ŠABO DIENOS ŠVENTIMAS
Kur turėčiau būti?
Per šabą garbinkite Viešpatį, eikite į bažnyčią, artimiau pabendraukite su savo šeima ir padėkite kitiems. Neieškokite pasilinksminimų ir nieko nepirkite. Jeigu įmanoma, venkite dirbti sekmadienį.
Ar jums kada nors pasitaiko tokių sekmadienių, kada jūs tiesiog nejaučiate noro eiti į bažnyčią? Na, man yra pasitaikę, ypač pastaruoju metu. Ką tik persikėliau į naują apylinkę Keiptaune, Pietų Afrikoje. Nepasakyčiau, kad žmonės apylinkėje būtų nemalonūs ar nedraugiški. Jie tiesiog nėra tie mano draugai, kuriuos turėjau būdama namuose.
Po pirmos savaitės šioje apylinkėje nusprendžiau, kad nuo dabar eisiu tik į sakramento susirinkimą. Kitą savaitę atėjau pavėlavusi. Kai įėjau pro maldos namų duris su manim pasisveikino keletas žmonių ir aš suradau, kur atsisėsti. Sėdėdama tenai pajutau, kaip pasiilgau namų. Viskas, ko norėjau, tai savo ankstesnės apylinkės ir draugiškų mane pažinojusių žmonių veidų.
Tada atsistojo pirmoji kalbėtoja ir pradėjo savo kalbą. Ji kalbėjo tarsi asmeniškai man. Ji kalbėjo apie tai, kaip jautėsi vieniša naujame mieste, ir aš suvokiau, kad nesu viena. Tada antras kalbėtojas išsakė mintį, kuri turėjo ypatingą prasmę man. Prieš susirinkimo pabaigą atsistojo vyskupas ir pasakė, kaip jis myli kiekvieną iš mūsų. Jis sakė, kad žino, jog čia yra žmonių, kuriais jis turi rūpintis ir kuriuos turi prižiūrėti.
Giedodama baigiamąją giesmę žinojau, kad esu ten, kur ir turėjau būti. Jau ilgą laiką nebuvau jautusi tokios ramybės ir žinojau, kad ji atėjo iš Dangiškojo Tėvo. Jis pažįsta kiekvieną iš mūsų. Tą dieną jis man davė tai, ko man reikėjo, ir aš žinojau, kad jei toliau laikysiuosi Jo įsakymų, jis visada taip darys.