Keturi Velykų savaitės simboliai
„Mano karalystė ne iš šio pasaulio“ (Jono 18:36).
Erškėčių vainikas
Žr. Mato 27:29; Morkaus 15:17; Jono 19:2.
Romos kareiviai Gelbėtojui uždėjo erškėčių vainiką. „Turbūt tas žiaurus aktas buvo iškreiptas bandymas parodijuoti imperatoriaus laurų vainiko uždėjimą ant jo galvos. […] Kaip tai skaudino, prisimenant, kad erškėčiai reiškė Dievo nepasitenkinimą, kai Jis prakeikė žemę dėl Adomo, kad nuo tol ji želdintų erškėčius. Tas vainikas ant Jėzaus galvos atmainė erškėčius į Jo šlovės simbolį“ (Prezidentas Džeimsas E. Faustas, „Kad gautum garbės vainiką“, Liahona, 2004 m. balandis).
Purpurinė skraistė
Žr. Mato 27:28; Morkaus 15:17; Jono 19:2.
Purpurinė buvo karališka spalva, o kareiviai pašaipiai apvilko Jėzų Kristų šia skraiste, nes Jis skelbėsi esąs žydų karalius. Žinoma, iš tikrųjų Jis yra daug daugiau nei tai – Jis yra „karalių Karalius ir viešpačių Viešpats!“ (1 Timotiejui 6:15; Apreiškimo 19:16.)
„Kraujas sunksis iš kiekvienos poros – tokia didelė bus jo kančia“ (Mozijo 3:7).
Alyvuogių spaustuvas
Žr. Mato 26:36; Morkaus 14:32; Luko 22:39–40; Jono 18:1.
„Yra karčiai simboliška, kad „kraujas sunkėsi iš kiekvienos poros“ [Mozijo 3:7] Jėzui kenčiant Getsemanėje, t. y. alyvuogių spaudykloje. Gelbėtojo laikais, norint gauti alyvuogių aliejaus, alyvuogės pirmiausia būdavo sutraiškomos per jas ritinant didelį akmenį. Gaunama „tyrė“ būdavo supilama į minkštas, retai supintas pintines, kurias sukraudavo vieną ant kitos. Jų svoris išspausdavo pirmąjį ir geriausią aliejų. Tada svoris būdavo padidinamas ant sukrautų pintinių uždedant didelį rąstą – tai išspausdavo dar aliejaus. Galiausiai, norint išspausti paskutinius lašus, tą rąstą pasunkindavo vieną jo galą apkraudami akmenimis, kad gautųsi didžiausias traiškantis spaudimas. Ir taip, kai teka pradžioje, alyvuogių aliejus yra kraujo spalvos“ (Vyresnysis D. Todas Kristofersonas, 2016 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).
„Nėra Jo čia, Jis prisikėlė!“ (Luko 24:6).
Tuščias kapas
Žr. Mato 28:1–8; Jono 20:1–18.
„Tuščias kapas tą pirmąjį Velykų rytą buvo atsakymas į Jobo klausimą: „Ar miręs žmogus prisikels?“ [Jobo 14:14] Visiems girdintiems mano balsą pareiškiu, jog kai žmogus numiršta, jis vėl bus gyvas. Mes žinome, nes turime apreikštos tiesos šviesą“ (Prezidentas Tomas S. Monsonas, „Jis prisikėlė!“, 2010 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).