Apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi
Gerbdami savo sandoras, suteikiame Dievui galimybę išlieti begalę pažadėtų, su tomis sandoromis susijusių palaiminimų.
Augant dviem mano jauniausiems vaikams, atradau knygas, kurios buvo linksmos ir įtraukiančios, be to, jų pasakojimuose buvo vartojama simbolika. Kai vakarais skaitydavome kartu, man patikdavo padėti savo vaikams suprasti autoriaus vartojamus simbolius, mokančius gilių principų, ypač Evangelijos principų.
Vieną dieną, kai jaunesnysis sūnus buvo vos įžengęs į paauglystę, supratau, kad tai įsišaknijo. Jis buvo pradėjęs skaityti naują knygą ir tiesiog norėjo pasimėgauti istorija, tačiau jo protas vis bandė rasti gilesnę to, ką skaitė, prasmę. Jį tai erzino, bet aš mintyse šypsojausi.
Jėzus mokė pasakojimais ir simboliais: pasakodamas apie garstyčios sėklą mokė, kokia yra tikėjimo galia, apie paklydusią avį – kokia sielos vertė, apie sūnų palaidūną – koks Dievo charakteris. Jo palyginimai buvo simboliai, per kuriuos Jis galėjo mokyti prasmingesnių pamokų tuos, kurie turėjo „ausis klausyti“. Bet neieškantys gilesnės prasmės nesuprato, kaip ir daugelis, kurie skaitė tas pačias knygas, kurias aš skaičiau savo vaikams, niekada nesužinojo, kad tuose pasakojimuose yra gilesnių prasmių ir dar daugiau pamokymų.
Kai Dievas Tėvas pasiūlė savo Viengimį Sūnų kaip auką už mus, Jėzus Kristus pats tapo didžiausiu mūsų Dangiškojo Tėvo nemirtingos meilės kiekvienam iš mūsų simboliu. Jėzus Kristus tapo Dievo Avinėliu.
Mums suteikta privilegija ir palaiminimas būti pakviestiems užmegzti sandorinį ryšį su Dievu, per kurį mūsų pačių gyvenimas gali tapti tos sandoros simboliu. Sandoros sukuria tokį ryšį, kuris leidžia Dievui ilgainiui formuoti, keisti ir pakylėti mus, kad taptume panašesni į Gelbėtoją, taip vis labiau artindamos mus prie Jo ir mūsų Tėvo ir galiausiai paruošdamos mus įžengti į Jų akivaizdą.
Kiekvienas asmuo žemėje yra mylimas Dievo sūnus ar dukra. Kai pasirenkame būti sandoros dalimi, tai sustiprina ir pagilina mūsų ryšį su Juo. Prezidentas Raselas M. Nelsonas mokė, kad, kai pasirenkame sudaryti sandoras su Dievu, mūsų ryšys su Juo gali tapti artimesnis nei prieš sudarant sandorą ir tai suteikia Jam galimybę palaiminti mus didesniu gailestingumu ir meile, sandoros meile, hebrajiškai vadinama hesed. Sandoros kelias yra visapusiškai susijęs su mūsų ryšiu su Dievu – mūsų hesed ryšiu su Juo.
Mūsų Tėvas nori gilesnio ryšio su visais savo sūnumis ir dukterimis, tačiau tai mūsų pasirinkimas. Kai pasirenkame artintis prie Jo per sandoros ryšį, tai leidžia Jam artintis prie mūsų ir gausiau mus palaiminti.
Dievas nustato sandoros, kurią sudarome, sąlygas ir įsipareigojimus. Kai pasirenkame užmegzti tą ryšį, per simbolinius kiekvienos sandoros veiksmus paliudijame Jam, kad esame pasiryžę laikytis Jo nustatytų sąlygų. Gerbdami savo sandoras, suteikiame Dievui galimybę išlieti begalę pažadėtų, su tomis sandoromis susijusių palaiminimų, įskaitant sustiprėjusią galią keistis ir tapti panašesniems į Gelbėtoją. Jėzus Kristus yra visų sandorų, kurias sudarome, centre, o sandorų palaiminimai įmanomi dėl Jo apmokančiosios aukos.
