob ua rau peb nyob deb ntawm Khetos cov lus qhuab qhia, uas qhia kom peb pab lwm tus, tsis yog kom lwm tus pab peb xwb.7 Ib tug mej zeej ntxiv tau piav txog qhov uas nws xav thaum nws koom lub Koom Txoos:

“Ntau xyoo tas los, kuv tau hloov kuv lub siab txog kev mus rau lub koom txoos. Kuv tsis mus rau lub koom txoos rau kuv tus kheej, tiam sis kuv mus kom xav txog lwm tus. Kuv yeej hais nyob zoo rau cov uas zaum ib leeg, tos txais cov uas tuaj xyuas, … pab dawb thaum muaj kev txib ua tej yam. …

“Los yog hais tias, kuv mus rau lub tsev koom txoos txhua lub lim tiam vim kuv xav sib zog pab kom tib neeg lub neej yuav zoo dua li qub.”8

Daim Duab
Tos txais neeg nyob hauv lub koom txoos

Thawj Tswj Hwm Spencer W. Kimball qhia tias “peb tsis mus rau tej kev sib ntsib thaum Hnub Caiv kom lwm tus ua kev lom zem rau peb los yog kom peb txais lus qhia xwb. Peb mus teev tiam tus Tswv. Yog yam uas txhua tus lav ris lawv tus kheej. … Yog tias nej xav tias kev sib ntsib tsis zoo, ces ntshe nej yog cov uas tsis tau ua zoo. Tsis muaj leej twg yuav sawv cev teev tiam Vajtswv rau nej; nej yuav tsum tos txais tus Tswv nej tus kheej.”9

Kev koom lub Koom Txoos yuav qhib peb lub siab thiab ua rau peb hloov ua dawb huv ntxiv.

Daim Duab
Pawg ntseeg pawg sab laj kev sib ntsib

Nyob hauv lub koom txoos peb tsis pab lwm tus peb ib leeg xwb los sis ua thaum twg peb nyiam xwb. Feem ntau peb ua ib pawg pab lwm tus. Thaum peb pab lwm tus peb muaj cib fim kom tsis txhob xav txog peb tus kheej zoo li lwm tus xav hauv peb hnub nyoog no. Txoj kev pab lwm tus uas lub Koom Txoos coj yeej ua rau peb kov yeej txoj kev qia dub uas ua rau peb sab ntsuj plig tsis txawj loj tuaj.

Kuj muaj tej yam tseem ceeb uas kuv xav hais me ntsis rau nej. Nyob hauv ib lub koom txoos peb sib raug zoo nrog cov neeg uas siv zog ua hauj lwm rau Vajtswv. Qhov no pab peb nco qab tias peb tsis nyob peb ib leeg xwb thaum peb teev ntuj. Peb txhua tus yuav tsum nrog lwm tus sib raug zoo, thiab kev sib raug zoo nrog cov uas ntseeg ntuj yeej zoo kawg, rau peb thiab peb cov khub thiab cov me nyuam. Yog tsis muaj tej kev koom siab li no, qhov tseem ceeb yog cov me nyuam uas koom siab nrog lawv niam lawv txiv uas rau siab ntseeg, ces kev tshawb fawb qhia tias yuav nyuaj rau cov niam tsev txiv tsev tu lawv cov me nyuam raws li lawv txoj kev ntseeg.10

II.

Kuv nyuam qhuav hais txog tag nrho tej lub koom txoos zoo. Tam sim no kuv xav hais txog tej yam tshwj xeeb ntawm kev ua mej zeej thiab kev koom Yexus Khetos lub Koom Txoos ntawm Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg.

Daim Duab
Lub Tuam Tsev Salt Lake

Peb ua tim khawv tias cov vaj lug kub, puag thaum ub thiab niaj hnub nim no, qhia meej txog qhov uas yuav tsum muaj ib lub koom txoos uas peb tus Tswv, Yexus Khetos coj thiab muab txoj cai rau. Peb kuj ua tim khawv tias Yexus Khetos tau txhim tsa Nws lub Koom Txoos kom qhia tag nrho Nws cov lus qhuab qhia thiab muab Nws txoj cai pov thawj hwj kom ua cov kab ke uas yuav tsum ua thiaj li yuav nkag hauv Vajtswv lub nceeg vaj.11 Cov mej zeej uas tsis koom lub Koom Txoos thiab tso siab rau lawv tus kheej txoj kev ntseeg ntuj muab lawv tus kheej cais tej yam ntawm txoj moo zoo no: lub hwj chim thiab cov koob hmoov ntawm lub pov thawj hwj, cov lus qhuab qhia uas tau muab txum tim rov qab los, thiab tej cib fim uas los ntawm cov lus qhuab qhia ntawd. Lawv muab lub cib fim kom hloov uas neeg tsim nyog nrog lawv tsev neeg nyob tas ib txhis tso tseg.

