Moronis ir laisvės vėliava

Skotas M. Snou, „Už laisvės palaimą“

Rugpjūčio 3–9

Almos 43–52

Tvirtai stovėkime Kristaus tikėjime

Peržvelkite siūlomas užduotis, pamaldžiai studijuodami Almos 43–52 siekite įkvėpimo ir pagalvokite, kaip mokiniams padėti atrasti mokomą doktriną.

Užsirašykite įkvėptas mintis

dalijimosi piktograma

Skatinkite dalytis

Kad paskatintumėte mokinius papasakoti, ką sužinojo studijuodami Almos 43–52, galite jų paklausti, ką pasakytų žmogui sakančiam: „Tiesiog nematau jokio ryšio tarp Mormono Knygoje aprašytų karų ir savo gyvenimo.“

mokymo piktograma

Mokykite doktrinos

Almos 43–52

Mūšiai Mormono Knygoje mus moko apie mūsų kovas prieš blogį

• Šią savaitę mokiniai studijuodami asmeniškai ir su šeima galėjo apmąstyti arba užrašyti savo mintis apie tai, kaip nefitams pavyko apsiginti nuo lamanitų ir kaip lamanitai užpuldinėjo nefitus. Jeigu kas nors namuose tai padarė, paprašykite jų pasakyti, ką išsiaiškino. Arba galite mokiniams skirti laiko šių įžvalgų paieškoti pamokoje pasitelkiant „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms šios savaitės pamokos plane pateiktas Raštų ištraukas. Mokiniams dalijantis tuo, ką rado, paskatinkite juos aptarti, kaip galime sekti nefitų pavyzdžiu saugodamiesi nuo blogio ir kaip galime atpažinti Šėtono dvasinius antpuolius.

Almos 46:11–22

Jeigu narsiai ginsime savo tikėjimą, galėsime įkvėpti kitus būti ištikimus

• Kaip galite padėti mokiniams sekti Moronio pavyzdžiu ir narsiai ginti savo tikėjimą sugrąžintąja Jėzaus Kristaus Evangelija? Mokiniai gali perskaityti Almos 46:11–22 ir išsiaiškinti, ką darė Moronis ir kurie jo mokymai įkvėpė žmones būti ištikimesnius. Lentoje galite tai užrašyti po antrašte Moronio pavyzdys. Tada paprašykite mokinių apmąstyti Moronio elgesį ir pasiūlyti, kaip šiandien galime apginti savo įsitikinimus. Jų įžvalgas galite užrašyti po antrašte Narsus Evangelijos gynimas mūsų dienomis. Kokių tiesų ir vertybių, kurių turėtume mokyti ir kurias turėtume apginti, mus neseniai mokė pranašas?

• Kaip galite padėti mokiniams pritaikyti savo gyvenime tai, ką Moronis darė su laisvės vėliava? Paprašykite jų perskaityti Almos 46:11–22 ir surasti tiesas, kurių Moronis mokė ir kurias prašė savo žmonių remti. Kokias tiesas ir vertybes mūsų Bažnyčios vadovai akcentuoja šiais laikais? (Keletą jų galite peržvelgti knygelėje Jaunimo stiprybės vardan, kreipimesi „Šeima. Pareiškimas pasauliui“ arba naujausiose visuotinės konferencijos kalbose.) Kokie sunkumai mums kyla šiandieniniame pasaulyje ginant savo įsitikinimus? Ko galime pasimokyti iš Moronio pavyzdžio? Suteikite mokiniams galimybę pasidaryti savo laisvės vėliavą, kuri primintų gyventi narsiai ir ginti savo įsitikinimus.

  nefitai kaunasi su lamanitais

  Minerva K. Tišert (1888–1976), Nefitų miesto gynyba, 1935 m., aliejiniais dažais tapytas paveikslas ant masonito, 90 x 120 cm. Brigamo Jango universiteto Meno muziejus

Almos 47

Šėtonas gundo ir apgaudinėja mus po truputį

• Jūsų mokiniams gali būti pravartu išstudijuoti Almos 47 skyrių, kuriame parodoma, kuo Amalikijo išdavystė panaši į tai, ką Šėtonas daro, kad mus apgautų. Galite pradėti paprašydami kieno nors apibendrinti pasakojimą iš Almos 47. Kad sudomintumėte, galite dviejų mokinių paprašyti papasakoti istoriją įsivaizduojant, kad jie yra Amalikijas ir Lehontis. Kuo Amalikijo elgesys mums primena tai, ką Šėtonas daro, kad mus sugundytų ir apgautų? Paraginkite mokinius aptarinėjant šį klausimą remtis konkrečiomis eilutėmis. Citatoje iš „Papildomų priemonių“ rasite dar vieną pavyzdį, kaip Šėtonas mus apgauna. Ką galime vieni kitiems patarti, kad padėtume šiais laikais atpažinti Šėtono pagundas? Kaip galime apsisaugoti?

