Visuotinė konferencija
Dievo tikslas – parvesti jus namo
2024 m. balandžio visuotinė konferencija


11:35

Dievo tikslas – parvesti jus namo

Viskas, kas susiję su Tėvo planu Jo mylimiems vaikams, sukurta taip, kad visus parvestų namo.

Norėčiau padėkoti už jūsų maldas, man pradedant apsiprasti su pašaukimu tarnauti Viešpaties Jėzaus Kristaus apaštalu, gautu per prezidentą Nelsoną. Tikriausiai galite gerai įsivaizduoti, koks nuolankus pasijutau, ir tai buvo nepaprastų permainų ir rimtos savianalizės metas. Vis dėlto tarnauti Gelbėtojui, einant bet kokias pareigas, ir kartu su jumis dalytis gerąja Jo vilties evangelijos naujiena yra didelė garbė.

Be to, sakoma, kad už kiekvieno naujo apaštalo stovi apstulbusi uošvė. Nežinau, ar iš tiesų kas nors taip pasakė, bet šį kartą tikrai galėjo taip nutikti. Įtariu, jog tai, kad mano uošvės nebėra tarp mūsų, niekaip nesumažina jos nuostabos.

Prieš kelis mėnesius, kai, vykdydami įvairius bažnytinius pavedimus, su žmona lankėmės kitoje šalyje, vieną ankstų rytą pabudau ir apsiblaususiomis akimis pažvelgiau pro viešbučio langą. Apačioje, judrioje gatvėje, pamačiau įrengtą gatvės užtvarą ir netoliese stovintį policininką, nukreipiantį atgal automobilius, pasiekusius tą kliūtį. Iš pradžių gatve važiavo ir apgręžti buvo vos keli automobiliai. Tačiau laikui bėgant ir eismui intensyvėjant, pradėjo darytis automobilių eilės.

Pro langą iš aukštai stebėjau, kaip policininkas, regis, mėgavosi savo galiomis blokuoti eismo srautą ir apgręžti žmones. Tiesą sakant, atrodė, kad, kiekvienam automobiliui priartėjus prie kliūties, eidamas jis šokteli, tarsi norėtų pradėti šokti džigą. Jei vairuotojas susierzindavo dėl kelio užtvaros, neatrodė, kad policininkas būtų paslaugus ar rodytų užuojautą. Jis tiesiog vis papurtydavo galvą ir rodydavo į priešingą pusę.

Mano draugai, mano bendramoksliai mirtingojo gyvenimo kelyje, gražus mūsų Tėvo planas, būtent Jo „nuostabus“ planas, yra skirtas parvesti jus namo, o ne tam, kad jūsų neprisileistų. Niekas nepastatė kelio užtvaros ir nepaskyrė ten nieko, kas jus apgręžtų ir pavarytų šalin. Iš tiesų viskas yra priešingai. Dievas nepaliaujamai jūsų ieško. Jis „nori, kad visi Jo vaikai apsispręstų grįžti pas Jį,“ ir imasi visų įmanomų priemonių, kad jus sugrąžintų.

Mūsų mylintis Tėvas prižiūrėjo šios žemės sukūrimą turėdamas aiškų tikslą – suteikti jums ir man galimybę gauti išbandančią ir taurinančią mirtingojo gyvenimo patirtį, galimybę pasinaudoti Dievo suteikta moraline laisve ir pasirinkti Jį, mokytis ir augti, klysti, atgailauti, mylėti Dievą ir savo artimą ir vieną dieną grįžti namo pas Jį.

Į šį puolusį pasaulį savo brangų Mylimąjį Sūnų Jis atsiuntė patirti visų įmanomų žmogaus išgyvenimų, parodyti sektino pavyzdžio kitiems Jo vaikams, apmokėti ir išpirkti. Didžioji apmokančioji Kristaus dovana pašalina visas fizinės ir dvasinės mirties užtvaras, kurios galėtų atskirti mus nuo mūsų amžinųjų namų.

Viskas, kas susiję su Tėvo planu Jo mylimiems vaikams, sukurta taip, kad visus parvestų namo.

Kaip Dievo pasiuntiniai, Jo pranašai, Raštuose vadina šį planą? Jie jį vadina išpirkimo planu, gailestingumo planu, didžiuoju laimės planu ir išgelbėjimo planu, skirtu visiems „per kraują mano Viengimio“.

Tėvo didžiojo laimės plano tikslas yra jūsų laimė čia pat, dabar, ir amžinybėje. Jis neskirtas tam, kad užkirstų kelią jūsų laimei ir sukeltų nerimą ir baimę.

