„Mūsų šviesa tyruose“, Liahona, 2024 sausis.
Mūsų šviesa tyruose
Tie, kurie nuoširdžiai skaitys Mormono Knygą, laikysis jos priesakų ir melsis dėl jos teisingumo, jaus Šventąją Dvasią ir kaip auga jų tikėjimas bei liudijimas apie Gelbėtoją.
Jaredo brolio ir švytinčių akmenų paveikslas, aut. Normandė Poulter
Dar būdamas berniukas turėjau liudijimą apie Mormono Knygą. Mane ypač traukė pasakojimas apie Jaredo brolį ir jo žmones, keliaujančius į „pažado žemę“ (žr. Etero 2:9).
Sužinojęs, kad teks keliauti tamsiose baržose, Jaredo brolis paklausė: „Štai, o Viešpatie, argi tu leisi, kad keltumėmės per šituos didžiulius vandenis tamsoje?“ Atsakydamas Viešpats pasakė: „Ko norėtum, kad padaryčiau, idant turėtum šviesą savo laivuose?“ (Etero 2:22–23).
Jaredo brolis žinojo, kad Viešpats buvo galingas. Jis žinojo, kad Viešpats buvo visos šviesos šaltinis. Jis žinojo, kad Viešpats įsakė savo žmonėms šauktis Jo bėdoje. Taigi, panaudodamas tikėjimą Viešpačiu, Jaredo brolis paruošė 16 mažų akmenų. Kaip prisimenate, jis tada paprašė, kad Viešpats paliestų akmenis savo pirštu, „kad jie šviestų tamsoje“ (Etero 3:4).
Vaizdinys, kai Viešpats paliečia tuos akmenis, įsirėžė mano galvoje nuo tada, kai pirmą kartą skaičiau tą pasakojimą. Galiu matyti tą reginį, tarytum jis vyksta priešais mano akis. Galbūt todėl, kad vaizdas, kaip šviesa išsklaido tamsą, man yra realus.
Kai nejaučiu Šventosios Dvasios, kai nėra visiškos darnos su Viešpaties Dvasia, jaučiu tamsą. Tačiau, kai skaitau Mormono Knygą, šviesa sugrįžta. Mormono Knyga man buvo tarytum šviečiantis akmuo, kurį palietė Viešpats. Ji nušvietė mano viso gyvenimo kelionę.
Šviesa per amžius
Kaip tie, kuriuos Viešpaties ranka atvedė į senovės Amerikos žemynus, mes visi savo kelionėje į pažadėtąją išaukštinimo žemę susiduriame su audromis ir tamsiomis dienomis. Tačiau Viešpats dėl mūsų padarys, ką padarė dėl jareditų ir nefitų. Jis mus ves ir nušvies mūsų kelią – jei paklusime Jam, panaudosime tikėjimą Juo ir melsime Jo pagalbos.
Viešpats pasakė Nefiui: „Aš taip pat būsiu jūsų šviesa tyruose; ir paruošiu kelią priešais jus, jei vykdysite mano įsakymus; todėl kiek vykdysite mano įsakymus, tiek būsite vedami link pažadėtosios žemės; ir žinosite, kad tai aš vedu jus“ (1 Nefio 17:13).
Nefio broliui Jokūbui Viešpats pasakė: „Per amžius būsiu šviesa tiems, kurie girdi mano žodžius“ (2 Nefio 10:14).
Apie Gelbėtoją pranašas Abinadis taip liudijo: „Jis yra pasaulio šviesa ir gyvybė; taip, šviesa, kuri yra begalinė, kuri niekada negali būti užtemdyta“ (Mozijo 16:9.)
Apie save Gelbėtojas liudijo: „Aš esu pasaulio šviesa ir gyvybė.“ Jis pridūrė: „Štai aš esu šviesa; aš daviau jums pavyzdį“ (3 Nefio 9:18; 18:16).
Pajauskite šviesą
Myliu mūsų pranašą prezidentą Raselą M. Nelsoną. Tarnauti su juo man yra palaima. Kai jis įeina į kambarį, tas kambarys iš karto tampa šviesesnis. Su savimi jis nešasi Kristaus šviesą.
Kristaus šviesa yra reali. Tai yra „dieviška energija, galia ar įtaka, sklindanti iš Dievo per Kristų ir viskam teikianti gyvybę bei šviesą“. Tai brangi dvasinė dovana, kuri gali Dievo vaikus atvesti prie Šventosios Dvasios ir Jėzaus Kristaus Evangelijos.1 Mormono Knygos skaitymas sustiprina tą šviesą.
Kartais turime pažvelgti atgal į savo gyvenimą ir prisiminti, kokios pagalbos sulaukėme keliaudami. Kai pažvelgiame atgal, galime vėl pajausti Gelbėtojo įtaką. Kai Raštuose sakoma: „Atminkite, atminkite“ (Helamano 5:12), manau, mums yra sakoma: „Ne tik prisiminkite, ką kadaise žinojote ar jutote, bet vėl tai pajauskite.“
Kai kuriems dvasinę šviesą pajausti yra lengva. Kitiems dvasinė šviesa gali būti sunkiai jaučiama dėl asmeninių sunkumų ar pasaulio trukdžių. Bet jei būsime ištikimi, šviesa ateis – kartais taip, kaip nesitikėjome.