Lub Koom Txoos kuj pab peb sab ntsuj plig loj tuaj ntxiv. Qhov uas peb loj hlob tuaj txhais tias peb hloov siab. Qhov no txhais tias peb hloov siab lees txim thiab xav nyob ze tus Tswv. Nyob hauv lub Koom Txoos peb muaj cov lus qhuab qhia, tej txheej txheem, thiab cov uas peb peb hloov siab lees txim. Lawv lub hom phiaj tsis yog kev rau txim rau nej, xws li thaum hais plaub rau cov neeg txhaum. Tej pawg sab laj txog kev ua mej zeej hauv lub Koom Txoos hlub peb thiab xav pab peb ua neeg tsim nyog kom txais tau kev zam txim uas muaj dhau los ntawm Yexus Khetos txoj Kev Theej Txhoj.

Daim Duab
Khub niam txiv uas ua tub txib
Daim Duab
Kev taug kev mus rau lub tuam tsev

Kev ntseeg ntuj yus tus kheej yeej yuav tsis txaus kom muab ib lub hauv paus rau tib neeg ua siab dawb pab lwm tus zoo ib yam li lub Koom Txoos muab. Tej yam piv txwv txog qhov no yog cov tub hluas ntxhais hluas thiab cov neeg laus uas tos mus kawm ntawv los yog tos kom so hauj lwm thiab mus ua tub txib ntxhais txib. Lawv ua hauj lwm pab cov neeg uas lawv tsis paub nyob hauv tej qhov chaw uas lawv tsis tau xaiv mus. Cov mej zeej rau siab ntseeg uas koom tes ua hauj lwm hauv lub tuam tsev kuj tsis xav txog lawv tus kheej. Yuav ua tsis tau tej hauj lwm pab li no yog tias lub Koom Txoos tsis txhawb nqa, txhim tsa, thiab coj tej hauj lwm no.

Peb cov mej zeej txoj kev ntseeg thiab kev ua hauj lwm hauv lub Koom Txoos tau qhia lawv paub ua hauj lwm ua ke kom pab lawv tej zej zog. Tsis muaj kev kawm txuj ci thiab kev loj hlob tuaj li no thaum nyias xav txog nyias xwb zoo li neeg feem coob ua hauv peb lub sawm fem niaj hnub nim no. Nyob hauv peb tej pawg ntseeg, peb koom tes thiab ua hauj lwm nrog tib neeg uas tej zaum peb yuav tsis xaiv, cov neeg uas qhia peb thiab sim peb lub siab.

Qhov no pab peb muaj tej cwj pwm xws li kev hlub, kev khuv leej, kev zam txim, thiab kev ua siab ntev, thiab ua rau peb muaj cib fim kawm ua hauj lwm nrog tib neeg uas muaj caj ceg txawv ntawm peb. txawv Qhov no tau pab peb cov mej zeej thiab tej lub koom haum ntau twb tau koob hmoov. Tib neeg yeej qhuas Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg vim lawv txawj coj thiab pab neeg koom siab ua hauj lwm ua ke. Twb tau muaj li no thaum cov pioneer ua siab loj mus nyob hauv Sab Hnub Poob thiab txhim tsa peb txoj kab lig kev cai kom ua siab dawb pab txhua tus.

Daim Duab
Tej hauj lwm ntawm cov Helping Hands

Tej kev ua hauj lwm kom pab neeg txom nyem feem ntau los yuav tsum muab tej kev pab tau tso ua ke kom thiaj li pab tau loj heev. Lub Koom Txoos no ua li no thaum peb pab cov neeg txom nyem nyob thoob plaws lub ntiaj teb. Peb npaj khoom kawm ntawv thiab kho mob, muab zaub mov rau cov tshaib plab, saib xyuas cov neeg tawg rog, pab cov uas muaj yees, thiab ua ntau yam ntxiv. Txhua tus paub txog peb lub Koom Txoos cov mej zeej hu ua Txhais Tes uas Pab thaum muaj xwm txheej. Kev ua mej zeej hauv lub Koom Txoos pab peb koom ua ke ua tej yam loj heev li no. Cov mej zeej kuj them nyiaj yoo mov kom pab cov neeg txom nyem uas nyob hauv lawv zej zog.

Daim Duab
Kev txais lub cim nco txog

Ntxiv rau kev kaj siab lug thiab kev xyiv fab los ntawm qhov uas tus Ntsuj Plig nrog peb nyob, cov mej zeej uas koom lub Koom Txoos txais tau cov koob hmoov uas los ntawm kev ua raws li txoj moo zoo, xws li cov koob hmoov los ntawm kev ua raws li Txoj Lus Txawj Ntse thiab kev vam meej uas tus Tswv cog lus peb yuav muaj thaum ua raws li kev cai them ib feem kaum. Peb kuj tau koob hmoov vim muaj cov thawj coj cov lus qhia.

