„Viešpats buvo su Juozapu“, Liahona, 2022 m. kovas / balandis
Ateik ir sek paskui mane
Viešpats buvo su Juozapu
Keliaudami per gyvenimo pakilimus ir nuosmukius, galime daug ko pasimokyti iš senovės pranašo Juozapo pavyzdžio.
Juozapas išaiškina faraono sapnus, aut. Džina Eidrien Gignet, „Musée des Beaux-Arts“, Ruanas, Prancūzija / „Bridgeman Images“
Prieš kelerius metus mūsų šeima labai apsidžiaugė, kai sužinojome, kad mano žmona Teri laukiasi mūsų ketvirto vaiko. Tačiau praėjus keliems nėštumo mėnesiams sužinojome, kad Teri sveikatai gresia pavojus. Saugiausia buvo ją paguldyti į ligoninę, kur ji būtų nuolat prižiūrima. Bandant kuo ilgiau pratęsti nėštumą jai buvo paskirtas lovos režimas.
Tai buvo tamsus ir sunkus metas mūsų šeimai, ypač Teri. Ji jautėsi labai vieniša. Ir man teko iššūkis neapleidžiant darbo ir tarnystės vyskupu rūpintis trimis mažamečiais vaikais. Gyvenimas atrodė chaotiškas ir sunkus.
Vienatvėje Teri guodė gražios giesmės žodžiai:
Nuolat man reikia Tavo artumos –
blogis juk traukias nuo šviesos Tavos.
Niekas kaip Tu neves ir neparems,
Lik su manim – tai mano laimę lems. 1
Viešpats buvo su mumis
Galiausiai, gimdant mūsų sūnų Džeisą, Teri prireikė skubios operacijos. Tačiau tiek mama, tiek sūnumi buvo saugiai pasirūpinta, nes Teri jau buvo ligoninėje. Jautėme, kad gyvenime mus saugo Viešpats.
Džeisas gimė keturiomis savaitėmis per anksti ir buvo paguldytas į naujagimių intensyviosios priežiūros skyrių. Grįžome namo be savo kūdikio. Ateinantį mėnesį kasdien vykdavome į ligoninę. Atrodė, kad gyvenimas ritasi žemyn.
Tačiau ir vėl matėme Viešpaties ranką. Džeisas pasiekė tokią būklę, kai galėjome jį parsivežti namo, – aukščiausią tašką, kai šeima susivienijo.
Tada mes sužinojome, kad Džeisui buvo sagitalinė sinostozė – būklė, kai per anksti suauga kaukolės kaulai. Dėl to kūdikio galva negali augti. Vienintelis gydymas buvo chirurginiu būdu pašalinti didelę Džeiso kaukolės dalį, kai jam buvo vos trys mėnesiai. Šį išbandymą ištvėrėme su malda ir kunigystės palaiminimais. Ir vėl matėme, kaip Viešpaties ranka pasireiškė mūsų gyvenime. Į maldas buvo atsakyta. Palaiminimai išsipildė. Operacija buvo sėkminga. Gyvenimas vėl pasiekė aukščiausią tašką.
Koks kalnuotas buvo kelias! Tačiau per šią kelionę Viešpats mus išmokė daugybės pamokų. Žinome, kad Jis buvo su mumis kelyje.
Juozapo gyvenime buvo pakilimų ir nuosmukių
Juozapas parduodamas į Egiptą, aut. Viljamas Barslis Holas, © Look And Learn / Bridgeman Images
Senajame Testamente studijuodami Juozapo gyvenimą pastebime, kad ir jo gyvenimas buvo kelionė nuo aukštumų iki žemumų ir atgal į gyvenimo aukštumas. Ir sužinome, kad Viešpats visada buvo su juo: ir gerais, ir blogais laikotarpiais.
Apsiaustas, kurį Jokūbas padovanojo Juozapui, buvo gražus Jokūbo meilės Juozapui simbolis. Tačiau Juozapo broliams tai buvo erzinantis priminimas apie Juozapo ir tėvo santykius.
Kai broliai nuvarė tėvo kaimenę ganytis, Jokūbas paprašė Juozapo nueiti jų patikrinti. Juozapas nuėjo, kaip buvo prašomas. Tačiau atrodo, kad pakeliui jis paklydo. Taigi Viešpats atsiuntė žmogų parodyti Juozapui kelio, kad jis surastų savo brolius (žr. Pradžios 37:15–17).
Kai Juozapo broliai sumanė jį nužudyti, atrodo daugiau nei atsitiktinumas, kad kaip tyčia pro šalį į Egiptą vyko karavanas. Užuot nužudę Juozapą ar palikę jį mirti duobėje, jo broliai pardavė jį karavanui. (Žr. Pradžios 37:25–28.)
Vėl akivaizdžiai matomas Viešpaties vedimas, nes karavanas pardavė Juozapą faraono sargybos vadui Potifarui. Net būdamas tarnas, Juozapas kiekvieną patirtį pavertė į gera. Potifaras paskyrė Juozapą savo namų prižiūrėtoju. Viską, ką turėjo, jis patikėjo į Juozapo rankas. (Žr. Pradžios 39:4.) Juozapas kilo iš žemiausio taško į aukščiausią. Dabar jis džiaugėsi Potifaro namų teikiamomis galimybėmis ir privilegijomis.