Tėvo išpirkimo plano tikslas iš tiesų yra jūsų išpirkimas, jūsų išgelbėjimas per Jėzaus Kristaus kančias ir mirtį, išlaisvinimas iš nuodėmės ir mirties nelaisvės. Jis neskirtas tam, kad paliktų jus tokius, kokie esate.

Tėvo gailestingumo plano tikslas yra suteikti gailestingumą, kai atsigręžiate į Jį ir laikotės savo ištikimybės Jam sandoros. Jis neskirtas gailestingumui neparodyti ir skausmui bei sielvartui sukelti.

Tėvo išgelbėjimo plano tikslas iš tiesų yra jūsų išgelbėjimas celestialinėje šlovės karalystėje, kai priimate „Jėzaus liudijimą“ ir atnašaujate Jam visą savo sielą. Jis neskirtas tam, kad jūsų neprisileistų.

Ar tai reiškia, kad nesvarbu, kaip gyvename? Kad nesvarbu, kaip naudojame savo valios laisvę? Kad galime priimti arba atmesti Dievo įsakymus? Ne, žinoma, ne. Be abejo, vienas nuosekliausių Jėzaus kvietimų ir prašymų žemiškosios tarnystės metu buvo kvietimas mums pasikeisti, atgailauti ir ateiti pas Jį. Visi Jo mokymai gyventi pagal aukštesnio lygio moralinius standartus iš esmės yra kvietimas asmeniškai tobulėti, patirti galintį keisti tikėjimą Kristumi ir galingą širdies permainą.

Dievas nori, kad radikaliai perorientuotume savo savanaudiškus ir išdidumo kupinus impulsus, iškeldintume prigimtinį žmogų, kad „eit[ume] ir daugiau nebenusidė[tume]“.

Jeigu tikime, kad Tėvo visa apimančio plano tikslas yra mus išgelbėti, mus išpirkti, suteikti mums malonę ir taip padaryti mus laimingus, koks yra Sūnaus, per kurį įvykdytas šis didis planas, tikslas?

Sūnus pats mums pasako: „Nes aš nužengiau iš dangaus vykdyti ne savo valios, bet valios To, kuris mane siuntė.“

Jėzaus valia yra geranoriškai priimta Tėvo valia! Jis nori, kad kiekvienas Jo Tėvo vaikas galėtų pasiekti galutinį to plano tikslą – amžinąjį gyvenimą su Jais. Šis dieviškasis potencialas neaplenkia nė vieno žmogaus.

Jei esate linkę nerimauti, kad niekada neatitiksite reikalavimų, arba kad meiliai siūlomas beribis Kristaus Apmokėjimas gailestingai apima visus, tik ne jus, tuomet jūs klystate. Beribis reiškia beribis. Beribis apima jus ir jūsų artimuosius.

Nefis paaiškina šią nuostabią tiesą: „Jis nedaro nieko, kas nebūtų naudinga pasauliui; nes jis myli pasaulį, netgi tiek, kad guldo savo paties gyvybę, kad galėtų traukti visus žmones pas save. Todėl jis niekam neįsako neragauti jo išgelbėjimo.“

Gelbėtojas, Gerasis Ganytojas, eina ieškoti savo paklydusių avių, kol jas suranda. Jis „nenor[i], kad kuris pražūtų“.

„Mano gailestingumo ranka ištiesta į jus, ir kiekvieną ateinantį aš priimsiu.“

„Ar yra tarp jūsų ligonių? Atveskite juos čionai. Ar yra luošų ar aklų, ar raišų, ar sužalotų, ar raupsuotų arba sudžiūvusių, arba kurčių ar bet kaip varginamų? Atveskite juos čionai, ir aš juos išgydysiu, nes aš atjaučiu jus.“

Jis nepavarė kraujoplūdžiu sergančios moters; Jis nesišalino raupsuotojo; Jis neatmetė moters, sugautos svetimaujant; Jis neatstūmė atgailaujančių, kad ir kokios buvo jų nuodėmės. Jis neatstums nei jūsų, nei jūsų mylimų žmonių, jei atnešite Jam savo sudužusią širdį ir atgailaujančią dvasią. Atstūmimas nėra Jo ketinimas ar sumanymas, nei Jo planas, tikslas, noras ar viltis.

Ne, Jis nestato užtvarų ir kliūčių; Jis jas pašalina. Jis neatsiriboja nuo jūsų; Jis jus priima. Visa jo tarnystė buvo gyvas šio ketinimo pareiškimas.

