Adomas ir Ieva, dail. Daglasas M. Frajeris

Sausio 10–16

Pradžios 3–4; Mozės 4–5

Adomo ir Ievos nuopuolis

Skaitydami Pradžios 3–4 ir Mozės 4–5, pamąstykite, ko jus bando pamokyti Viešpats. Šias tiesas ir dvasiškai įkvėptas mintis visą savaitę užsirašinėkite ir apmąstykite.

Užsirašykite įkvėptas mintis

Iš pradžių Adomo ir Ievos nuopuolis gali atrodyti lyg tragedija. Adomas ir Ieva buvo išvaryti iš gražiojo Edeno sodo. Jie buvo įmesti į pasaulį, kuriame visada yra skausmas, sielvartas ir mirtis (žr. Pradžios 3:16–19). Jie buvo atskirti nuo Dangiškojo Tėvo. Tačiau iš tiesų, sugrąžintų per pranašą Džozefą Smitą, kurios yra Mozės knygoje, sužinome, kad Adomo ir Ievos istorija iš tikrųjų yra vilties istorija ir esminė Dievo plano Jo vaikams dalis.

Edeno sodas buvo gražus. Tačiau Adomui ir Ievai reikėjo daugiau nei graži aplinka. Jiems – o ir mums visiems – reikėjo galimybės augti. Išėjimas iš Edeno sodo buvo pirmasis būtinas žingsnis link sugrįžimo pas Dievą ir galiausiai tapimo panašiems į Jį. O tai reiškė patirti priešpriešą, klaidų darymą, mokymąsi atgailauti ir pasikliovimą Gelbėtoju, dėl kurio Apmokėjimo tapo įmanoma tobulėti ir patirti „išpirkimo džiaugsmą“ (žr. Mozės 5:11). Taigi, kai skaitysite apie Adomo ir Ievos nuopuolį, dėmesį sutelkite ne į iš pažiūros akivaizdžią tragediją, o į galimybes; ne į prarastą Adomo ir Ievos rojų, o į šlovę, kurią galime gauti dėl jų pasirinkimo.

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus asmeniškai

Pradžios 3:1–7; Mozės 4; 5:4–12

Nuopuolis buvo būtina Dievo plano išpirkti Jo vaikus dalis

Adomo ir Ievos nuopuolis į pasaulį atnešė fizinę ir dvasinę mirtis. Jis taip pat atnešė negandas, sielvartą ir nuodėmę. Atrodo, kad dėl visų šių dalykų reikėtų apgailestauti. Tačiau šis nuopuolis buvo dalis Dangiškojo Tėvo plano išpirkti Jo vaikus ir išaukštinti juos per Tėvo Viengimio auką (Mozės 5:7). Kokios tiesos, randamos Pradžios 3:1–7; Mozės 4; 5:4–12 eilutėse, jums padeda suprasti nuopuolį ir tai, kaip Kristaus Apmokėjimas ištaiso tą nuopuolį? Gali būti pravartu užduoti tokius klausimus:

• Kokį poveikį Adomui ir Ievai turėjo nuopuolis? Kokį poveikį jis turi man?

• Kodėl Adomas ir Ieva ėmė atnašauti aukas? Ką tie aukojimai simbolizavo? Ką galiu sužinoti iš angelo žodžių šiose eilutėse?

• Kodėl po savo nuopuolio Adomas ir Ieva vis tiek „džiūgavo“? Ko iš šio pasakojimo galiu pasimokyti apie Dievo planą išpirkti mane per Jėzų Kristų?

Dėl Mormono Knygos ir kitų pastarųjų dienų apreiškimų į nuopuolį galime pažvelgti iš unikalios perspektyvos. Pavyzdžiui, atkreipkite dėmesį į tai, ko apie Adomą ir Ievą, pasak 2 Nefio 2:15–27, pranašas Lehis mokė savo šeimą. Kaip Lehio mokymai mums padeda aiškiau suprasti, kas nutiko Edeno sode ir kodėl tai buvo taip svarbu?

