Phau Tshiab 2023
Kaum Hli Ntuj 9–15. Filipis; Kaulauxais: “Vim Yexus Khetos Txhawb Kuv lub Zog, Kuv Thiaj Tiv Taus Txhua Tsav Yam Huv Tib Si”


“Kaum Hli Ntuj 9–15. Filipis; Kaulauxais: ‘Vim Yexus Khetos Txhawb Kuv lub Zog, Kuv Thiaj Tiv Taus Txhua Tsav Yam Huv Tib Si,’” Los, Nrog Kuv Mus—Rau Ib Leeg thiab Tsev Neeg: Phau Tshiab 2023 (2022)

“Kaum Hli Ntuj 9–15. Filipis; Kaulauxais,” Los, Nrog Kuv Mus—Rau Ib Leeg thiab Tsev Neeg: 2023

Daim Duab
Povlauj hais tias yuav sau ntawv li cas nyob hauv lub tsev kaw

Kaum Hli Ntuj 9–15

Filipis; Kaulauxais

“Vim Yexus Khetos Txhawb Kuv lub Zog, Kuv Thiaj Tiv Taus Txhua Tsav Yam Huv Tib Si”

Thaum twg yog lub sij hawm kawg uas koj tau nyeem koj tej kev tshoov siab uas koj txais thaum koj tau kawm Phau Tshiab? Tej zaum yuav pab koj yog koj rov qab nyeem tej kev tshoov siab uas koj tau txais lawm.

Sau Ntawv txog Koj tej Kev Tshoov Siab

Povlauj sau nws tsab ntawv rau cov Neeg Filis thiab cov neeg Kaulauxais thaum nws raug kaw hauv tsev rau txim nyob hauv Loos. Tiam sis ob tsab ntawv no los nws yeej tsis hais lus zoo li yus xav tias ib tug uas raug kaw yuav hais. Povlauj hais ntxiv txog kev xyiv fab, kev zoo siab, thiab kev ua Vajtswv tsaug es nws tsis tshua hais txog tej kev txom nyem thiab tej kev sim siab: nws hais tias, “Tsuas yog lawv qhia Yexus Khetos zaj rau txhua qhov xwb, ces kuv yeej zoo siab lawm, thiab kuv yuav niaj hnub zoo siab” (Filipis 1:18). Thiab “txawm yog kuv nyob deb nej los kuv lub siab yeej nrog nraim nej nyob. Kuv zoo siab kawg li, rau qhov kuv hnov hais tias nej cov uas ntseeg Yexus Khetos, nej puav leej ua ib lub siab” (Kaulauxais 2:5). “Yeej tsis muaj leej twg yuav paub qhov uas Vajtswv ua rau [Povlauj] muaj kev kaj siab” (Filipis 4:7), tiam sis txawm li ntawd los xij, qhov no muaj tseeb tiag. Thaum peb raug tej kev sim siab, peb kuj yuav muaj kev kaj siab lug ib yam li ntawd thiab peb yuav “niaj hnub zoo siab, rau qhov [peb] twb nrog tus Tswv koom ib txoj sia lawm” (Filipis 4:4). Peb yuav ua ib yam li Povlauj uas tso siab plhuav rau Yexus Khetos, “tus uas tso peb dim” (Kaulauxais 1:14). Peb yuav hais ib yam li Povlauj hais tias, “Vim Yexus Khetos txhawb kuv lub zog, kuv thiaj tiv taus txhua tsav yam huv tib si” (Filipis 4:13; kuj saib Kaulauxais 1:11).

Daim Duab
lub cim txog kev kawm ntawm yus ib leeg

Tej lub Tswv Yim Kawm Vaj Lug Kub ntawm Yus Ib Leeg

Filipis 2:5–11; Kaulauxais 1:12–23

Kuv txoj kev ntseeg lub hauv paus yog Yexus Khetos.

Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson hais tias thaum nws kawm vaj lug kub thiab tsom ntsoov rau tej nqe txog Yexus Khetos, ua rau nws hloov siab ntau heev nws thiaj li xav tias nws “tsis yog neeg zoo li qub!” (“Txais Tau Yexus Khetos lub Hwj Chim rau Hauv Peb lub Neej,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2017, 39). Xav txog nws tus yam ntxwv thaum koj nyeem Filipis thiab Kaulauxais (qhov tseem ceeb saib Filipis 2:5–11; Kaulauxais 1:12–23). Koj kawm dab tsi txog tus Cawm Seej? Tej lus tseeb no yuav pab koj li cas kom los ua ib tug “neeg tsis zoo li qub”?

