Jėzus ir Marija

Markas R. Pagas, „Moterie, ko verki?“

Liepos 27–rugpjūčio 2

Almos 39–42

Didis laimės planas

Almos mokymuose Almos 39–42 gausu doktrinos ir išaiškinamos svarbios tiesos. Studijuodami šiuos skyrius apmąstykite, kurios tiesos galėtų būti prasmingiausios jūsų mokiniams ir kaip galite padėti jiems jas atrasti.

Užsirašykite įkvėptas mintis

dalijimosi piktograma

Skatinkite dalytis

Kad mokiniams suteiktumėte galimybę pasidalyti savo mintimis ir įžvalgomis iš Almos 39–42, galite paprašyti trumpai peržvelgti šiuos skyrius ir surasti, kurie Almos žodžiai ar poelgiai padarė jiems įspūdį.

mokymo piktograma

Mokykite doktrinos

Almos 39

Seksualinė nuodėmė yra bjaurastis Viešpaties akyse

• Ko galime pasimokyti iš pasakojimo apie Koriantono nuodėmę ir atgailą? Galbūt mokiniai galėtų perskaityti Almos 39:1–14 ir vieni iš jų išsiaiškinti, ką negero padarė Koriantonas, kiti – kas galėjo pastūmėti jį į nuodėmę, o treti – surasti Almos jam duotą patarimą. Dalydamiesi tuo, ką išsiaiškino, mokiniai gali paminėti, kaip galime išvengti panašių klaidų.

• Žmonės, padarę seksualines nuodėmes, dažnai jaučia pesimizmą arba neviltį ir gali jaustis nieko verti. Kokie principai iš Almos 39–42 įkvepia mokiniams viltį, kuri veda į atgailą? Sesers Džojės D. Džouns teiginys „Papildomose priemonėse“ gali padėti mokiniams suprasti skirtumą tarp vertumo ir mūsų vertės Dievo akyse. (Taip pat žr. Lynas Dž. Robinsas, Iki septyniasdešimt septynių kartų, 2018 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga.)

• Diskutuojant mokiniams būtų pravartu aptarti Viešpaties standartus, susijusius su skaistybe. Aptarimas gali būti naudingesnis, jeigu bus susitelkta į principą, o ne į sąrašą, ką daryti ir ko nederėtų daryti. Pavyzdžiui, galite mokinių paprašyti įvardyti principus, kurių Alma mokė Koriantoną Almos 39 skyriuje. Jie taip pat gali peržvelgti Jaunimo stiprybės vardan skyrelį „Lytinis tyrumas“ mąstydami apie šiuos klausimus: „Jeigu reikėtų šį patarimą apibendrinti vienu principu, koks tai būtų principas?“ arba „Kokie šiame skyriuje rasti principai padeda gyventi pagal skaistybės įstatymą?“ Mokiniai taip pat gali peržvelgti šį Jaunimo stiprybės vardan skyrelį ir surasti palaiminimus, kuriuos gauname gyvendami pagal skaistybės įstatymą, ir šio įstatymo laužymo pasekmes. Kuo šie principai skiriasi nuo to, ko moko pasaulis? Kaip šie principai veikia tai, ką galvojame apie skaistybės įstatymą? Sesers Vendės Nelson teiginys „Papildomose priemonėse“ gali padėti atsakyti į šiuos klausimus.

• Kartais paprasta tikėti, kad mūsų pasirinkimai neliečia kitų, kad mūsų nuodėmės lieka nuošalyje. Ko Almos 39:11–12 Alma mokė Koriantoną apie jo pasirinkimo padarinius? Paprašykite mokinių apmąstyti, ką paveiks jų pasirinkimai, tiek geri, tiek blogi. Jie taip pat galėtų pasidalyti, kaip kitų poelgiai ir pavyzdys padėjo jiems pasirinkti tai, kas teisu.

Almos 40–42

Dėl Jėzaus Kristaus Apmokėjimo įmanomas išpirkimo planas

• Alma mokė Koriantoną tiesų, kurias visiems derėtų suprasti; tiesų apie gyvenimo prasmę, dvasių pasaulį, prisikėlimą ir teismą. Galite pasirinkti vieną Almos mokymą ir mokiniams skirti keletą minučių, kad Almos 40–42 skyriuose surastų (asmeniškai ar poromis) ir užrašytų kaip įmanoma daugiau tiesų, susijusių su tuo mokymu. Tada mokiniai galėtų vieni su kitais arba su visa klase pasidalyti tuo, ką surado. Turint laiko, tą patį galima daryti aptarinėjant ir kitas temas. Kodėl buvo svarbu, kad Almos sūnus Koriantonas suprastų šias tiesas?

• Tai, kaip Alma apibūdino sielų būseną po šio gyvenimo, gali padėti mokiniams suprasti, kodėl svarbu ateiti pas Gelbėtoją ir atgailauti už savo nuodėmes šiame gyvenime. Lentoje galite užrašyti Teisieji (atgailaujantieji) ir Nelabieji (neatgailaujantieji) ir paprašyti mokinių Almos 40:11–26 surasti ir lentoje surašyti žodžius ar frazes, kuriomis Alma apibūdino abiem šioms grupėms priskiriamų žmonių būseną po mirties. Kaip šie mokymai gali įkvėpti mus atgailauti? Daugiau apie tai, kas įvyko dvasių pasaulyje, rasite perskaitę 1 Petro 3:18–20; 4:6 ir Doktrinos ir Sandorų 138:29–37.

