Bažnyčios ateitis: pasaulio ruošimas antrajam Gelbėtojo atėjimui

Prezidentas Raselas M. Nelsonas

Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčia ruošia pasaulį tai dienai, kai „žemė bus pilna Viešpaties pažinimo“ (Izaijo 11:9).

Jūs ir aš galime dalyvauti besitęsiančiame Jėzaus Kristaus Evangelijos sugrąžinime. Jis nuostabus! Jis nėra žmogaus sukurtas! Jis kyla iš Viešpaties, kuris pasakė: „Aš pagreitinsiu savo darbą, kai bus tam laikas“ (Doktrinos ir Sandorų 88:73). Šiam darbui galios suteikė prieš 200 metų pasakytas dieviškas pranešimas. Jame tebuvo šeši žodžiai: „Tai mano Mylimasis Sūnus. Jo klausyk!“ (Žr. Džozefo Smito – Istorijos 1:17.)

Tas Visagalio Dievo ištartas pranešimas jaunąjį Džozefą Smitą supažindino su Viešpačiu Jėzumi Kristumi. Tais šešiais žodžiais prasidėjo Jo Evangelijos Sugrąžinimas. Kodėl? Todėl, kad mūsų gyvasis Dievas yra mylintis Dievas! Jis nori, kad Jo vaikai gautų nemirtingumą ir amžinąjį gyvenimą! Šis didingas pastarųjų dienų darbas, kurio dalis esame, buvo pradėtas, numatytu laiku, kad palaimintų laukiantį ir raudantį pasaulį.

Negaliu apie Sugrąžinimą kalbėti ramiai. Šis istorijos faktas visiškai pribloškiantis! Jis neapsakomas! Jis atima žadą! Kaip nuostabu, kad dangaus pasiuntiniai atėjo ir suteikė šio darbo įgaliojimą ir galią!

Dabar Viešpaties darbas Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčioje sparčiai juda pirmyn. Bažnyčios laukia negirdėta, beprecedentė ateitis. „Ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo, […] tai paruošė Dievas tiems, kurie Jį myli“ (1 Korintiečiams 2:9; taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 76:10).

Atminkite, kad Kristaus tarnystės pilnatvė įvyks ateityje. Pranašystės apie Jo antrąjį atėjimą dar turi išsipildyti. Mes tik ruošiamės šio paskutinio evangelijos laikotarpio kulminacijai, kai Gelbėtojo antrasis atėjimas taps realybe.

Izraelio surinkimas abiejose uždangos pusėse

Būtina Antrojo atėjimo preliudija yra ilgai lauktas išsklaidyto Izraelio surinkimas (žr. 1 Nefio 15:18; taip pat žr. Mormono Knygos antraštinį puslapį). Ši surinkimo doktrina yra vienas svarbiausių Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios mokymų. Viešpats pareiškė: „Aš duodu jums ženklą, […] kad aš surinksiu iš ilgalaikio išsklaidymo savo žmones, o Izraelio namai, ir vėl įkursiu tarp jų savo Sionę“ (3 Nefio 21:1).

Mes ne tik mokome šios doktrinos, bet ir dalyvaujame ją įgyvendinant. Mes dalyvaujame padėdami rinkti Viešpaties išrinktuosius abiejose uždangos pusėse. Dalis suplanuotos šios žemės ir jos gyventojų lemties yra ta, kad mūsų mirusieji turi būti išpirkti (žr. Doktrinos ir Sandorų 128:15). Laimei, kvietimas „ateiti pas Kristų“ (Jokūbo Kn 1:7; Moronio 10:32; Doktrinos ir Sandorų 20:59) taip pat galioja ir tiems, kurie mirė nepažinę Evangelijos (žr. Doktrinos ir Sandorų 137:6–8). Tačiau, kad būtų atlikta jų paruošimo dalis, reikia kitų žmonių pastangų žemėje. Mes sudarinėjame genealogijos schemas, darome šeimos aprašus ir atliekame vikarinį šventyklos darbą už kitus norėdami pas Viešpatį surinkti žmones ir jų šeimas (žr. 1 Korintiečiams 15:29; 1 Petro 4:6).