Filipis 2:12–13

Peb puas txawj “ua hauj lwm rau [peb] txoj kev cawm seej”?

Ib txhia neeg siv cov lus “ua hauj lwm rau nej txoj kev cawm seej” (Filipis 2:12) kom txhawb nqa lub tswv yim uas hais tias peb txais kev cawm seej los ntawm peb tej hauj lwm xwb. Lwm tus siv Povlauj tej lus qhia “[Vajtswv] cawm nej dim twb yog vim nej ntseeg” (Efexus 2:8) kom qhia tias tsis tas ua hauj lwm dab tsi kom txais kev cawm seej. Tiam sis, cov vaj lug kub, tsis hais Povlauj tej lus los yog, qhia meej tias yuav tsum muaj Yexus Khetos txoj kev tshav ntuj thiab txhua tus yuav tsum ua hauj lwm kom txais tau kev cawm seej. Thiab txawm yog peb siv zog heev kom txais tau kev cawm seej, “Vajtswv yog tus uas niaj hnub ua hauj lwm hauv nej lub siab kom nej xav ua Vajtswv tes hauj lwm” (Filipis 2:13; kuj saib Filipis 1:6; 2 Nifais 25:23; Phau Qhia txog Vaj Lug Kub, “Tshav Ntuj”).

Filipis 3:4–14

Yexus Khetos txoj moo zoo los muaj nqis tshaj txhua yam uas yus muab tso tseg.

Povlauj tau tso ntau yam tseg thaum nws hloov siab los ntseeg Yexus Khetos txoj moo zoo, tsis hais lub luag hauj lwm nws ua hauv cov Neeg Yudais thaum nws ua ib tug Falixais. Nyob hauv Filipis 3:4–14, nrhiav tej yam uas Povlauj tau txais lawm vim nws txaus siab tso tej ntawd tseg kom muaj txoj moo zoo. Nws tau xav li cas txog tej yam uas nws tso tseg?

Ces xav txog koj tus kheej txoj kev ua ib tug thwj tim. Koj tau tso tej yam twg tseg kom muaj Yexus Khetos txoj moo zoo? Koj tau txais dab tsi? Puas muaj lwm yam uas koj yuav tsum muab tso tseg koj thiaj li yuav muaj peev xwm uas ib tug thwj tim rau siab ntxiv rau tus Cawm Seej?

Kuj saib 3 Nifais 9:19–20; Lus Qhuab Qhia thiab Kev Khi Lus 58:2–5; Taylor G. Godoy, “Ib Hnub Ntxiv,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2018, 34–36.

Filipis 4:1–13

Kuv yuav muaj kev zoo siab los ntawm Khetos txawm kuv lub neej zoo li cas los xij.

Povlauj yog ib tug yam ntxwv txog qhov tseeb uas Thawj Tswj Hwm Russell M. Nelson hais tias: “Thaum peb tsom ntsoov rau Yexus Khetos thiab Nws txoj moo zoo, peb yuav muaj kev xyiv fab txawm peb raug dab tsi los xij nyob hauv peb lub neej. Kev xyiv fab yeej los ntawm Nws thiab muaj kev xyiv fab vim muaj Nws” (“Kev Xyiv Fab thiab Kev Nyiaj Kom Dhau ntawm Sab Ntsuj Plig,” Liahona, Kaum Ib Hlis Ntuj 2016, 82).

Thaum koj nyeem phau Filipis—qhov tseem ceeb yog tshooj 4—cia li nrhiav tej lus uas yuav pab koj nrhiav kev xyiv fab txawm koj raug dab tsi los xij. Koj puas tau muaj “kev kaj siab” uas los ntawm Vajtswv thaum koj raug kev nyuaj? (nqe 7). Thaum twg “Yexus Khetos txhawb [koj] lub zog” kom koj muaj peev xwm ua tej yam nyuaj? (nqe 13). Vim li cas koj xav tias yuav tsum txaus siab txhua lub sij hawm kom “nyob tau”? (nqe 11). Qhov uas koj xyaum coj cwj pwm li muaj hauv nqe 8 yuav pab koj li cas kom muaj kev xyiv fab txawm koj raug dab tsi los xij?