Tačiau tame aukščiausiame taške jis buvo neilgai. Kai Juozapas pabėgo nuo netinkamo Potifaro žmonos elgesio, ji apkaltino jį amoralumu. Nors jos kaltinimas buvo melagingas, Juozapui galėjo būti įvykdyta mirties bausmė. Įdomu, kad jis buvo tik įkalintas. Viešpaties ranka vėl apsaugojo Juozapą.
Nepaprastas tikėjimas
Jei būtumėte buvę neteisingai įmesti į kalėjimą, ką būtumėte darę? Jei kas nors turėjo priežasčių pasinerti į neviltį ir pagiežą, tai buvo Juozapas. Staigus kritimas nuo aukštumų iki žemumų galėjo lengvai paskatinti jį susimąstyti: „Kokia nauda bandant tarnauti Dievui? Jis tik baudžia mane.“ Tačiau Juozapas nesupyko, nekaltino Viešpaties ir nepasidavė. Jo nepaprastas tikėjimas niekada nesusvyravo.
Ir net tamsiomis įkalinimo dienomis Viešpats neapleido Juozapo. Pirma, Viešpats suteikė galimybę Juozapui išaiškinti vyno pilstytojo ir kepėjo sapnus (žr. Pradžios 40 skyrių). Po kelerių metų, kai tai suteikė galimybę išaiškinti faraono sapną, Juozapas pripažino, kad sugebėjimas tai padaryti yra iš Dievo (žr. Pradžios 41:16). Faraonas ne tik išteisino Juozapą, bet ir padarė jį „visos Egipto šalies valdytoju“ (Pradžios 41:43). Po daugelio Juozapo kančių ir kovų metų Dievas suteikė galimybę Juozapui tapti šalyje įtakingu asmeniu, nusileidžiančiu tik faraonui – dar vienas aukščiausias Juozapo gyvenimo taškas.
Dievas tai leidžia mūsų labui
Galiausiai Juozapas vėl susitiko su savo broliais, tais, kurie susimokė prieš jį ir pardavė į vergiją. Jis galėjo pykti. Galėjo juos kaltinti dėl jų jam padaryto „siutinančio neteisingumo“. 2
Tačiau Juozapas suprato, kad jo gyvenimo pakilimus ir nuosmukius prižiūrėjo Viešpats. Jo pareiškimas broliams atskleidžia šį supratimą:
„Nors jūs man norėjote blogo, Dievas tai pavertė į gera, norėdamas įvykdyti, ką šiandien matome – išgelbėti daugybę žmonių.
Todėl dabar nebijokite! Aš maitinsiu jus ir jūsų vaikus.“ Taip jis guodė ir ramino juos“ (Pradžios 50:20–21).
Kai mes judame per gyvenimo pakilimus ir nuosmukius, koks puikus priminimas, kad Dievas tai leidžia mūsų labui. Tą patį principą Viešpats paaiškino ir pastarųjų dienų Juozapui [t. y. Džozefui]:
„Jei esi pašauktas pereiti per suspaudimą […].
Jei esi kaltinamas visokiausiais netikrais kaltinimais; jei tavo priešai puola tave; jeigu jie atplėšia tave nuo tavo tėvo ir motinos, […] ir tu būsi nutemptas į kalėjimą […],
žinok, mano sūnau, kad visa tai suteiks tau patirties ir išeis tau į gera“ (Doktrinos ir Sandorų 122:5–7).
Sunkumai buvo visada
Išgyvendami sunkumus mes su Teri paguodos sėmėmės iš šio Dievo pranašo pareiškimo:
„Mirtingame gyvenime visada buvo ir visada bus sunkumų. Tačiau dėl to, ką žinome, ir dėl to, kad gyvename taip, kaip turime gyventi, tikrai nėra vietos ir nėra priežasties pesimizmui ir nevilčiai. […]
Tad viliuosi, jog nemanote, kad visi pasaulio sunkumai atsirado tik jūsų dešimtmetyje ar kad dar niekad nebuvo taip blogai, kaip yra blogai jums asmeniškai, ir kad geriau jau nebebus. Užtikrinu jus, kad tikrai yra buvę blogiau ir kad tai tikrai visuomet pasitaisys. Visada pagerėja, ypač kai gyvename pagal Jėzaus Kristaus Evangeliją, ją mylime ir suteikiame jai galimybę pražysti mūsų gyvenime.“ 3
Iš Juozapo istorijos ir nelaimingų įvykių pasaulyje aplink mus lengva suprasti, kad geriems žmonėms nutinka blogų dalykų. Teisingas gyvenimas nereiškia, kad savo gyvenime išvengsime išbandymų ir liūdesio. Tačiau, kaip Viešpats buvo su Juozapu jo negandose, Jis bus su mumis. Išbandymai neišvengiamai ateis. Bet, jei eisime per juos pasiryžę klausyti Jo, Viešpats mus ves ir įkvėps taip, kaip įkvėpė Juozapą.