Šeimos turi būti užantspauduotos visai amžinybei (žr. Doktrinos ir Sandorų 2:2–3; 49:17; 138:48; Džozefo Smito – Istorijos 1:39). Tarp tėvų ir vaikų turi būti sukurta jungianti grandis. Mūsų laikais turi įvykti visuotinis, visiškas ir tobulas visų evangelijos laikotarpių, raktų ir galių suvienijimas ir sujungimas į visumą (žr. Doktrinos ir Sandorų 128:18). Šiems šventiems tikslams pasiekti žemė dabar ir nusėta šventomis šventyklomis. Dar kartą pabrėžiu, kad šių šventyklų pastatymas gal ir nepakeis jūsų gyvenimo, bet jūsų tarnavimas šventykloje tikrai pakeis.

Artinasi laikas, kai nepaklūstantys Viešpačiui bus atskirti nuo klusniųjų (žr. Doktrinos ir Sandorų 86:1–7). Mūsų geriausia apsauga toliau likti vertiems įeiti į Jo šventus namus. Didžiausia dovana, kokią tik galėtumėte padovanoti Viešpačiui, tai išsisaugoti nesusitepę pasauliu, verti įeiti į Jo šventus namus. Jo dovana jums bus ramybė ir saugumas žinant, jog esate verti Jį pasitikti, kad ir kada tas laikas ateitų.

Be šventyklos darbo, Mormono Knygos atsiradimas yra ženklas visam pasauliui, kad Viešpats pradėjo rinkti Izraelį ir vykdyti sandoras, kurias sudarė su Abraomu, Izaoku ir Jokūbu (žr. Pradžios 12:2–3; 3 Nefio 21; 29). Mormono Knygoje skelbiama surinkimo doktrina (pavyzdžiui, žr. 1 Nefio 10:14). Ši knyga padeda žmonėms sužinoti apie Jėzų Kristų, tikėti Jo Evangelija ir prisijungti prie Jo Bažnyčios. Iš tikrųjų, jeigu nebūtų Mormono Knygos, pažadėtasis Izraelio surinkimas neįvyktų.

Taip pat tam surinkimui svarbus yra misionieriškas darbas. Viešpaties tarnai eina pirmyn skelbdami Sugrąžinimą. Daugybėje tautų mūsų nariai ir misionieriai ieško žmonių iš išblaškytojo Izraelio; jie ieško jų „uolų plyšiuose“ (Jeremijo 16:16) ir žvejoja juos kaip senovės dienomis.

Misionieriškas darbas sujungia žmones su Viešpaties senovėje su Abraomu sudaryta sandora:

„Tu būsi palaiminimas savo sėklai po tavęs, tad savo rankose jie neš šią tarnystę ir kunigystę visoms tautoms;

ir aš palaiminsiu jas per tavo vardą; nes visi, kurie tik priims šią Evangeliją, bus vadinami tavo vardu ir bus laikomi tavo sėkla, ir atsikels, ir palaimins tave kaip savo tėvą“ (Abraomo 2:9–10).

Misionieriškas darbas yra tik šio palaiminimo pradžia. Šių palaiminimų išsipildymas įvyksta, kai įėjusieji į krikšto vandenis ištobulina savo gyvenimą tiek, kad gali įeiti į šventą šventyklą. Ten gaunamas endaumentas užantspauduoja Bažnyčios narių sujungimą su Abraomo sandora.

Pasirinkimas ateiti pas Kristų priklauso ne nuo buvimo vietos, bet nuo asmeninio įsipareigojimo. Visi Bažnyčios nariai, kad ir kur gyventų, gali prieiti prie Evangelijos doktrinos, apeigų, kunigystės raktų ir palaimų. Žmonės gali būti „atvesti į Viešpaties […] pažinimą“ (3 Nefio 20:13) nepalikdami savo gimtinės.