Ir, žinoma, yra Jo apmokančioji auka, kurią mums sunkiau suprasti, kuri viršija mūsų mirtingųjų gebėjimą ją suvokti. Bet, ir tai yra svarbus „bet“, mes suprantame, galime suvokti šventą, gelbstintį Jo apmokančiosios aukos tikslą.

Jėzui mirus ant kryžiaus, šventyklos uždanga perplyšo pusiau, o tai simbolizavo, kad galimybė grįžti Tėvo akivaizdon buvo plačiai atverta – visiems, kurie atsigręš į Jį, pasitikės Juo, užkraus Jam savo naštas ir sandoros ryšiu paims Jo jungą.

Kitaip tariant, Tėvo planas nėra susijęs su užtvaromis. Taip niekada nebuvo; taip niekada nebus. Ar yra dalykų, kuriuos turime daryti, įsakymų, kurių turime laikytis, ir mūsų prigimties išraiškų, kurias turime pakeisti? Taip. Tačiau su Jo malone tai mums pasiekiama ir neviršija mūsų gebėjimų.

Tai yra geroji naujiena! Esu neapsakomai dėkingas už šias paprastas tiesas. Tėvo sumanymas, Jo planas, Jo tikslas, Jo ketinimas, Jo noras ir Jo viltis yra išgydyti jus, suteikti jums ramybę ir atvesti jus ir jūsų mylimus žmones namo. Apie tai liudiju Jėzaus Kristaus, Jo sūnaus, vardu, amen.

Išnašos

  1. Raselas M. Nelsonas, „Mąstykite celestiališkai!“, 2023 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga.

  2. Žr. 2 Nefio 26:25, 27.

  3. Visuotinis žinynas. Tarnavimas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje, 1.1, „Evangelijos biblioteka“.

  4. Žr. Mozės 7:33.

  5. Žr. Jokūbo knygos 6:8; Almos 12:30.

  6. Žr. Almos 42:15.

  7. Žr. Almos 42:8, 16.

  8. Mozės 6:62.

  9. Žr. Doktrinos ir Sandorų 45:4.

  10. Doktrinos ir Sandorų 76:50–70.

  11. Žr. Omnio 1:26.

  12. Žr. Mato 4:17.

  13. Žr. Mato 5–7. Pavyzdžiui, Mato 5:43–44 Gelbėtojas mokė savo mokinius, kad nepakanka „mylė[ti] savo artimą ir nekęs[ti] savo priešo“. Kad galėtų Juo sekti, jiems taip pat reikėjo „mylė[ti] savo priešus“.

  14. Žr. Mozijo 5:2. Kad Jėzaus Kristaus gailestingumas galėtų pasireikšti mūsų gyvenime, turime atsigręžti į Jį. Alma Jaunesnysis moko, kad šis šlovingas „išpirkimo planas negalėjo būti įgyvendintas kitaip, kaip tik su sąlyga, kad žmonės atgailaus […]; nes, jei ne šita sąlyga, gailestingumas negalėtų nieko padaryti“ (Almos 42:13).

  15. Žr. Mozijo 3:19.

  16. Jono 8:11.

  17. Jono 6:38.

  18. Žr. Russell M. Nelson, “The Atonement,” Ensign, Nov. 1996, 35: „Jo Apmokėjimas yra beribis – be pabaigos. Beribis ir ta prasme, kad visa žmonija buvo išgelbėta iš nesibaigiančios mirties. Jis buvo beribis dėl Jo nepaprastos kančios. Jis buvo beribis laiko atžvilgiu, užbaigęs iki tol egzistavusį gyvulių aukojimo pirmavaizdį. Jis buvo beribis savo apimtimi: buvo atliktas kartą ir už visus. O Apmokėjimo gailestingumas skirtas ne tik beribiam skaičiui žmonių, bet ir beribiam skaičiui Jo sukurtų pasaulių. Jis buvo beribis, viršijantis visus žmogiško matavimo vienetus ir žmogaus supratimą.“

  19. 2 Nefio 26:24.

  20. Žr. Luko 15:4.

  21. Žr. 2 Petro 3:9; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 18:11–12.

  22. 3 Nefio 9:14.

  23. 3 Nefio 17:7; taip pat žr. 6 eilutę.

  24. Mokydamas, kad kai kurie žmonės nepaveldės dangaus karalystės, Jėzus Kristus aiškiai parodo, kad Jis to netrokšta jiems, bet tai yra jų pačių pasirinkimų rezultatas (žr. Mato 7:13–14, 21–25).

  25. Žr. Mato 27:50–51; Hebrajams 9:6–12.