Taip pat žr. 1 Korintiečiams 15:20–22; Mozijo 3:19; Almos 12:21–37; Doktrinos ir Sandorų 29:39–43; Tikėjimo Teiginių 1:3; Dalinas H. Ouksas, Didysis planas, 2020 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga; Dalinas H. Ouksas, Visame turi būti priešingybė, 2016 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga; Džefris R. Holandas, Teisingumo, meilės ir gailestingumo harmonija, 2015 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

Išėjimas iš Edeno, dail. Ani Henri Neider

Pradžios 3:16; Mozės 4:22

Ką reiškia, kad Adomas turėjo „viešpatauti“ Ievai?

Šios Raštų ištraukos kartais neteisingai suprantamos, kadangi gali atrodyti, jog jose pateisinamas nemalonus vyro elgesys su žmona. Mūsų laikais Viešpaties pranašai moko, kad nors vyras ir turėtų namuose pirmininkauti teisiai, tačiau savo žmoną jis turi laikyti lygiaverte partnere (žr. „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ [JėzausKristausBažnyčia.org]). Vyresnysis Deilas Dž. Renlandas ir sesuo Rūta Liberta Renland paaiškino, kad teisus vyras „ieškos būdų patarnauti; pripažins klaidą ir sieks atleidimo; nedels pagirti; atsižvelgs į šeimos narių pageidavimus; jaus didelę atsakomybės naštą pasirūpinti viskuo, kas būtina jo šeimai pragyventi ir apsaugoti; su savo žmona elgsis su didžiausia pagarba ir skaitymusi. […] Jis bus palaiminimu savo šeimai“ (The Melchizedek Priesthood: Understanding the Doctrine, Living the Principles [2018], 23).

Mozės 5:4–9, 16–26

Dievas mano aukas priims tuomet, kai jas aukosiu noriai ir paklusnia širdimi

Adomas ir Ieva sužinojo, kad gyvūnų aukojimas simbolizavo Kristaus apmokančiąją auką, ir tai „jie […] atskleidė savo sūnums ir dukterims“ (Mozės 5:12). Studijuodami Mozės 5:4–9, 16–26, atkreipkite dėmesį į tai, kaip į aukojimą žiūrėjo du iš jų sūnų – Kainas ir Abelis. Kodėl Viešpats priėmė Abelio auką, o Kaino nepriėmė?

Kokių aukų Viešpats prašo iš jūsų? Ar Mozės 5:4–9, 16–26 eilutėse yra kas nors tokio, kas pakeistų jūsų požiūrį į tas aukas?

Taip pat žr. Psalmių 4:5; 2 Korintiečiams 9:7; Omnio 1:26; 3 Nefio 9:19–20; Moronio 7:6–11; Doktrinos ir Sandorų 97:8; Džefris R. Holandas, Štai Dievo avinėlis, 2019 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.

Pasiūlymai, kaip studijuoti Raštus su šeima ir rengti namų vakarą

Mozės 4:1–4.Ką iš šių eilučių sužinome apie Dievą, Jėzų Kristų ir Šėtoną? Kodėl valios laisvė Dievo plane yra tokia svarbi, kad Šėtonas panoro ją sunaikinti?

Mozės 5:5–9.Ką daryti Dievas įsakė Adomui ir Ievai, kad padėtų jiems galvoti apie Gelbėtoją? Ką Dievas yra davęs mums, kad padėtų galvoti apie Gelbėtoją?

Mozės 5:16–34.Ką reiškia būti savo „brolio sargu“? Kaip galėtume geriau rūpintis savo šeimos nariais?

Daugiau pasiūlymų, kaip mokyti vaikus, rasite šios savaitės planelyje, esančiame vadovėlyje „Ateik ir sek paskui mane“ – Pradinukų organizacijai.

Siūloma dainelė: „Pasirinki, kas teisu“, Vaikiškų dainelių knyga, 82.

Asmeninių studijų tobulinimas

Naudokite pagalbines Raštų studijavimo priemones. Kad Raštų studijavimas jums teiktų papildomų įžvalgų, naudokitės išnašomis, Raštų rodykle ir kitomis pagalbinėmis studijavimo priemonėmis.

Panašumas, dail. Valteris Reinas