Saugokitės medinių arklių
Ar pastebėjote, kaip mus supanti aplinka gali įtakoti mūsų veiksmus ir elgesį? Prisimenu, būdamas jaunas koledžo studentas, dalyvavau pokalbyje su dėstytoju, kuris kalbėjo apie atliktą aplinkos poveikio darbo vietos produktyvumui tyrimą. Jis nurodė, kad kai kurios aplinkos skatina darbuotojus energingiau ir stropiau dirbti, o kitos – daro priešingą poveikį. Ta mintis, kad tokie, berods paprasti dalykai, gali turėti tokią įtaką, mane labai sudomino.
Jis taip pat pasakojo apie tyrimą, atliktą su dviem grupėmis žmonių, sėdinčių prie stalo ir pasiruošusių valgyti tai, kas prieš juos padėta. Nors visi dalyviai buvo alkani ir reiškė norą valgyti, jų apetitą stipriai paveikė apšvietimo kambaryje pasikeitimas. Pasikeitus apšvietimui dauguma visai nevalgė, kiti valgė labai mažai ir, kaip bebūtų keista, nei vienam iš dalyvių valgis nepatiko.
Tai, kad skanus maistas gali prarasti savo patrauklumą tik dėl to, kad kambaryje pasikeitė apšvietimas, parodo, kaip mūsų elgseną gali paveikti aplinka.
Po daugelio metų mano verslo karjeros metu vienas klientas pakvietė mane apdrausti jo naują verslą. Atvykęs į vietą sužinojau, kad tai bus naktinis klubas.
Kai per priimamąjį įėjome į pagrindinę patalpą, buvau sužavėtas apdailos. Gerai suderinti baldai, furnitūra, užuolaidos ir kilimai sudarė labai malonią aplinką. Tikėjausi visai ne to, kai buvau informuotas apie šios pramogų vietos paskirtį. Man bekalbant su savininku ir renkant būtiną informaciją atėjo darbuotojas ir paklausė, ar galėtų išbandyti, kaip veikia garso ir šviesos instaliacija.
Mano klientas leido. Staiga tyli aplinka pasikeitė, kambario apšvietimas prigeso ir jį pakeitė mirksinčios daugiaspalvės šviesos bei pasigirdo labai garsi muzika. Rami atmosfera iškarto buvo sugriauta.
Tokioje aplinkoje buvo neįmanoma bendrauti, taigi grįžome į priimamąjį. Tolesnio pokalbio metu ir dėl to, ką patyriau, nebenorėjau tęsti šio reikalo, taigi savo klientą nukreipiau pas tos draudimo srities specialistą. Iki šios dienos aiškiai prisimenu tą dramatišką pasikeitimą, įvykusį, kai pritemdytą patalpą perskrodė šviesos spinduliai ir garsios muzikos dundesys.
Iš to nutikimo išmokau gerą pamoką. Mus supanti aplinka gali stipriai paveikti tai, kaip mes jaučiamės ir kuo tikime.
Tai yra viena iš priežasčių, kodėl mūsų vadovai patarė, kad visos Bažnyčios remiamos veiklos vyktų tokioje aplinkoje, kurioje galėtų būti Viešpaties Dvasia. Pagalvokite apie šį patarimą. O dabar pagalvokite apie bažnytines veiklas. Ką galime padaryti, kad pasiektume Viešpaties nustatytus tikslus pilnavertėms ir dvasią pakeliančioms bažnytinėms veikloms?
Trojos arklys
Nuo pat vaikystės mane žavėjo graikų legenda apie Trojos arklį. Jūs turbūt prisimenate, kad graikų armija 10 metų buvo apgulusi Trojos miestą ir negalėjo pralaužti jos neįveikiamų įtvirtinimų.
Galiausiai graikai apsimetė, kad atsitraukia ir paliko didelį medinį arklį, kurio viduje buvo pasislėpusi užpuolikų grupė. Trojiečiai patikėjo, kad arklys buvo geras ženklas ir, priešingai kai kurių žmonių patarimams, atsitempė jį į miestą. Nakties metu graikų kariai išlindo iš savo slėptuvės ir atidarė miesto vartus leisdami graikų armijai įžengti ir užkariauti Troją.
Mes taip pat turime saugotis jėgų, kurios stengiasi pralaužti mūsų gynybą ir ketina sunaikinti mūsų tikėjimo skydą! Mūsų namai ir garbinimo vietos gali būti apsauga nuo audros, kurią sukelia netinkamo pasaulietiškumo elementai, kad būtume „tvirti ir nepajudinami, visuomet dosnūs gerų darbų“ (Mozijo 5:15) ir visada „[stovėtume] šventose vietose“ (DS 45:32).
Tie, kurie nesisaugo ir toleruoja kenksmingą muziką ir netinkamas veiklas, gali prarasti dvasinį jautrumą. Tokių dalykų toleravimas gali pakenkti mums iš vidaus, kaip tas medinis arklys, atitemptas į nepažeidžiamos tvirtovės vidų.
Mūsų tikslas, planuojant ir ruošiant veiklas, turėtų būti ne imituoti ar mėgdžioti pasaulio manieras, bet sudaryti aplinką, kurioje galėtų būti Viešpaties Dvasia. Taip turėtų būti kur tik ar kada tik Bažnyčia remia veiklą, ir mes turėtume tuo vadovautis, pasirinkdami kokius filmus žiūrėti, kokias kompiuterines programas peržiūrinėti, arba rinkdamiesi bet kurį kitą laisvalaikio praleidimo būdą. Ypatingą dėmesį turėtume skirti renginiams, kurių metu naudojami Bažnyčios pastatai, nes jie yra pašvęsti ir paskirti veikloms, kurios yra doros, mylėtinos ar vertos pagyrimo (žr. Tikėjimo Teiginiai 1:13).
Jei Gelbėtojas apsilankytų veikloje Bažnyčios maldos namuose, ar Jo reakcija nebūtų panaši į tą, kada Jis iš Jeruzalės šventyklos išmetė pinigų keitėjus (žr. Mato 21:12-13)? O gal Jis, kaip Petras Atsimainymo kalne, išsakytų sentimentą: „Gera mums čia būti“ (Mato 17:4)?
Prezidento Gordono B. Hinklio (1910-2008) patarimas dėl pasiruošimo nuolatinei misionieriškai tarnystei gali būti pritaikytas šiai temai: „Esu tikras, kad pakėlę tinkamumo kartelę padėsime savo jauniems žmonėms, ypatingai savo vaikinams, išsiugdyti savikontrolę, gyventi aukščiau pasaulio standartų, vengti nusižengimo ir visuose savo užsiėmimuose eiti keliu, vedančiu aukštyn.“1
Turėdami galvoje tuos žodžius visi nuspręskime planuoti ir dalyvauti naudingose veiklose, pakeldami kartelę ir atstumdami pasaulį.
Ar toks požiūris neleis mums mėgautis ir džiaugtis mūsų renginiuose? Anaiptol! Tiesą sakant, bus priešingai. Pakeldami standartų kartelę patirsime tai, kas sukurs ilgalaikius prisiminimus, atitinkančius didžiojo laimės plano pažadą.