Kiekvienas turime savo istoriją
Suraskite savo šeimą, visas jūsų kartas ir atveskite jas namo.
Draugai, broliai ir seserys, kiekvienas turime istoriją. Tyrinėdami savo istoriją sukuriame saitus, tampame dalimi, patys kai kuo tampame.
Mano vardas Geritas Valteris Gongas. Geritas yra olandų vardas, Valteris (mano tėvo vardas) yra amerikiečių vardas, o Gongas, be abejo, yra kinų pavardė.
Specialistai mano, kad žemėje gyveno maždaug nuo 70 iki 110 milijardų žmonių. Galbūt tik vienas buvo pavadintas Geritu Valteriu Gongu.
Kiekvienas turime savo istoriją. Man labai patinka, kai „vėjelį švelnų jaučiu [ir] gaivų lašelį lietaus“1. Krypuoju su pingvinais po Antarktidą. Gvatemalos našlaičiams, Kambodžos gatvės vaikams ir masajų moterims Afrikos Maros rezervate įteikiu jų pirmąją nuotrauką.
Laukiu ligoninėje gimstant kiekvieno iš mūsų vaikų. Kartą daktaras paprašė manęs padėti.
Aš pasitikiu Dievu. Tikiu, jog mes esame, kad „galėt[ume] džiaugtis“2, kad viskam po dangumi yra metas.3
Ar žinote savo istoriją? Ką reiškia jūsų vardas? Pasaulio gyventojų skaičius nuo 1,1 milijardo 1820 metais išaugo iki beveik 7,8 milijardo 2020 metais.4 Atrodo, kad istorijoje 1820-ieji metai yra permainų metai. Daugelis gimusių po 1820-ųjų atmena kelias šeimos kartas ir turi užrašus apie jas. Ar galite prisiminti mielas akimirkas, praleistas su seneliu ar kitu šeimos nariu?
Kad ir kiek žmonių būtų gyvenę žemėje, tas skaičius konkretus, sužinomas skaičiuojant po vieną. Ir mes su jumis esame svarbūs.
Prašau pagalvoti: nesvarbu, ar mes juos pažįstame, ar ne, kiekvienas esame gimę iš motinos ir tėvo. Ir kiekviena motina ir tėvas gimė iš motinos ir tėvo.5 Pagal gimimo ar įvaikinimo liniją mes galiausiai visi įeiname į Dievo šeimą ir žmonių šeimą.
837 m. gimęs mano 30-os kartos prosenelis Pirmasis Drakonas Gongas mūsų šeimos kaimą įkūrė pietų Kinijoje. Kai pirmą kartą lankiausi Gongų kaime, žmonės sakė: „Venhan huilaile“ („Geritas grįžo“).
Iš mano motinos pusės mūsų gyvajame šeimos medyje yra tūkstančiai vardų, ir dar daugiau reikia atrasti.6 Kiekvienam iš mūsų reikia atkurti ryšius su dar daugiau šeimos narių. Jei manote, kad jūsų šeimos genealogija baigėsi ties proprosenele, susiraskite savo pusbrolius ir pusbrolių pusbrolius. Susiekite žinomus šeimos narių vardus su 10 milijardų vardų, kuriuos dabar galima rasti internetiniame FamilySearch kataloge ir 1,3 milijardo asmenų svetainės šeimos medyje.7
Paprašykite draugų arba šeimos narių nupiešti gyvą medį. Kaip moko prezidentas Raselas M. Nelsonas, gyvi medžiai turi šaknis ir šakas.8 Nesvarbu, ar esate pirmoji, ar dešimtoji žinoma karta, susiekite praeitį su ateitimi. Gyvajame giminės medyje sujunkite šaknis ir šakas.9
Frazė „Iš kur esate?“ klausia apie kilmę, gimimo vietą ir gimtąją šalį arba tėvynę. Pasauliniu mastu, 25 procentai mūsų savo tėvynę sieja su Kinija, 23 procentai – su Indija, 17 procentų – su kitomis Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono dalimis, 18 procentų – su Europa, 10 procentų – su Afrika, 7 procentai – su Amerika.10
Klausimas „Iš kur esate?“ taip pat kviečia mus atrasti savo dieviškąją tapatybę ir dvasinę gyvenimo paskirtį.
Kiekvienas turime savo istoriją.