• Ką mokiniai galvoja, kai girdi žodžius „atstatyti“ arba „atstatymas“? Paprašykite jų perskaityti Almos 41 skyrių ir išsiaiškinti, kaip Alma vartojo šiuos žodžius. Ką jis jais norėjo pasakyti? Kas bus mums atstatyta? Kodėl Dangiškojo Tėvo planą būtų pravartu traktuoti kaip „atstatymo planą“? (2 eilutė)

• Kai kuriems jūsų mokiniams gali kilti Koriantoną kamavęs klausimas: ar teisinga, kad mylintis Dievas baudžia Savo vaikus? (Žr. Almos 42:1.) Galbūt galite mokinių paprašyti apmąstyti, kaip jie atsakytų į šį klausimą, ir atsakymų paieškoti Almos 42:7–26.

• Jeigu manote, kad to reikia, jūsų mokiniams gali būti naudinga Almos 42 skyriuje surasti eilutę, kurią jie galėtų atvaizduoti paprastu piešinuku arba simboliu, paaiškinančiu, kodėl mums reikia Gelbėtojo Apmokėjimo. Mokiniai gali rodyti savo piešinius, o likusieji pamėginti surasti piešinyje vaizduojamą eilutę. Ją suradę mokiniai gali aptarti, ką sužinojo apie Gelbėtojo aukos svarbą.

  moteris meldžiasi

  Galime gauti liudijimą, kad Jėzus Kristus yra mūsų Gelbėtojas.

priemonių piktograma

Papildomos priemonės

Mūsų sielų vertė yra didžiulė

Sesuo Džojė D. Džouns mokė:

„Norėčiau atkreipti dėmesį į būtinybę suprasti skirtumą tarp dviejų žodžių: vertė ir vertumas. Jie nėra vienareikšmiai. Dvasinė vertė reiškia, kad vertiname save taip, kaip mus vertina Dangiškasis Tėvas, o ne pasaulis. Mūsų vertė buvo apibrėžta dar prieš ateinant į šią žemę. „Dievo meilė yra beribė ir nesibaigianti.“

Kita vertus, vertumas yra pasiekiamas per paklusnumą. Jei nusidedame, esame mažiau vertos, tačiau niekada nesame mažiau vertingos! Mes atgailaujame ir stengiamės būti kaip Jėzus – mūsų vertė lieka nepakitusi. To mokė ir prezidentas Brigamas Jangas: „Mažiausia, pati menkiausia dvasia, šiuo metu esanti žemėje […] , yra nepaprastai vertinga.“ Kad ir kas nutiktų, mes visuomet esame vertingos mūsų Dangiškojo Tėvo akyse“ (Be galo vertingos, 2017 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga).

Pasaulio požiūris į intymumą nesutampa su Dievo požiūriu

Sesuo Vendė Nelson palygino pasaulio požiūrį į lytinius santykius – „pasaulietišką seksą“ – su tuo, ką ji pavadino „Dievo paskirtu santuokiniu intymumu“.

„Pasaulietiškam seksui – viskas priimtina. O santuokinis intymumas reikalauja nepaprasto atsargumo vengiant bet ko ir visko – nuo kalbos iki muzikos ar filmų, – kas žeidžia Dvasią bei jūsų ar jūsų sutuoktinio dvasią.

Jei pasaulietiškas seksas yra geidulingas ir žudo meilę, santuokinis intymumas generuoja daugiau meilės.

Pasaulietiškas seksas žemina vyrą ir moterį bei jų kūnus, o santuokinis intymumas gerbia vyrą ir moterį bei iškelia kūną kaip vieną iš didingiausių mirtingojo gyvenimo laimėjimų.

Patyrę pasaulietišką seksą asmenys gali jaustis išnaudojami, panaudojami ir galiausiai vis vienišesni. Patyrę santuokinį intymumą sutuoktiniai jaučiasi vieningesni ir labiau mylimi, labiau globojami ir geriau suprantami.

Pasaulietiškas seksas niokoja ir galiausiai sugriauna santykius. Santuokinis intymumas stiprina santuokas. Tai palaiko, gydo ir pašventina sutuoktinių gyvenimą ir jų santuoką. […]

Pasaulietiškas seksas tampa manija, nes niekada neįvykdo savo pažadų. Dievo paskirtas santuokinis intymumas yra nuostabus ir sandorų besilaikantiems vyrams bei žmonoms tęsis amžinai“ (Meilė ir santuoka [pasaulinė dvasinė valandėlė, 2017 m. sausio 8 d.], broadcasts.ChurchofJesusChrist.org).

Mūsų mokymo tobulinimas

Pasiruoškite iš anksto. „Jums mąstant, kaip mokomi Evangelijos principai palaimins klasės narius, idėjos ir dvasinės mintys ateis gyvenant įprastą gyvenimą: keliaujant į darbą, tvarkant namus ar bendraujant su šeimos nariais ir draugais. Į [dvasinį pasiruošimą] nežiūrėkite kaip į kažką, kam reikia skirti laiko. Tai nuolatinis procesas“ (Mokymas Gelbėtojo būdu, p. 12).