Saib Amas 33:23; Dieter F. Uchtdorf, “Muaj Kev Ris Txiaj Txawm Raug Dab Tsi Los,” Liahona, Tsib Hlis Ntuj 2014, 70–77.

Kaulauxais 3:1–17

Yexus Khetos cov thwj tim yuav los ua “neeg tshiab” thaum lawv ua raws li Nws txoj moo zoo.

Yuav ua li cas thiaj paub tias Yexus Khetos pab koj los ua ib tug “neeg tshiab”? Ib txoj kev rau koj kom paub li no yog kev nyeem Kaulauxais 3:1–17 ces sau ntawv txog tej tus cwj pwm thiab tej yam uas tus neeg “qub” ua thiab sau ntxiv txog tej cwj pwm thiab tej yam uas tus “neeg tshiab” mam li ua.

Sau ntawv txog koj tej kev xav thiab tus Cawm Seej hloov koj li cas, kom koj thiaj nyeem tau thaum yav tom ntej thiab xav seb koj ua li cas kom ua tau li no.

Daim Duab
lub cim rau tsev neeg txoj kev kawm ua ke

Tej lub Tswv Yim rau Tsev Neeg Kev Kawm Vaj Lug Kub thiab Tsev Neeg Hmo Ua Ke

Filipis.Tej zaum nej tsev neeg yuav pom tej lus xws li xyiv fab los sis zoo siab ntau zaus nyob hauv phau Filipis. Txhua zaus nej nyeem ib lo lus zoo li no, tej zaum nej yuav xav nres thiab sib tha txog qhov uas Povlauj qhia txog kev nrhiav kev zoo siab.

Filipis 2:14–16.Peb yuav ua li cas kom “ci … ib yam li cov hnub qub uas ci saum nruab ntug”?

Filipis 4:8.Tej zaum nej tsev neeg yuav xav nrhiav tej yam uas lawv yuav “khaws tej ntawd cia rau hauv [lawv] lub siab” raws li hais nyob hauv nqe no (kuj saib Tej Nqe Kev Ntseeg 1:13). Nej tsev neeg yuav tau koob hmoov twg yog nej ua raws li Povlauj tej lus ntuas?

Kaulauxais 1:23; 2:7.Tej zaum nej tsev neeg yuav xav nyeem tej nqe no thaum lawv zaum ua ke ze ib tug ntoo los sis saib daim duab txog ib tug ntoo (xws li muaj hauv zaj lus no). Qhov uas peb “muab siab rau ntseeg Yexus Khetos ib yam li tus cag ntoo uas ntsia av tob tob” txhais li cas? Peb yuav ua li cas kom ib leeg txhawb ib leeg lub zog rau peb tej cag ntawm sab ntsuj plig?

Kaulauxais 2:2–3.Tej zaum nej tsev neeg yuav nyiam tso khoom hauv ib lub thawv uas piv txog “lub txhab tswv yim thiab kev txawj ntse” uas muaj nyob hauv txoj moo zoo.

Yog xav tau tswv yim ntxiv txog kev qhia cov me nyuam, cia li saib lub lim tiam no tus txheej txheem qhia nyob hauv Come, Follow Me—For Primary.

Zaj nkauj zoo hu: “Zoo Siab, tus Tswv Tswj Kav!,” Cov Nkauj Qhuas Vajtswv, zaj 19.

Kev Qhia Zoo Dua Ntxiv

Ua raws li koj zaj lus tim khawv. Txwj Laug Neal A. Maxwell tau qhia hais tias, “‘Yus yeej qhia raws li yus yog neeg zoo li cas. “Qhov uas koj zoo li cas yog qhov uas lawv yuav nco ntsoov … nco dua li ib yam tseeb uas koj qhia hauv ib zaj lus qhia” (Teaching in the Savior’s Way, 13).

Daim Duab
tus ntsoo uas muaj cag ntau

Povlauj qhia tias peb txoj kev ntseeg yuav tsum muaj “cag” uas yog Yexus Khetos (Kaulauxais 2:7).

Luam