Prezidentas Nelsonas, pataręs mums „kiekvieną dieną pamaldžiai studijuo[ti] Mormono Knygą“2, nurodė kelis būdus, kaip Mormono Knyga gali mus priartinti prie Gelbėtojo ir mums padėti jausti Evangelijos šviesą, suvokti Evangelijos tiesas ir gyventi pagal Evangelijos mokymus.
Pasak prezidento Nelsono, kai skaitome Mormono Knygą, mūsų supratimas ir dėkingumas už Jėzaus Kristaus Apmokėjimą augs.
Jausime troškimą „užgimti iš naujo“ (Mozijo 27:25) šiai knygai padedant mums patirti širdies pasikeitimą (žr. Mozijo 5:2).
Kai skaitysime ir studijuosime Mormono Knygos mokymus apie Izraelio surinkimą, jausime stipresnį troškimą ieškoti savo mirusiųjų ir atlikti dėl jų išgelbėjimo ir išaukštinimo apeigas šventykloje.
Jausime šviesą, kai gausime atsakymus į savo klausimus, patarimus, priimdami sprendimus, ir stiprybę atgailauti ir atsispirti blogiui.
O kai skaitysime Mormono Knygoje esančias tiesas, jausime išgijimą, paguodą, atnaujinimą, pagalbą, stiprybę, nusiraminimą ir sielos nudžiugimą.3
„O tada, argi tai nėra tikra?“ Alma paklausė apie tiesos, pažinimo ir liudijimo sėklos dygimą. „Sakau jums: taip, nes tai yra šviesa; o viskas, kas yra šviesa, yra gera, kadangi tai įžiūrima, todėl jūs turite žinoti, kad tai gera“ (Almos 32:35).
Kristaus paveikslas, aut. Hainrikas Hofmanas
Raskite Gelbėtoją tamsoje
Kai mano draugei Kamren buvo 10 metų, ji susirgo reta, nepagydoma akių liga, kuri pažeidė jos dešinės akies rageną.4 Kartais, kai skausmas tapdavo nepaliaujamas ir nepakeliamas, Kamren negalėdavo būti šviesoje. Jos tėvai, jaudindamiesi, kad ji gali apakti, uždengdavo jos miegamojo langus, stengdamiesi, kad jai būtų patogiau. Kamren motina, Jana, pasakojo:
„Praėjus maždaug keturiems mėnesiams po jai nustatytos diagnozės, užėjau į jos tamsų kambarį. Mano akims apsipratus, galėjau matyti Kamren savo lovoje, susirietusią į kamuolį. Jai taip skaudėjo, kad, kai aš atėjau, ji nejudėjo ir netgi neverkė. Ji tiesiog gulėjo stipriai užmerkusi abi akis.
Priklaupiau prie jos lovos, paėmiau jos ranką ir tris kartus ją suspaudžiau: tai buvo mūsų slaptas ženklas, reiškiantis „Aš tave myliu“. Dažniausiai atsakydama ji suspausdavo keturis kartus, tai reiškė „Myliu tave labiau“, bet ji nereagavo. Jos skausmas buvo per didelis. Ašaroms riedant mano skruostais, žiūrėjau į savo kadaise energingą 10-metę, susirietusią į kamuolį. Mano širdis plyšo.“
Jana sukalbėjo tylią, širdingą maldą.
„Pasakiau Dangiškajam Tėvui, jog žinau, kad Jis žino, kas geriau, tačiau meldžiau: „Prašau, padėk jai.“ Kai ten sėdėjau ir meldžiausi, mane užliejo šilumos banga. Pajutau ramybę, kai mintyse man kilo mintis apie Gelbėtoją Jėzų Kristų: „Jis yra šviesa. Rask Jį tamsoje.“
Jana pakėlė galvą ir sušnibždėjo Kamren į ausį: „Turi rasti Gelbėtoją tamsoje.“
Po to Kamren užmigo, klausydamasi giesmių ir Raštų ištraukų Bažnyčios bibliotekos programėlėje.
Kai akies uždegimas sustiprėja, Kamren randa Gelbėtoją tamsoje.
Nuotrauka spausdinama Kamren šeimai maloniai sutikus
Kamren liga didžią laiko dalį snaudžia, bet, kai paūmėja, Jana ir jos vyras Darinas guodžia ją ir vėl ant jos langų miegamajame kabina antklodes. Tais skausmingais laikotarpiais Kamren sako: „Aš tiesiog randu Gelbėtoją tamsoje.“5
Kai gyvenimas pasidaro lyg „tamsūs ir niūrūs tyrai“ (žr. 1 Nefio 8:4), mums taip pat gali reikėti rasti Gelbėtoją tamsoje. Liudiju, kad Mormono Knyga ir jos liudijimas, kad „Jėzus yra Kristus, Amžinasis Dievas“6, mus ves pas Jį. Žinau, kad tie, kurie nuoširdžiai skaitys Mormono Knygą, laikysis jos priesakų ir melsis dėl jos teisingumo, jaus Šventąją Dvasią ir kaip auga jų tikėjimas bei liudijimas apie Gelbėtoją.
Turime reikšti dėkingumą už šią „teisingiausią“ knygą7 ją skaitydami, brangindami ir ja vadovaudamiesi, kad stiprintume savo ir kitų tikėjimą Pasaulio Šviesa.