Mano pažįstama šeima, aplankiusi savo senus namus Vinipege, Kanadoje, sujungė penkias šeimos kartas. Ten senelis papasakojo anūkams apie dieną, kai du misionieriai (jis vadino juos angelais iš dangaus) atnešė sugrąžintąją Jėzaus Kristaus Evangeliją, amžiams pakeisdami jų šeimą.
Viena mano pažįstama motina paprašė savo vaikus ir jų pusbrolius pasiteirauti prosenelės apie jos vaikystės išgyvenimus. Močiutės nuotykiai ir gyvenimo pamokos dabar yra kartas vienijanti brangi šeimos knyga.
Pažįstamas vaikinas sudarinėja „Tėčio dienoraštį“. Prieš daugelį metų jo tėtis žuvo partrenktas automobilio. Dabar, kad pažintų savo tėvą, šis drąsus jaunuolis užrašinėja vaikystės prisiminimus ir šeimos bei draugų istorijas.
Paklausti, kur gyvenime atsiranda prasmė, dauguma žmonių pirmą vietą suteikia šeimai.11 Tai ir gyvi, ir mus palikę šeimos nariai. Žinoma, kai mirštame, mes nenustojame egzistuoti. Mes toliau gyvename kitoje uždangos pusėje.
Tie vis dar gyvi mūsų protėviai nusipelno atminimo.12 Mes prisimename savo paveldą per žodines istorijas, giminės užrašus ir šeimos istorijas, paminklus ar atminimo vietas, šventes su nuotraukomis, maistu ar daiktais, kurie primena mums artimuosius.
Pagalvokite, kur gyvenate, – argi ne nuostabu, kaip jūsų šalis ir bendruomenė prisimena ir gerbia protėvius, šeimą, kitus, kurie tarnavo ir aukojosi? Pavyzdžiui, per rudens derliaus minėjimą Anglijoje, Devono grafystės Pietų Moltono mieste, mes su seserimi Gong džiaugėmės atradę mažą bažnyčią ir bendruomenę, kurioje gyveno mūsų Baudenų šeimos kartos. Savo protėvius pagerbiame, atverdami dangus šventyklos ir šeimos istorijos darbu13 ir mūsų kartų grandinėje15 tapdami jungiančiąja grandimi.14
Šiame „renkuosi save“ amžiuje visuomenei naudinga, kai kartos prasmingai susijungia. Mums reikia šaknų, kad turėtume sparnus, – tikrų santykių, prasmingo tarnavimo, gyvenimo už trumpalaikių socialinės žiniasklaidos dekoracijų.
Susisiejimas su protėviais gali netikėtai pakeisti mūsų gyvenimą. Jų išbandymai ir pasiekimai suteikia mums tikėjimo ir stiprybės.16 Iš jų meilės ir aukų mokomės atleisti ir judėti pirmyn. Vaikai tampa atsparūs. Įgyjame apsaugą ir galią. Ryšiai su protėviais suartina šeimos narius, skatina dėkingumą, priartina stebuklus. Tokie ryšiai gali suteikti pagalbą iš kitos uždangos pusės.
Kaip į šeimas ateina džiaugsmai, taip ir vargai. Nė vienas žmogus nėra tobulas, kaip ir nei viena šeima. Kai tie, kurie turėtų mus mylėti, globoti ir saugoti, to nedaro, jaučiamės apleisti, pažeminti, įskaudinti. Šeima gali tapti tuščia kriaukle. Tačiau su dangaus pagalba galime suprasti savo šeimą ir susitaikyti tarpusavyje.17
Kartais nepajudinamas ryžtas palaikyti šeimos santykius padeda mums pasiekti tai, kas sunku. Kai kuriais atvejais bendruomenė tampa šeima. Nuostabi jauna moteris, kurios sunkumų patirianti šeima dažnai persikraustydavo, visur rasdavo mylinčią Bažnyčios šeimą, kuri ją priimdavo ir globodavo. Genetika ir šeimos papročiai daro mums įtaką, bet neapsprendžia, kokie esame.
Dievas nori, kad mūsų šeimos būtų laimingos ir amžinos. Amžinybė yra per ilga, jei vienas kitą darome nelaimingą. Laimė yra per trumpa, jei puoselėjami santykiai nutrūksta su šiuo gyvenimu. Per šventas sandoras Jėzus Kristus rodo savo meilę, galią ir malonę, galinčią mus pakeisti18 ir atkurti mūsų santykius. Nesavanaudiška tarnystė šventykloje artimiesiems Gelbėtojo Apmokėjimą jiems ir mums padaro tikrą. Būdami pašventinti mes galime sugrįžti Dievo akivaizdon, kaip amžinai suvienytos šeimos.19
Kiekviena mūsų istorija – tai kelionė, kuri vis dar vyksta, kai atrandame, kuriame ir kai kuo tampame, su galimybėmis, kurių nė neįsivaizduojame.
