Kaip ruošiuosi visuotinei konferencijai
Visuotinės konferencijos stebėjimas ir klausymasis yra proga mokytis iš gyvųjų pranašų ir apaštalų, gauti apreiškimų savo gyvenimui, geriau suprasti sugrąžintąją Evangeliją, būti vedamiems Šventosios Dvasios, imti suprasti savo problemas ir rasti būdų, kaip jas spręsti saugiau ir teisingiau.
Ruošimasis visuotinei konferencijai man kelia panašius jausmus, išgyvenimus ir liudijimą, kaip ir klausymas Jėzaus Kristaus žodžių, kuriuos kalba pasisakantieji. Jėzus Kristus yra pasakęs: „Ar mano paties balsu, ar mano tarnų balsu – tai tas pat“ (Doktrinos ir Sandorų 1:38).
Daugiausia apreiškimų gaunu tada, kai iš anksto pasiruošiu. Mintyse apmąstau, kokius atsakymus norėčiau išgirsti iš Dangiškojo Tėvo, tada meldžiuosi, o jei įmanoma, ir pasninkauju, kad per Šventąją Dvasią galėčiau suprasti ir pritaikyti tai, ko bus mokoma konferencijoje. Prieš prasidedant konferencijai stengiuosi atsisakyti bet kokios pasaulietiškos veiklos. Man svarbu apie konferencijoje išgirstus dalykus papasakoti savo šeimos nariams, kurie nėra Bažnyčios nariai, nes noriu žinoti jų nuomonę, kadangi ir jie palaiko daugybę konferencijoje išsakomų idėjų.
Jei gerai pasiruošiu konferencijai, tai jaučiu, kad kai kurie jos pasisakymai yra skirti asmeniškai man, ir gaunu atsakymus į klausimus, kuriuos turėjau prieš konferenciją. Tai įmanoma, nes Šventoji Dvasia žodžius neša iki širdies, kad galėčiau pats juos suprasti širdimi.
Kartais bandau užsirašyti pagrindines konferencijoje išgirstas įkvepiančias mintis, kurias skaitydamas imu suprasti, jog užrašiau ne tai, ką pasakė kalbėtojas, o tai, ką Šventoji Dvasia man perdavė asmeniškai. Suprantu, kad tai yra specialiai man skirti apreiškimai. Tai sustiprina mano tikėjimą ir liudijimą apie atkurtąją Bažnyčią – Pastarųjų Dienų Šventųjų Jėzaus Kristaus Bažnyčią.
Turiu ypatingą liudijimą apie konferencijos medžiagos studijavimą. Prieš kelerius metus, ruošdamasis pasisakyti Bažnyčioje, du mėnesius studijavau visas pranašo Tomo S. Monsono pasakytas konferencijos kalbas. Liudiju, kad per Šventąją Dvasią gavau apreiškimų asmeniniam gyvenimui ir pajutau, kaip Dangiškasis Tėvas kalba per pranašus, – tai yra mūsų gyvenimo Raštai.
Iš naujo skaitydamas savo užrašus aš vėl studijuoju konferencijos medžiagą konkrečiai apie tai, ką užsirašiau paragintas Šventosios Dvasios. Kelis kartus skaitau dabartinio pranašo pasakytas kalbas. Mane taip pat labai įkvepia šis prezidento Haroldo B. Ly mokymas: „Mes, bažnyčios nariai, saugiausi būsime tuomet, kai […] skir[sime] dėmesį žodžiams ir įsakymams, kuriuos Viešpats duos per Savo pranašą. Kai kurie dalykai pareikalaus kantrybės ir tikėjimo. Jums gali nepatikti, ką pasakys Bažnyčios valdžia. Tai gali prieštarauti jūsų [asmeninėms] pažiūroms. Tai gali prieštarauti jūsų socialinėms pažiūroms. Tai tam tikru būdu gali trukdyti jūsų socialiniam gyvenimui. Bet jei klausysitės šių dalykų taip, lyg juos kalbėtų pats Viešpats, kantriai ir tikėdami, jums pažadėta, kad „pragaro vartai jūsų nenugalės; ir Viešpats Dievas išsklaidys tamsos galias prieš jus ir supurtys dangus jūsų labui ir savo vardo šlovei“ (Doktrinos ir Sandorų 21:6)“.
Liudiju, kad jei Dangiškojo Tėvo nuoširdžiai paprašysime padėti suprasti konferencijos pasisakymus ir kaip juos pritaikyti savo gyvenime, tai gausime asmeninį apreiškimą, padėsiantį spręsti turimas problemas, sustiprėti ir įgyti supratimą apie amžinąjį gyvenimą.
Jėzaus Kristaus vardu, amen.