Almos 48:7–17

Stengdamiesi būti ištikimi kaip Moronis, tapsime panašesni į Gelbėtoją

• Moronio savybių aptarimas gali įkvėpti mokinius stengtis sekti jo pavyzdžiu. Galite pradėti iš „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms šios savaitės pamokos plano parodydami paveikslėlį, kuriame vaizduojamas Moronis. Jį parodę, paprašykite mokinių išstudijuoti Almos 44:3–4 bei 48:7–13 ir lentoje užrašyti frazes ir žodžius, kuriais apibūdinamas Moronis. Tada galite drauge perskaityti Almos 48:17 ir aptarti, kaip Moronio savybės, užrašytos lentoje, padėjo jam įveikti Šėtono įtaką ir tapti panašesniam į Jėzų Kristų. Kaip galime būti panašesni į Moronį?

Almos 48:7–9; 49:1–9; 50:1–6

Galime sustiprinti save ir savo šeimą, kad atlaikytume priešininką

• Pamokoje dalyvaujantiems mokiniams gali būti naudinga išgirsti, ką kiekvienas gali daryti, kad apsaugotų save ir savo šeimą nuo Šėtono apgaulių ir pagundų. Kad paskatintumėte diskutuoti, galite drauge perskaityti Almos 48:7–9; 49:1–9 ir 50:1–6. Ko galime pasimokyti iš nefitų pastangų apsisaugoti nuo priešų, galvodami apie poreikį dvasiškai apsisaugoti nuo nuodėmės? Kaip galime dvasiškai apsisaugoti patys ir apsaugoti savo šeimas nuo nuodėmės ir blogos įtakos? Padrąsinkite mokinius pasidalyti jiems pasitvirtinusiomis idėjomis. Kodėl svarbu nesiliauti ruoštis? (Žr. Almos 50:1.)

mokymosi piktograma

Skatinkite mokytis namuose

Kad paskatintumėte mokinius perskaityti Almos 53–63, paminėkite, kad šiuose skyriuose aprašyti pasakojimai gali įkvėpti juos ir jų šeimą būti paklusnesnius ir sustiprinti tikėjimą.

priemonių piktograma

Papildomos priemonės

Pasidavimo mažoms pagundoms pasekmės

Norėdamas išmokyti, kad „rimta nuodėmė atsiranda mūsų gyvenime, kai pirma pasiduodame mažoms pagundoms“, prezidentas Spenseris V. Kimbolas papasakojo tokią pasakėčią:

„Kupranugaris ir jo šeimininkas […] žygiavo per dykumos smėlio kopas, kai staiga pakilo viesulas. Keliautojas greitai pasistatė palapinę ir pasislėpė joje užtraukdamas palapinės duris, kad apsisaugotų nuo rėžiančio, čaižančio siaučiančios audros smėlio. Kupranugaris, aišku, buvo paliktas lauke, o atšiauriam vėjui pučiant smėlį į jo kūną, akis ir šnerves jis negalėjo daugiau kęsti ir prašėsi vidun į palapinę.

„Čia vietos pakanka tik vienam“, – tarė keliautojas.

„Bet gal galiu įkišti tik nosį, kad galėčiau kvėpuoti oru be smėlio?“ – paklausė kupranugaris.

Na, gal ir gali tai padaryti“, – atsakė keliautojas ir šiek tiek atitraukė palapinės duris, kad galėtų įlysti ilga kupranugario nosis. Kupranugariui pasidarė daug geriau. Tačiau netrukus kupranugaris pavargo nuo skausmingai akis ir ausis talžančio smėlio […]:

„Vėjo genamas smėlis brūžina man galvą. Ar galiu įkišti tik galvą?“

Keliautojas ir vėl racionaliai pasvarstė, kad sutikus jam nieko blogo nenutiks, nes kupranugario galva galėjo užimti erdvę palapinės viršuje, kur vietos jam nereikėjo. Taigi kupranugaris įkišo vidun galvą ir vėl buvo patenkintas, bet tik trumpam.

„Tik priekines kojas“, – maldavo jis, o keliautojas vėl pasidavė ir kupranugario priekinės kojos ir pečiai jau buvo palapinėje. Galiausiai vėl buvo prašoma ir pasiduodama dėl kupranugario liemens, užpakalinių kojų – kol jis visas atsidūrė palapinėje. Tačiau dabar ten buvo per mažai vietos dviem ir kupranugaris išspyrė keliautoją į vėją ir audrą“ (Teachings of Presidents of the Church: Spencer W. Kimball [2006], 106–107).

Mūsų mokymo tobulinimas

Savo pašaukimą gavote per įkvėpimą. „Jūsų pašaukimas mokyti atėjo iš Viešpaties. […] Jūs buvote paskirti vadovaujant tiems, kurie turi kunigystės raktus; todėl jūs turite teisę į asmeninį apreiškimą, kurio jums reikia norint sėkmingai įvykdyti pašaukimą. Šiuos palaiminimus gausite, jei jų sieksite, išliksite ištikimi ir stengsitės būti verti“ (Mokymas Gelbėtojo būdu, 5).