Pranašas Džozefas Smitas pasakė: „Kai kuriems tai, apie ką kalbame, gali atrodyti labai drąsi doktrina – galia, kuri užrašo, arba suriša žemėje ir suriša danguje.“20 Socialumas, kurį kuriame čia, gali egzistuoti ten su amžina šlove.21 Tikrai „mes be [šeimos narių] negalime būti padaryti tobuli; nė jie be mūsų negali būti padaryti tobuli“, tai yra, būti visuotinėje, išbaigtoje ir tobuloje vienybėje.22
Ką galime padaryti dabar?
Įsivaizduokite esą tarp dviejų amžinybės veidrodžių, kur jūsų atvaizdas atsikartoja iki begalybės. Vienoje pusėje įsivaizduokite save kaip dukrą, anūkę, proanūkę. Kitoje pusėje nusišypsokite sau kaip tetai, mamai, močiutei. Kaip greitai bėga laikas! Atkreipkite dėmesį, kas kiekvienu gyvenimo laikotarpiu ir kiekviename jūsų vaidmenyje yra su jumis. Surinkite jų nuotraukas ir istorijas. Įamžinkite jų prisiminimus. Užrašykite jų vardus, patyrimus, įsimintinas datas. Jie yra jūsų šeima – tokia šeima, kokią turite ir kokios norite.
Kai dėl šeimos narių atliksite šventyklos apeigas, Elijo dvasia, Šventosios Dvasios pasireiškimas, liudijantis apie dievišką šeimos prigimtį23, sujungs jūsų tėvų, motinų ir vaikų širdis meile.24
Antra, tegu šeimos istorijos nuotykis būna sąmoningas ir spontaniškas. Paskambinkite savo senelei. Pažvelkite giliai į to naujagimio akis. Skirkite laiko – atraskite amžinybę – kiekviename savo kelionės etape. Mokykitės ir su dėkingumu bei sąžiningumu pripažinkite savo šeimos paveldą. Švęskite ir tapkite teigiamai nusiteikę ir, kur reikia, nuolankiai iš visų jėgų stenkitės neskleisti negatyvumo. Darykite gera su meile.
Trečia, apsilankykite FamilySearch.org. Atsisiųskite prieinamas mobiliąsias programėles. Jos nemokamos ir įdomios. Atraskite, susisiekite, pritapkite. Pažiūrėkite, kaip esate susiję su žmonėmis jūsų kambaryje. Kaip lengva ir naudinga pridėti vardus prie savo gyvojo šeimos medžio, surasti ir palaiminti savo šaknis ir šakas.
Ketvirta, padėkite sujungti šeimas amžinai. Atminkite dangaus demografiją. Daug daugiau yra kitoje uždangos pusėje nei šioje. Kai prie mūsų artėja vis daugiau šventyklų, suteikite galimybę laukiantiems šventyklos apeigų jas gauti.
Per Velykas ir visada turime pažadą, kad Jėzuje Kristuje ir per Jėzų Kristų galime tapti geriausia savo pačių istorija, o mūsų šeimos gali tapti laimingos ir amžinos. Visose mūsų kartose Jėzus Kristus gydė tuos, kurių širdys sudužusios, skelbė belaisviams išlaisvinimą, vadavo prislėgtuosius.25 Sandora priklausyti Dievui ir vienas kitam26 apima žinojimą, kad mūsų dvasia ir kūnas vėl susijungs prisikėlime, o mūsų brangiausi santykiai gali tęstis ir po mirties, džiaugsmo pilnatvėje.27
Kiekvienas turime savo istoriją. Atraskite savąją. Atraskite savo balsą, savo dainą, harmoniją su Juo. Tuo tikslu Dievas sukūrė dangus ir žemę, ir matė, kad tai yra gerai.28
Šlovinkite Dievo laimės planą, Jėzaus Kristaus Apmokėjimą, nuolatinį apreiškimą Jo Evangelijoje ir Bažnyčioje. Suraskite savo šeimą, visas jūsų kartas ir atveskite jas namo. Šventu Jėzaus Kristaus vardu, amen.