Arnoldas Fraibergas, „Du tūkstančiai jaunųjų karių“

Rugpjūčio 10–16

Almos 53–63

„Išsaugotas jo nuostabia galia“

Tyrinėdami šiame pamokos plane pateiktas mokymo idėjas, pagalvokite, kas tiks jūsų mokiniams, ir pritaikykite užduotis, kad jos patenkintų jūsų mokinių poreikius.

Užsirašykite įkvėptas mintis

Skatinkite dalytis

Kad paskatintumėte mokinius pasidalyti tuo, ką jie sužinojo studijuodami Almos 53–63, galite jų paprašyti peržvelgti skyrius ir surasti eilutę, kuria galėtų pasidalyti su žmogumi, patiriančiu sunkumus. Paraginkite juos pasidalyti šiomis eilutėmis su kuo nors, ko nėra pamokoje.

Mokykite doktrinos

Almos 53:17–21; 56:43–48, 55–56; 57:20–27; 58:39–40

Jeigu naudosime tikėjimą ir pasitikėsime Dievu, Jis mus sustiprins.

• Diskusiją dėl Helamano karių galite praturtinti remdamiesi tuo, ką mokiniai sužinojo namuose. Galite paraginti mokinius pasidalyti, kurios jaunųjų karių savybės jiems padarė įspūdį (keletą jų rasite Almos 53:17–21; 56:45–48; 57:20–21, 26–27; 58:40). Kaip šios savybės padėjo jauniesiems kariams mūšiuose? Kaip jos gali padėti mūsų dvasinėse kovose? Mokiniai taip pat gali pasidalyti pasakojimais apie mūsų dienų „jaunuosius karius“.

• Pamokoje dalyvaujantys tėvai tikriausiai viliasi, kad jų vaikai tikės taip, kaip jaunieji Helamano kariai. Kad padėtumėte jūsų pamokoje dalyvaujantiems tėvams ir būsimiems tėvams pasimokyti iš jų pasakojimų, galite suorganizuoti rinktinę grupę, kurioje dalyvautų keli asmenys, galintys pasidalyti idėjomis, kaip puoselėti vaikų tikėjimą. Rinktinės grupės dalyvių paprašykite iš anksto perskaityti Almos 56:47–48 ir 57:20–27 ir pasiruošti pasidalyti įžvalgomis apie tai, kas jauniesiems kariams padėjo įgyti tikėjimą. Skirkite mokiniams laiko pasidalyti įžvalgomis, kai rinktinės grupės nariai pasidalys savo idėjomis. Diskusiją gali praturtinti sesers Džojės D. Džouns žodžiai „Papildomose priemonėse“ ir prezidento Raselo M. Nelsono kalba Prašymas seserims (2015 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga). Diskusijos pabaigoje galite skirti mokiniams keletą minučių apmąstyti tokiems arba panašiems klausimams: Kas gali kliautis jūsų liudijimu? Ką galite pasakyti ir padaryti, kad juos sustiprintumėte?

Lizė Lemon Svindl, „Didvyriai (išmokyti savo motinų)“

Almos 58:1–12, 30–37; 61

Galime nuspręsti apie kitus galvoti tik labai gerai ir neįsižeisti

• Helamano reakcija, kai jo armija nesulaukė paramos, parodo mums galingą pavyzdį, kaip elgtis, kai manome, kad esame skriaudžiami. Siekdami paskatinti aptarti jo pavyzdį, galite paprašyti kurio nors mokinio ateiti pasiruošus glaustai papasakoti, kokios buvo Helamano aplinkybės ir kodėl valdžia nereagavo į jo prašymus (žr. Almos 58:1–9, 30–37; 61:2–8). Lentoje galite užrašyti Helamano atsakymas ir Kiti įmanomi atsakymai. Užrašę paprašykite mokinių išstudijuoti Almos 58:1–12 bei 30–37 ir po atitinkama antrašte užrašyti, ką Helamanas manė, sakė ir darė reaguodamas į susiklosčiusias aplinkybes ir, palyginimui, ką jis galėjo manyti, sakyti ir daryti. Ką galime daryti, kad sektume Helamano pavyzdžiu, kai jaučiamės įskaudinti ar apleisti?

• Kai Moronis sukritikavo Pahoraną, žr. Almos 60 skyrių, Pahoranas galėjo nuspręsti įsižeisti. Tačiau jis rašė, kad nepyksta ir džiaugiasi Moronio širdies kilnumu (žr. Almos 61:9). Kad padėtumėte mokiniams pasimokyti iš Pahorano pavyzdžio, galite jų paprašyti įsivaizduoti, kad jų paprašė Bažnyčios žurnalui parašyti straipsnį, kuriame pasitelkiamas Pahorano pavyzdys iš Almos 61 mokant, kaip neįsižeisti. Tada galite mokinius suskirstyti grupėmis, paprašyti perskaityti Almos 61:3–14 ir surašyti keletą punktų, kuriuos paminėtų savo straipsnyje. Vyresniojo Deivido A. Bednario patarimas „Papildomose priemonėse“ taip pat gali padėti.

