„Po vieną dieną“, Liahona, 2022 m. rugsėjis.
Pastarųjų dienų šventųjų balsai
Po vieną dieną
Esame dėkingi nuostabiems apylinkės nariams, kurie padėjo mums su autizmu sergančiu sūnumi.
Džošas per neseniai vykusią kelionę į šventyklą.
Džošua nuotrauka – autoriaus
Kai mūsų sūnui Džošua buvo 18 mėnesių, pastebėjome keistą jo elgesį. Džošas mintinai mokėjo beveik kiekvieną žiūrimų televizijos laidų dainų žodį, bet vėlavo mokytis kalbėti. Vieną dieną mano uošvė pasakė, kad Džošas turi autizmo požymių. Specialistai mums pasakė tą patį.
Mano žmona Elizabeta pasinėrė į literatūrą apie autizmą. Ji taip pat užregistravo Džošą į pagalbos grupes. Ji buvo pasiryžusi suteikti jam kuo geresnę gyvenimo pradžią.
Tomis dienomis, kai nerimaudavau dėl ateities, Elizabeta mane nuramindavo. Ji man pasakė, kad turime gyventi po vieną dieną.
„Turime džiaugtis kiekvienu nauju dalyku, kurio išmoksta Džošas, užuot sutelkę dėmesį į visus ateities nežinomuosius“, – sakė ji.
Paaugęs Džošas tapo nesukalbamas bažnyčioje. Kad jis netrukdytų pradinukams ir neskriaustų vaikų, laikiau jį ant kelių. Jis rangėsi, draskėsi ir grūmėsi su manimi visas tris valandas bažnyčioje. Dažnai grįždavau namo su mėlynėmis ir išsekęs.
„Gal tiesiog palikime jį namuose ir nesiveskime į bažnyčią, o patys lankykimės joje pakaitomis?“ – pasiūliau.
„Jei ir toliau jo nevesime, – atsakė Elizabetė, – jis manys, kad, jei elgsis netinkamai, turės išeiti iš bažnyčios.“ Žinojau, kad ji buvo teisi.
Vieną dieną kitos šeimos, kurioje auga autizmo sutrikimą turintis vaikas, motina man pasakė: „Kai Džošui sukaks aštuoneri ir jis gaus Šventąją Dvasią, jis iškart taps švelnesnis!“
Abejojau jos žodžiais, bet, kai jam sukako aštuoneri, jis gavo Šventąją Dvasią ir šiek tiek sušvelnėjo.
Kai Džošas tapo vyresnis, jis gavo kunigystę. Jis dalijo sakramentą ir mokėsi tarnavimo svarbos. Jo kunigijos kvorumo nariai kartu su Džošu išmoko šokį pagal 80-ųjų muzikinį vaizdo klipą ir atliko jį per apylinkės vakarėlį.
Mūsų apylinkė nuostabiai elgėsi su Džošu. Nariai šypsojosi, kai jis dalydamas sakramentą atliko kelis 80-ųjų šokio judesius.
Džošui dabar 17 metų. Jis yra talentingas muzikantas, kuriantis dainas. Jis mėgsta vaidinti ir nuolat vaidina mokyklos ir bendruomenės teatre.
Esame dėkingi, kad galime būti Džošo tėvai ir kartu keliauti su juo. Nežinome, kas mūsų laukia ateityje, bet esame pasiryžę kiekvieną dieną gyventi su juo visavertį gyvenimą.