Krikštas panardinimu yra simboliniai vartai, per kuriuos įžengiame į sandorinį ryšį su Dievu. Panardinimas į vandenį ir iškilimas iš jo yra Gelbėtojo mirties ir prisikėlimo naujam gyvenimui simboliai. Kai esame krikštijami, mes simboliškai mirštame ir vėl užgimstame Kristaus šeimoje, ir parodome, kad esame pasiryžę priimti Jo vardą. Mes patys įkūnijame tą sandoros simboliką. Naujajame Testamente skaitome: „Ir visi, kurie esate pakrikštyti Kristuje, apsivilkote Kristumi.“ Savo krikštu mes simboliškai apsivelkame Kristumi.
Sakramento apeigos taip pat rodo į Gelbėtoją. Duona ir vanduo yra Kristaus kūno ir kraujo, pralieto už mus, simboliai. Jo Apmokėjimo dovana kiekvieną savaitę yra simboliškai pateikiama mums, kai kunigystės turėtojas, atstovaujantis pačiam Gelbėtojui, mums pateikia duoną ir vandenį. Kristus simboliškai tampa mūsų dalimi, kai valgome ir geriame Jo kūno ir kraujo simbolius. Kas savaitę, atnaujindami sandoras, mes ir vėl apsivelkame Kristumi.
Sudarydami sandoras su Dievu Viešpaties namuose, dar labiau sustipriname ryšį su Juo. Viskas, ką darome šventykloje, rodo į Tėvo planą mums, kurio šerdis yra Gelbėtojas ir Jo apmokančioji auka. Jei atversime savo širdis ir su malda ieškosime gilesnių prasmių, per apeigų ir sandorų simbolius Viešpats mus mokys eilutė po eilutės.
Mums suteikiamas įgaliojimas vilkėti šventosios kunigystės apdarus yra šventyklos apdovanojimo dalis. Tai ir šventa pareiga, ir šventa privilegija.
Pagal daugelį religinių tradicijų, specialūs viršutiniai rūbai yra vilkimi kaip asmens įsitikinimų ir atsidavimo Dievui simbolis, o tie, kas vadovauja garbinimo apeigoms, dažnai vilki ceremoninius drabužius. Tie šventi rūbai turi gilią prasmę tiems, kurie juos dėvi. Raštuose skaitome, kad senovėje šventi apeiginiai drabužiai buvo vilkimi atliekant šventyklos ritualus.
Kaip Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariai, tie iš mūsų, kurie pasirinkome sudaryti sandoras su Dievu Viešpaties namuose, garbindami šventykloje, vilkime apeiginius viršutinius drabužius, simbolizuojančius senovės šventyklų ritualinius drabužius. Mes taip pat vilkime šventosios kunigystės apdarus, tiek garbindami šventykloje, tiek ir kasdieniame gyvenime.
Šventosios kunigystės apdarai turi gilią simboliką ir taip pat rodo į Gelbėtoją. Kai Adomas ir Ieva paragavo vaisiaus ir turėjo palikti Edeno sodą, jiems buvo duota apranga iš odų, kad prisidengtų. Tikėtina, jog tam, kad ta apranga iš odų būtų pagaminta, buvo paaukotas gyvūnas, o tai simbolizuoja paties Gelbėtojo auką už mus. Kaphar yra žodžio „apmokėjimas“ forma hebrajų kalba ir viena iš jo reikšmių yra „pridengti“. Mūsų šventyklos apdarai primena mums, kad visą gyvenimą Gelbėtojas ir Jo Apmokėjimo palaiminimai pridengia mus. Mums kasdien apsivelkant šventosios kunigystės apdarus, tas gražus simbolis tampa mūsų dalimi.