Almos 60:7–14

Turime pareigą pakylėti mus supančius žmones

• Moronis rašė, kad Pahoranas turės atsakyti Dievui, jeigu jis sąmoningai ignoravo nefitų armijos poreikius. Galite paprašyti mokinių drauge perskaityti Almos 60:7–14 ir pagalvoti apie savo pažįstamą, kuriam reikia pagalbos arba kuris jaučiasi apleistas. Kaip galime pastebėti kitų poreikius ir jais pasirūpinti? Kaip kiti (įskaitant tarnaujančius brolius ir seseris) patenkino mūsų poreikius?

Almos 62:39–41, 48–51

Viešpatį turime prisiminti ir negandų, ir klestėjimo laikais

• Tai, kaip nefitai reagavo ir sunkiais, ir klestėjimo laikais (žr. Almos 62:39–41, 48–51), parodo, kad galime nuspręsti būti nuolankūs tiek patirdami negandas, tiek ir klestėdami. Galite mokinių paprašyti perskaityti šias eilutes ir pasidalyti tuo, kas jiems įsiminė. Galite paskatinti juos savo mintis aptarti poromis, o tada kelių mokinių paprašykite tuo, ką aptarė, pasidalyti su visais.

Skatinkite mokytis namuose

Kad sudomintumėte perskaityti Helamano 1–6, galite paaiškinti mokiniams, kad šiuose skyriuose nefitai tampa nelabi, o lamanitai dori. Šiame apsikeitime vaidmenimis glūdi svarbios pamokos, padėsiančios šiomis neramiomis paskutinėmis dienomis.

Papildomos priemonės

Vaikai atsparūs nuodėmei

Sesuo Džojė D. Džouns, Pradinukų organizacijos visuotinė prezidentė, įvardijo tokius svarbius principus, padėsiančius išauginti „nuodėmei atsparią kartą“:

„Pradžioje […] turime padėti [savo vaikams] tvirtai žinoti, kad jie yra mylinčio Dangiškojo Tėvo sūnūs ir dukterys, ir kad jų atžvilgiu Jis yra kupinas dieviškų lūkesčių.

Antra, kad taptume atsparūs nuodėmėms, būtina suprasti atgailos doktriną. Būti atspariam nuodėmėms nereiškia, kad esame be nuodėmės, tačiau tai reiškia, kad nuolatos atgailaujame, esame budrūs ir uolūs. Galbūt atsparumas nuodėmėms įgyjamas kaip palaiminimas už tai, kad nuolatos atsispiriame nuodėmei. […]

Trečiasis raktas, padėsiantis vaikams tapti atspariems nuodėmėms, yra nuo mažumės pradėti su meile juos mokyti pagrindinių Evangelijos doktrinų ir principų – iš Raštų, Tikėjimo Teiginių, knygelės Jaunimo stiprybės vardan, pradinukų dainelių, giesmių ir mūsų asmeninių liudijimų – atvesiančių vaikus pas Gelbėtoją. […]

Pagalba vaikams, kad jie suprastų šventas sandoras, jas sudarytų ir jų laikytųsi, – tai dar vienas raktas. […] Jei nuo mažens mokysime vaikus laikytis kasdienių pažadų, tai padės jiems išmokti laikytis šventų sandorų, kai jie bus vyresni“ (Nuodėmei atspari karta, 2017 m. balandžio visuotinės konferencijos medžiaga).

Kaip išvengti įsižeidimo?

Savo kalboje Jiems nėra suklupimo akmens (2006 m. spalio visuotinės konferencijos medžiaga) vyresnysis Deividas A. Bednaris štai ką patarė:

• Supraskite, kad įsižeisti nusprendžiama. „Manyti, kad kažkas gali mus priversti jaustis įžeistam, supykusiam, įskaudintam ar pasipiktinusiam, – reiškia menkinti savo valios laisvę ir pavirsti objektais, kurie yra veikiami. Vis dėlto mes turime galią veikti ir pasirinkti, kaip reaguosime įžeidžiančioje ar skaudinančioje situacijoje.“

• Žvelkite į Gelbėtoją. „Gelbėtojas yra didžiausias pavyzdys, kaip mes turėtume reaguoti į potencialiai galinčius įžeisti įvykius ir situacijas“ (žr. 1 Nefio 19:9).

• Būkite supratingi, kai pastebite kitų silpnybes. „Vienas didžiausių mūsų pačių dvasinės brandos matų atsiskleidžia, kai mes reaguojame į kitų žmonių silpnybes, patirties stoką ir galinčius įžeisti veiksmus.“

• Kalbėkite be užuolankų. „Jei kuris asmuo pasako ar padaro kažką, ką mes laikome įžeidžiančiu, mūsų pirma pareiga yra neįsižeisti, o tada asmeniškai, sąžiningai ir tiesiogiai pabendrauti su tuo asmeniu. Toks požiūris kviečia įkvėpimą iš Šventosios Dvasios ir leidžia išspręsti nesusipratimus ir suprasti tikrus ketinimus.“

Mūsų mokymo tobulinimas

Remkitės tuo, ką mokiniai patiria namuose. Kadangi namai yra Evangelijos mokymosi centras, susimąstykite, kaip pamokoje galite panaudoti tai, kas vyksta juose. Pavyzdžiui, daugelį užduočių iš „Ateik ir sek paskui mane“ – pavieniams asmenims ir šeimoms galima pakeisti, kad pamokoje būtų galima patvirtinti tai, ką mokiniai studijuoja asmeniškai ir su šeima.