Tiesa, ankstyvosiomis Bažnyčios dienomis atsivertimas dažnai reiškė ir emigraciją. Tačiau dabar surinkimas vyksta kiekvienoje tautoje. Viešpats išleido įsaką dėl Sionės įkūrimo (žr. Doktrinos ir Sandorų 6:6; 11:6) kiekvienoje šalyje, kur Jis suteikė Savo šventiesiems jų kilmę ir tautybę. Brazilijos šventiesiems surinkimo vieta yra Brazilija, Nigerijos šventiesiems – Nigerija, o Korėjos šventiesiems – Korėja. Sionė yra „tyraširdžiai“ (Doktrinos ir Sandorų 97:21). Sionė yra ten, kur yra teisūs šventieji.

Dvasinis saugumas visada priklausys nuo to, kaip, o ne kurgyvename. Pažadu, kad, jeigu kiek galėdami tikėsime Jėzumi Kristumi ir per atgailą naudosimės Jo Apmokėjimo galia, turėsime Dievo pažinimą ir galią, padėsiančius mums nešti sugrąžintosios Jėzaus Kristaus Evangelijos palaimas kiekvienai tautai, giminei, liežuviui ir liaudžiai bei paruošti pasaulį antrajam Viešpaties atėjimui.

Antrasis atėjimas

Viešpats sugrįš į kraštą, kurį pašventino Savąja misija čia, mirtingajame gyvenime. Triumfuodamas Jis vėl ateis į Jeruzalę. Apsirengęs karališkais raudonos spalvos, simbolizuojančios Jo kraują, kuris sunkėsi iš kiekvienos poros, rūbais, Jis sugrįš į šventąjį miestą (žr. Doktrinos ir Sandorų 133:46–48). Ten ir visur kitur „Viešpaties šlovė bus apreikšta, visi kūnai tai matys“ (Izaijo 40:5); taip pat žr. Doktrinos ir Sandorų 101:23). „Jis bus vadinamas Nuostabusis, Patarėjas, Galingasis Dievas, Amžinasis Tėvas, Ramybės Kunigaikštis“ (Izaijo 9:6).

Jis valdys iš dviejų pasaulio sostinių, viena jų bus senojoje Jeruzalėje (žr. Zacharijo 14), o kita – Naujojoje Jeruzalėje, „pastatyt[oje] Amerikos žemyne“ (Tikėjimo Teiginių 1:10). Iš šitų centrų Jis tvarkys Savo Bažnyčios ir karalystės reikalus. Jeruzalėje dar bus pastatyta kita šventykla. Iš tos šventyklos Jis per amžius valdys kaip viešpačių Viešpats. Iš po tos šventyklos ims tekėti vanduo. Negyvosios jūros vandenys bus išgydyti. (Žr. Ezechielio 47:1–8.)

Tą dieną Jis turės kitus vardus ir bus apsuptas ypatingų šventųjų. Jis bus „viešpačių Viešpats ir karalių Karalius, ir su Juo visi pašauktieji, išrinktieji ir ištikimieji“ (Apreiškimo 17:14) tam, kas buvo jiems patikėta čia, mirtingajame gyvenime. Tada Jis „valdys per amžių amžius“ (Apreiškimo 11:15).

Žemė sugrįš į savo rojišką būseną ir bus atnaujinta. Ir bus naujas dangus ir nauja žemė (žr. Apreiškimo 21:1; Etero 13:9; Doktrinos ir Sandorų 29:23–24).

O mūsų pavedimas – mūsų privilegija – padėti paruošti pasaulį tai dienai.

Pasitikime ateitį tikėdami

Gyvename neramiais laikais. Žemės drebėjimai ir cunamiai sukelia niokojimus, vyriausybės žlunga, kyla skaudžios ekonominės krizės, šeimos nuolat puolamos ir skyrybų skaičius auga. Turime rimtą priežastį susirūpinti. Tačiau neturime leisti, kad mūsų baimės išstumtų mūsų tikėjimą. Mes galime nugalėti tas baimes stiprindami savo tikėjimą.