Qhov tseem ceeb tshaj yog cov kab ke pov thawj hwj uas yuav tsum ua kom tau txoj sia nyob mus ib txhis, tsis hais lub cim nco txog uas peb txais txhua Hnub Caiv. Txoj kab ke siab kawg nkaus nyob hauv lub Koom Txoos yog txoj kev khi lus ntawm kev sib yuav uas kav ib txhis thiaj li yuav muaj tsev neeg nrog peb nyob tas mus li. Thawj Tswj Hwm Nelson tau qhia txog lub ntsiab cai no li no raws li ib txoj kev zoo rau peb nco txog. “Peb yeej tsis muaj peev xwm xav xwb kom thiaj li nyob rau ntawm Vajtswv lub xub ntiag. Peb yuav tsum ua raws li tej kev cai kom thiaj li [txais tau cov koob hmoov ntawd].”12

Ib txoj kev cai yog kev cai teev tiam hauv lub koom txoos txhua Hnub Caiv.13 Thaum peb teev tiam Vajtswv thiab ua raws li tej ntsiab cai yeej pab peb nyob ze Vajtswv thiab ua rau peb txoj kev hlub lwm tus loj tuaj. Parley P. Pratt, ib tug Thwj Tim hauv lub caij nyoog no, tau piav nws xav li cas thaum tus Yaj saub Joseph Smith tau piav txog tej ntsiab cai no: “Kuv xav tias Vajtswv yog kuv Leej Txiv Saum Ntuj Ceeb Tsheej tiag; Yexus yog kuv tus tij laug, thiab kuv tus poj niam yog ib tug khub mus ib txhis li; ib tug tim tswv uas txhawb pab kuv, uas muaj ib lub meej mom nyob mus ib txhis li. Los yog hais tias, ua rau kuv muaj peev xwm hlub thiab to taub lwm tus thiab.”14

Thaum kuv xaus lus, kuv hais kom txhua tus nco ntsoov tias peb tsis ntseeg tias yauv tsum koom ib lub koom txoos kom ua tau zoo. Peb pom neeg suav tsis txheeb uas tsis koom lub koom txoos uas txhawb nqa thiab ua tej yam zoo. Tsoom Haiv Neeg Ntseeg hauv Hnub Nyoog Kawg muaj cai koom ua tej ntawd. Peb xav tias tej hauj lwm zoo no qhia tias “tus Ntsuj Plig muab txoj kev kaj rau txhua tus neeg uas los rau hauv lub ntiaj teb.”15

Txawm yog tib neeg ua tau hauj lwm zoo thaum tsis muaj ib lub koom txoos, cov lus qhuab qhia thiab cov kab ke cawm seej thiab tsa nto tsuas muaj nyob hauv lub Koom Txoos. Tsis tas li ntawd xwb, kev koom lub Koom Txoos ua rau peb muaj zog thiab kev ntseeg ntxiv thaum peb koom siab nrog lwm tus ntseeg thiab teev tiam Vajtswv ua ke nrog cov uas siv zog taug txoj kev ua raws li lawv tej kev khi lus thaib ua Khetos cov thwj tim zoo. Kuv thov kom peb yuav nyob khov kho koom lub Koom Txoos thaum peb nrhiav txoj sia nyob mus ib txhis, uas yog lub txiaj ntsim zoo tshaj plaws ntawm tej uas Vajtswv foom pub rau peb, los ntawm Yexus Khetos lub npe, amees.

Lus Cim

  1. Malakaus E. Petussen, “Eternal Togetherness,” Ensign, Kaum Ib Hlis Ntuj 1974, 48.

  2. Saib D. Todd Christofferson, “Vim Li Cas lub Koom Txoos,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2015, 108–11.

  3. Saib Jeffrey M. Jones, “U.S. Church Membership Falls below Majority for First Time,” Gallup, Peb Hlis Ntuj 29, 2021, news.gallup.com/poll/341963/church-membership-falls-below-majority-first-time.aspx.

  4. Kaulauxais 2:2.

  5. Saib Efexus 5:23–24.

  6. Efexus 4:12.

  7. Saib Yakaunpaus 1:27.

  8. Malakaus Skousen sau rau Dallin H. Oaks, Ob Hlis Ntuj 15, 2009.

  9. Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball (2006), 173–74.

  10. Saib Elizabeth Weiss Ozotak, “Social and Cognitive Influences on the Development of Religious Beliefs and Commitment in Adolescence,” Journal for the Scientific Study of Religion, vol. 28, naj npawb 4 (Kaum Ob Hlis Ntuj 1989), 448–63.

  11. Saib Yauhas 3:5.

  12. Russell M. Nelson, “Now Is the Time to Prepare,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2005, 18.

  13. Saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 59:9.

  14. Autobiography of Parley P. Pratt, tus kho ntawv yog Parley P. Pratt Jr. (1938), 298.

  15. Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 84:46; ntxiv qhov uas ntawv qaij; kuj saib Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 58:27–28.

Luam