„Jėzus Kristus Mormono Knygoje“, Liahona, 2024 m. sausis.
Jėzus Kristus Mormono Knygoje
Kiek kartų Viešpats minimas Mormono Knygoje?
Kaip manote, kas Mormono Knygoje atlieka pagrindinį vaidmenį? Nors kai kas gali sakyti, kad tai Nefis, Alma ar Mormonas, tačiau išties pagrindinį vaidmenį atlieka Jėzus Kristus. Nefis rašė:
„Mes stropiai darbuojamės rašydami, kad įtikintume savo vaikus […] tikėti Kristų. […]
Mes kalbame apie Kristų, mes džiūgaujame Kristumi, mes pamokslaujame apie Kristų, mes pranašaujame apie Kristų“ (2 Nefio 25:23, 26).
1978 m. Susana Vord Yston paskelbė reikšmingą straipsnį, skaičiais parodydama, kad Jėzus Kristus Mormono Knygoje atlieka pagrindinį vaidmenį. Ji įvardijo skirtingus Jėzaus Kristaus titulus ir parodė, kad Mormono Knygoje Jis paminėtas vardu arba titulu 3 925 kartus, o tai vidutiniškai yra kartą per 1,7 eilutės.1
Ši vertinga studija pabrėžia Gelbėtojo svarbą Mormono Knygoje; tačiau joje nurodomas Kristaus minėjimo dažnis yra gerokai mažesnis, nes neįtraukti Jį nurodantys įvardžiai.
Galiausiai tai, kiek kartų minimas Jėzus Kristus, nėra pati svarbiausia detalė, kurios mokomasi iš Mormono Knygos. Tačiau kiekvienas Jo paminėjimas gali mus mokyti apie Jo dievišką prigimtį ir misiją. Atidžiai išnagrinėjome Mormono Knygą, ieškodami visų Jėzaus Kristaus paminėjimų, įskaitant titulus ir įvardžius. Iš viso nustatėme 7 452 kartus – vidutiniškai Jis minimas daugiau nei vieną kartą vienoje eilutėje.2 Mormono Knygoje maždaug 50 procentų paminėjimų yra Kristaus titulai, o visi kiti – įvardžiai.
Jėzaus Kristaus ieškojimas yra unikalus būdas Jį pažinti. Apsvarstykite, kaip Jis išryškinamas šioje eilutėje: „Pradėkite tikėti Dievo Sūnų, kad jis ateis išpirkti savo žmonių ir [jis] kentės, ir mirs, kad apmokėtų jų nuodėmes; ir kad [jis] prisikels iš mirusiųjų, tuo įgyvendindamas prikėlimą, tad visi žmonės stos priešais jį, kad būtų teisiami paskutinę ir teismo dieną pagal savo darbus“ (Almos 33:22; kursyvas pridėtas.).
Pirminėje sesers Yston studijoje šioje eilutėje būtų skaičiuojamas tik vienas Kristaus paminėjimas – „Dievo Sūnus“. Tačiau Gelbėtojas minimas dar penkis kartus. Šioje eilutėje pabrėžiama ne tik tai, kad Jėzus Kristus yra Dievo Sūnus, bet ir tai, kad Jis yra tas, kuris mus išpirks per savo amžinąjį Apmokėjimą bei Prisikėlimą ir bus mūsų Teisėjas.
Turbūt galingiausiai Mormono Knygoje Kristus kalba apie save. Pavyzdžiui skaitome, kad Gelbėtojas sako: „Ir jeigu žmonės ateis pas mane, aš jiems parodysiu jų silpnumą. Aš duodu žmonėms silpnumą, kad jie būtų nuolankūs; ir mano malonės pakanka visiems žmonėms, kurie nusižemina prieš mane; nes jeigu jie nusižemina prieš mane ir tiki mane, tada aš jų silpnumą paversiu jų stiprybe“ (Etero 12:27; kursyvas pridėtas). Nors Kristaus vardo šioje eilutėje nėra, Gelbėtojas aštuonis kartus mini save. Jo vaidmuo išryškinamas, kai šioje ištraukoje ieškome Gelbėtojo.
Kitose eilutėse matome asmeninį ryšį, kurį Gelbėtojas jautė su kiekvienu žmogumi, ir ką jie jautė Jam:
„Ateikite pas mane, kad įkištumėte rankas į mano šoną ir taip pat kad paliestumėte vinių žymes mano rankose ir mano kojose, kad žinotumėte, jog aš – Izraelio Dievas ir visos žemės Dievas ir buvau nužudytas už pasaulio nuodėmes.
[…] Minia priėjo ir įkišo rankas į jo šoną, ir lietė vinių žymes jo rankose ir [jo] kojose“ (3 Nefio 11:14–15; kursyvas pridėtas).
Nors fiziškai dar negalime pajausti Jo žymių, per Mormono Knygą galime pagilinti savo asmeninį liudijimą apie Jėzų Kristų.
Dažnas Viešpaties minėjimas Mormono Knygoje padeda mums pamatyti, kad Jis yra šio švento darbo šerdis. Gelbėtojo identifikavimas Mormono Knygoje, dar viename Jėzaus Kristaus Testamente, yra galingas būdas priartėti prie Jo.