Tikėjau, tačiau neturėjau pinigų
1988 metų pabaigoje mėgavausi savo pašaukimu, būdamas antruoju patarėju vyskupijoje Ciudad Ojedoje, Venesueloje, tačiau mane slėgė vienas rūpestis. Daugiau kaip metai buvau Bažnyčios narys, o dar nebuvau gavęs savųjų šventyklos palaiminimų.
Kartą mane aplankė vienas draugas iš Marakaibo. Netrukus kalba pasisuko apie dvasinius dalykus.
Staiga mano draugas su įkvėpimu pasakė: „Broli Trokoničiau, manau Dangiškasis Tėvas nori, kad tu vyktum į šventyklą ir gautum amžinąsias palaimas, kurias Jis pažadėjo savo vaikams.“
„Negaliu, – atsakiau aš, – čia, Venesueloje, nėra šventyklos, o kelionė į kitą šalį yra labai brangi. Neturiu tiek pinigų.“
Jis akimirką tai apmąstė ir tada pasakė: „Jei iš tiesų nori vykti į šventyklą, Dangiškasis Tėvas tau parūpins kelią.“
„Jei Dangiškasis Tėvas parūpins tokią pagalbą, aš vyksiu!“, – atsakiau.
Nuo tos akimirkos buvau kupinas tikėjimo ir vilties, kad galėsiu vykti į šventyklą. Kitą dieną paskambinau kuolo vadovams ir sužinojau, kad sausio mėnesį buvo planuojama kelionė į Limos šventyklą, Peru, kuri buvo artimiausia šventykla tuo metu. Ta kelionė kainuotų 16500 bolivarų ir į tą sumą įeitų lėktuvo bilietas, maistas ir nakvynė.
Dienos ėjo, ir greitai artėjo paskutinė diena, kada reikėjo sumokėti pinigus. Stengiausi užsidirbti pinigų, tačiau nei trupučio nepriartėjau prie tos sumos, kurios man reikėjo. Tačiau mano tikėjimas niekada nesusvyravo. Buvau tikras, kad Dangiškasis Tėvas parūpins kelią.
Likus nedaug laiko iki paskutinio termino, man paskambino buvęs darbdavys. Paskambinęs asmuo kreipėsi į mane vardu ir pasakė: „Jūs buvote įdarbintas šioje naftos kompanijoje prieš penkerius metus. Jums išėjus buvo neteisingai paskaičiuota išmoka. Prašome atvykti ir pasiimti čekį, kurį išrašėme jūsų vardu.“
Kitą dieną nuėjau atsiimti to čekio. Kaip pažiūrėjau į sumą, negalėjau patikėti savo akimis. Čekis buvo išrašytas lygiai 16500 bolivarų sumai!
1989 m. sausio 17 d. įžengiau į Limos šventyklą, Peru, ir gavau savąjį šventyklos apdovanojimą. Mano draugas buvo teisus. Dangiškasis Tėvas parūpino kelią, kad galėčiau nuvykti į šventyklą. Kaip skelbė Nefis: „Viešpats gali padaryti viską dėl žmonių vaikų, jei tik jie panaudos tikėjimą juo“ (1 Nefio 7:12).