Naujajame Testamente, laiške romiečiams skaitome: „Naktis nuslinko, diena prisiartino. Todėl nusimeskime tamsos darbus, apsiginkluokime šviesos ginklais! […] Apsirenkite Viešpačiu Jėzumi Kristumi.“
Esu labai dėkinga už privilegiją vilkėti šventosios kunigystės apdarus, kad primintų man, jog Gelbėtojas ir Jo nesibaigiančiojo Apmokėjimo palaiminimai nuolat pridengia mane mano mirtingosios kelionės metu. Tai taip pat primena man, kad, kai laikausi Viešpaties namuose su Dievu sudarytų sandorų, aš simboliškai apsirengiu Kristumi, kuris Pats yra šviesos ginkluotė. Jis saugos mane nuo blogio, duos man galios ir išaugusių gebėjimų, teiks šviesos ir ves mane per šio pasaulio tamsą ir sunkumus.
Šventosios kunigystės apdarai ir jų ryšys su Kristumi turi gilią ir gražią simbolinę prasmę. Tikiu, kad mano pasiryžimas vilkėti šventą apdarą tampa mano simboliu Jam. Tai yra mano asmeninis ženklas Dievui, o ne kitiems.
Esu labai dėkinga už savo Gelbėtoją, Jėzų Kristų. Jo apmokančioji auka už mus tapo didžiausiu Jo ir mūsų Tėvo Danguje begalinės meilės kiekvienam iš mūsų simboliu, su apčiuopiamais tos meilės ir aukos simboliais – žymėmis Gelbėtojo rankose, kojose ir šone, – išliekančiais net ir Jam prisikėlus.
Man laikantis savo sandorų ir įsipareigojimų Dievui, įskaitant šventosios kunigystės apdarų vilkėjimą, mano gyvenimas gali tapti mano meilės ir gilaus dėkingumo už Gelbėtoją, Jėzų Kristų, ir troškimo nuolat Jį jausti šalia asmeniniu simboliu.
Jei to dar nepadarėte, kviečiu rinktis gilesnį ryšį su Dievu sudarant sandoras su Juo Viešpaties namuose. Studijuokite mūsų pranašo kalbas (taip pat jo nuostabius mokymus išnašose, kurie yra prie visų konferencijos kalbų). Jis daug metų ne kartą kalbėjo apie sandoras, ypač po to, kai tapo Bažnyčios prezidentu. Mokykitės iš jo mokymų apie nuostabius palaiminimus ir sustiprėjusią galią bei gebėjimus, kurie gali būti jūsų per sandorų su Dievu sudarymą ir laikymąsi.
Visuotiniame žinyne nurodoma, kad nereikia turėti misijos pašaukimo arba ruoštis susituokti, norint sudaryti šventyklos sandoras. Asmuo turi būti ne jaunesnis kaip 18 metų, nebelankyti vidurinės ar panašios mokyklos ir bent metus būti Bažnyčios nariu. Taip pat yra asmeninio šventumo reikalavimai. Jei norite pagilinti savo ryšį su Tėvu Danguje ir Jėzumi Kristumi sudarydami šventas sandoras Viešpaties namuose, kviečiu jus pakalbėti su savo vyskupu ar skyriaus prezidentu ir pranešti jam apie savo troškimus. Jis padės jums suprasti, kaip pasiruošti gauti ir gerbti tas sandoras.
Per sandorinį ryšį su Dievu mūsų pačių gyvenimas gali tapti gyvu mūsų atsidavimo ir gilios meilės Tėvui Danguje simboliu, mūsų hesed Jam, ir mūsų troškimu tobulėti ir galiausiai tapti panašiems į Gelbėtoją, kad vieną dieną galėtume įeiti į Jų akivaizdą. Liudiju, kad didingi sandoros ryšio palaiminimai tikrai verti savo kainos. Jėzaus Kristaus vardu, amen.