Kodėl mums reikia tokio nepajudinamo tikėjimo? Todėl, kad priešakyje sunkios dienos. Vargu ar ateityje bus lengva arba populiaru būti ištikimu pastarųjų dienų šventuoju. Visi būsime išmėginti. Apaštalas Paulius perspėjo, jog paskutinėmis dienomis uoliai sekantys Viešpačiu „bus persekiojami“ (2 Timotiejui 3:12). Tas persekiojimas gali arba jus sugniuždyti iki tylaus silpnumo, arba paskatinti būti pavyzdingesnius ir drąsesnius kasdieniniame gyvenime.

Tai, kaip tvarkotės su gyvenimo išmėginimais, prisideda prie jūsų tikėjimo vystymosi. Stiprybė ateina, kai atsimenate, jog esate dieviškos prigimties ir turite begalinės vertės paveldą. Viešpats priminė jums, jūsų vaikams ir vaikaičiams, kad esate teisėti paveldėtojai, kad buvote saugomi danguje, kad gimtumėte konkrečiu metu ir konkrečioje vietoje, kad augtumėte ir taptumėte Jo vėliavnešiais ir sandoros žmonėmis. Vaikščiodami Viešpaties teisumo takais būsite palaiminti ir galėsite pasilikti Jo gerume bei būti šviesa ir gelbėtoju Jo žmonėms (žr. Doktrinos ir Sandorų 86:8–11).

Visais įmanomais būdais stiprinkite savo tikėjimą Jėzumi Kristumi, geriau suprasdami Jo atkurtojoje Bažnyčioje mokomą doktriną ir nepaliaujamai ieškodami tiesos. Laikydamiesi tyros doktrinos, galėsite su tikėjimu ir nepaliaujamu atkaklumu žengti pirmyn ir džiugiai daryti viską, ką tik pajėgiate, kad įvykdytumėte Viešpaties tikslus.

Bus dienų, kai nusivilsite. Todėl melskite drąsos nepasiduoti! Deja, kai kurie draugais laikyti žmonės jus išduos. Kai kas paprasčiausiai atrodys nesąžininga.

Tačiau aš pažadu jums, kad, sekdami Jėzumi Kristumi, atrasite nuolatinę ramybę ir tikrąjį džiaugsmą. Kai toliau su vis didesniu kruopštumu laikysitės sandorų ir ginsite Bažnyčią ir Dievo karalystę žemėje šiais laikais, Viešpats laimins jus stiprybe ir išmintimi, kurių reikia įvykdyti tai, kas įmanoma tik Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčios nariams.

Turime būti asmeninio tikėjimo į Dievą, tikėjimo į Viešpatį Jėzų Kristų ir tikėjimo Jo Bažnyčia kūrėjai. Turime kurti šeimas ir užantspauduoti jas šventose šventyklose. Turime statyti Bažnyčią ir Dievo karalystę žemėje (žr. Mato 6:33). Turime pasiruošti savo dieviškai lemčiai: šlovei, nemirtingumui ir amžinajam gyvenimui (žr. Romiečiams 2:7; Doktrinos ir Sandorų 75:5).

Nuolankiai jums liudiju, kad – kaip skelbė pranašas Džozefas Smitas – sugrąžintoji Jėzaus Kristaus Evangelija „žengs pirmyn drąsiai, didingai ir nepriklausomai, kol persmelks kiekvieną žemyną, aplankys kiekvieną šalį, pereis kiekvieną kraštą ir nuskambės kiekvienoje ausyje, kol Dievo tikslai bus įvykdyti ir didysis Jehova pasakys, kad darbas atliktas“ (History of the Church, 4:540).

Dirbame Visagalio Dievo darbą. Meldžiu, kad Jo palaimos būtų su visais ir kiekvienu iš jūsų.