Kaip Džozefas Smitas išvertė Mormono Knygą?
Prieš paslėpdamas aukso plokšteles paskutinis Mormono Knygos pranašas Moronis šios knygos antraštiniame puslapyje parašė, kad knyga bus išversta „Dievo dovanos ir galios dėka“. Tai išlieka geriausiu Mormono Knygos vertimo apibūdinimu.
Džozefas Smitas vertimo žodžius diktavo raštininkams, daugiausia Oliveriui Kauderiui. Kadangi vertė iš visiškai nežinomos kalbos, Džozefui reikėjo pasikliauti Viešpačiu. Vienas iš Viešpaties pagalbos būdų buvo parūpinti fizinius įrankius, padedančius Džozefui versti. Liudininkai pasakojo, kad Džozefas žiūrėdavo į tuos instrumentus ir matydavo angliškus žodžius. Tarp vertimo įrankių buvo vertikliai, arba Urimai ir Tumimai – du permatomi akmenys, įtvirtinti metaliniame lankelyje taip, kad Džozefas galėtų pro juos žiūrėti. Džozefui jie buvo duoti drauge su plokštelėmis. Kitas Džozefo naudotas įrankis buvo regėtojo akmuo, į kurį jis žiūrėdavo, dažnai įdėjęs į kepurę. Šį akmenį Džozefas buvo radęs anksčiau ir naudojo jį ieškodamas paslėptų ar pamestų daiktų. Versdamas jis naudojo tiek vertiklius, tiek regėtojo akmenį ir visada pasikliovė įkvėpimu iš dangaus.
Mormono Knygos vertimas iš tiesų buvo stebuklingas ir atliktas „Dievo dovanos ir galios dėka“.